Lietuviškiems cepelinams visai nereikia Michelin guminių kaliošų ar kokių intymesnių gumos gaminių "žvaigždės".Cepelinus sukūrė,ir jiems linksmą pavadimą suteikė čia pat vietoje, matydamos tada pajūryje skraidančius "prototipus" (vienas net , rašoma, sukiužo prie Plungės), žemaitės šeimininkės kažkada tarp 1915 ir 1936 metų.. Tas darbams, ypač talkoms, taip pat šventėms ištobulintas, optimalios pagrįstos sudėties ir optimalaus pavidalo patiekalas gerai žinomas kaip lietuviškas, ir dar ta vokiška pavarde, patiekalas gerai žinomas ir labai mėgstamas ir Latvijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, kaip mačiau,Švedijoje ir Uzbekistane, taip pat ir kitose šalyse. Tai vertingas tautinis paveldas, nieko bendra su pamaiviškomis Michelin žvaigždėmis neturintis, taip ir su valkataujančiais svetimšaliais abejotinais kulinarais, kurie neišmanydami šoka tą patiekalą savaip derglioti, kaip, pvz., toks N. P. Pretzman iš tokios "Farmer Circle" smuklės, vadindamas tokias terliones arogantišku pavadinimu - "modernizavimas !" Mūsų kulinarai, gerbdami pripažino paveldo patiekalus, pvz., skandinaviškus šedevrus: Surstroming, Rakfisk, Hakarl ar kt.,nepradeda jų kaip nors makaluoti.

Kuriam nors Lietuvos restoranui - gauti "Michelin" žvaigždes - Drambliuko Svajonė.