Lietuviai vis rečiau išeina pavalgyti ne namuose: kainos – neadekvačios, laukia bankrotai ir atleidimai?

Portalo tv3.lt skaitytoja Greta pasakojo, kad anksčiau kiekvieną penktadienį su šeima eidavo vakarieniauti į restoraną.

„Dabar einame kas antrą penktadienį, o kartais tik vieną kartą per mėnesį. 4 asmenų šeimai išėjimas į restoraną tapo per brangus. Paskutinį kartą sumokėjome beveik 250 eurų, valgėme mėsos patiekalus, gėrėme vyną, o vėliau kavą su desertais.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kainos restoranuose – sunkiau įkandamos: guodžiasi, kad dar brangins, nes sunkiai išgyvena

„Michelin“ restoranai Lietuvoje: už 94 eurus – ir skruzdėlės, už 400 eurų – vynas

Kaip lietuviai vagia iš restoranų: pavalgę už 100 eurų nemoka, išsineša įrankius ar net skulptūras

Dvigubai ar dar pigiau tokią pačią vakarienę pagaminčiau namuose. Todėl nusprendėme rečiau eiti į restoranus. Mums ši pramoga tikrai per brangi“, – pastebėjo moteris.

Turi pinigų, bet jų nenori leisti restoranams

„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas irgi pastebėjo, kad žmonės pinigų turi, tačiau restoranuose lankosi rečiau.

„Per šiuos metus restoranų apyvarta nukrito beveik 9 proc. O gegužę buvo fiksuotas 11 proc. kritimas. Restoranų kainos pasiekė tokį psichologinį lygį, kuris gyventojams tapo skausmingas. Žmonės ėmė mažiau leisti pinigų restoranuose“, – pastebėjo ekonomistas.

Tačiau anot jo, nepaisant sudėtingos situacijos, restoranai kainų nemažins.

„Nesutikčiau, kad restoranų kainų augimas susijęs su pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grįžimu į pradinį 21 proc. lygį. Kainos augo, nes didėjo atlyginimai. O ateityje situacija darbo rinkoje aštrės, matysime darbuotojų trūkumą. Tai palies ir restoranų bei kavinių segmentą.

Dėl kylančių atlyginimų restoranai negalės mažinti kainų. Todėl ateityje sulauksime restoranų ir kavinių bankrotų.

„Rizikos zonoje atsidurs vidutinės klasės restoranai. Tuo metu pigiausio ir brangiausio segmento restoranams – bankroto rizika mažiausiai gresia.

Apyvartos daugiausiai ir mažėja būtent vidutinės klasės restoranuose ir kavinėse. Kainos jose pasiekė tokį lygį, kuris nepatinka vartotojams“, – pastebėjo A. Izgorodinas.

Jis pastebėjo Lietuvoje tam tikrą paradoksą.

„Gyventojai turi pinigų restoranams, tačiau nenori jų ten leisti. Psichologinis aspektas jiems neleidžia tiek mokėti, kiek prašo restoranai“, – sakė ekonomistas.

Kainas padidino ir investuoja į plėtrą

Tuo metu restoranų atstovai tikino, kad prie kainų nemažai prisidėjo padidintas PVM. Šiemet lengvatinis 9 proc PVM buvo grąžintas į 21 proc.

„Čili pica“ ir „Čili take away“ tinklus valdančios grupės „LTK food group“ generalinė direktorė Goda Karosaitė neslėpė, kad, panaikinus PVM lengvatą, „Čili pica“ tinklas, kaip ir kiti restoranai, esą buvo priverstas peržiūrėti savo kainodarą.

Kiek maistas pabrango, atstovė įvardinti negalėjo, neva kainas lėmė daug skirtingų faktorių.

Ji tik paminėjo, kad kainos yra planuojamos taip, kad šiemet jų kelti daugiau nereikėtų.

Pašnekovė dar pridūrė, kad džiaugiasi klientams galėdama pasiūlyti malonių kainodaros sprendimų. Pvz., pietus, kurių kaina su nuolaidų kortele – nuo 4,90 euro, ir šaltibarščius, visą vasarą kainuosiančius 2,8 euro.

Be viso to ji paminėjo, kad, nepaisant sunkmečio, restoranų tinklas strateginiais savo sprendimais sugebėjo išauginti svečių skaičių:

„Pernai į restoranų tinklo atnaujinimą investuotas 1 mln. eurų, šiemet į modernizavimą ir plėtrą taip pat planuojame investuoti 1 mln. eurų.“

Į restoranus neina ne tik lietuviai, sumažėjo ir užsieniečių

Šefas ir Viešojo maitinimo įstaigų asociacijos vadovas Liutauras Čeprackas pasakojo, kad nuo Naujųjų metų apyvartos kritimas daugelyje kavinių buvo apie 20–30 proc.

„Kiek šnekėjom su kolegomis, vasaris buvo tragiškas mėnuo visiškai. Visi daugiau ar mažiau pradėjo kelti kainas dėl grąžinto PVM tarifo. Prie viso to grožio dar kilo minimalioji mėnesinė alga. Tuo metu žmonės mažiau vaikšto į restoranus, apyvartos krenta.

Dabar jau visi supranta, kad nėra kito kelio, kaip tik kompensuoti visa tai atleidžiant žmones. Taigi dabar po truputį vyksta atleidimai“, – maitinimo įstaigų vardu atviravo pašnekovas.

Vis tik jis pridūrė, kad tai padeda ne visiems – dalis verslų keliauja link bankroto.

L. Čeprackas atkreipė dėmesį ir į tai, kad, nors vasara restoranams dažnai būna pelningas sezonas, reikia nepamiršti, kad bijodami karo nemažai pasiturinčių žmonių, kurie labiausiai ir mėgsta lankytis kavinėse, prisipirko NT Ispanijoje, Italijoje ir kitur.

„Tai nė kiek nereikėtų abejoti, kad vasaros metu jie išveš savo šeimas svetur. Juk pirmi metai, kaip tie NT nupirkti – žinote, kaip smalsu išvažiuoti, pabūti toje naujoje vietoje.

Taigi, didelė dalis pasiturinčių žmonių pinigus leis ne Lietuvos pajūryje, o užsienyje, o tai atneš tik dar labiau sumažėjusias restoranų pajamas“, – akcentavo šefas.

Jis pabrėžė ir tai, kad anksčiau turistai kompensuodavo vasarą svetur išvykstančius lietuvius, tačiau dabar užsieniečių mažai, nes visi bijo karo grėsmės.