Štai lietuviško mažmeninės prekybos tinklo „Maximos“ Estijoje generalinis direktorius Vygintas Šapokas savo „LinkedIn“ paskyroje pranešė, kad „Maxima Eesti“ investuoja 4 mln. eurų į kainų mažinimą. „Tai mūsų indėlis bendrose pastangose suvaldyti maisto produktų infliaciją Estijoje“, – rašė jis.
Analitikai įvertino, kaip gali būti panaudotos tokios investicijos siekiant pažaboti kainas.
Veikiau optimizuos veiklą
Mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas pirmiausia kelia klausimą, ką tokios investicijos reiškia. Pasak jo, tikriausiai tai nebus didžiulių nuolaidų darymas, nes kitaip taip ir būtų komunikuota. Vadinasi, šios investicijos bus susijusios su optimizavimo procesais ir mažesne kaina.
„Tai bandymas prekių savikainą gerinti ir tai vadinių procesų pertvarkymai. Pavyzdžiui, tiekėjų optimizavimas – pirkimas iš mažiau tiekėjų, gal dalies asortimento atsisakymas. Tarkime vietoje 10 pieno rūšių pasirinkimo liks 8 ir taip sustambins savo perkamąją galią iš tiekėjų. Bet turiu įtarimą, kad tai natūralus vidinis optimizavimo procesas, kurio vertė yra paskelbti 4 mln., o to pasekoje atpigusios prekės ar bent nekylančios kainos“, – tokią žinią vertina J. Gavėnas.
Jis taip pat pamini, kad gali būti didinamas parduotuvių skaičius ir taip siekiama masto ekonomikos dėka gauti geresnes kainas. Pasak eksperto, toks veiklos optimizavimas daromas visame pasaulyje, įskaitant Lietuvą. „Tik Estija iš konteksto iššoko. Gal tiesiog, kad Estijos „Maximos“ direktorius paskelbė ir buvo pasigauta ta žinutė“, – svarsto jis.
„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas taip pat svarsto, kad tokia žinutė gali reikšti investicijas į efektyvumo didinimą, automatizavimą, galbūt bus diegiama daugiau savitarnos kasų, mažiau personalo.
„Tų priemonių, kaip mažinti sąnaudas ir tokiu būdu mažinti kainas yra daug. Turime, pavyzdžiui, „Lidl“ verslo modelį, kuris orientuotas į mažas sąnaudas – mažesnis personalas, mažiau paslaugų, kitoks įrengimas ir galų gale darbas su tais privačiais prekės ženklais. Tai leidžia gana stipriai sumažinti sąnaudas, nes nemoki už prekės ženklo populiarinimą.
Galų gale turime „Rimi“ ir „ Iki“ jungimąsi, kuris leidžia sumažinti administracinį aparatą, derybinę galią didesnę turėti. Tai tų būdų yra. Nežinau kokia linkme eis Estijos „Maxima“, bet rezultatą galima pasiekti“, – svarsto ekonomistas.
Tai – tik skambus pasisakymas?
Tokia „Maxima Eesti“ žinutė gali kelti papildomų klausimų: jei infliacija problema Estijai, ar tai nereiškia, kad tai problema ir Lietuvai? Be to, jei prekybininkai gali ją sumažinti, ar tai reiškia, kad kainų augimą lemia ne pasauliniai veiksniai?
Ekonomistas R. Grajauskas tokią žinutę vertina kaip viešųjų ryšių akciją, skambiai įvardijant savo planus. Mat maisto produktų kainos kyla ne nuo prekybos tinklų priklausančių veiksnių.
„Yra tarptautiniai veiksniai, kurie lemia didmeninę kainą ir dėl to vyksta infliacija. Ji aišku vyksta ir dėl to, kad Estijoje ir Lietuvoje darbo sąnaudos auga didinant atlyginimus. Prekybos tinklai ypač imlūs darbo jėgai, ten nemažai darbuotojų dirba už minimalią mėnesio algą (MMA). Be to, tai vieni didžiausių darbdavių mūsų ekonomikose. Tad keliant atlyginimus didėja sąnaudos ir neišvengiamai kainos turi kilti.
Infliacija ateinanti dėl makroekonominių priemonių ir, jei sako, kad gali sumažinti tą infliaciją, tada kyla kainas, kodėl ji tokia aukšta. Vienas prekybos tinklas tik vienas iš žaidėjų, tai viena „Maxima“ infliacijos nesumažins. Tuo labiau kai kalbama, kad ji susidaro ne tik iš maisto bet ir paslaugų kainų. Jei visi tą darytų tada galėtų turėti kažkokį efektą, bet tada kyla klausimas, kodėl anksčiau to nedarė. Nes įperkamumas produktų yra tik išaugęs ir toliau auga. Čia gal kadangi triukšmo nemažai kilę dėl kainų tai toks sugalvotas viešųjų ryšių triukas“, – svarsto R. Grajauskas.
Tiek Estijoje, tiek Lietuvoje pajamos auga sparčiau nei kainos, tad perkamoji galia didėja abiejose šalyse. Tad nors ir yra įvairių galimybių – mažesnis personalas, automatizacija – kaip pristabdyti kainų augimą, tai gali būti tik skambus pasisakymas nei iš tikro infliacijos mažinimas.
Prekybos tinklai Lietuvoje turi savas strategijas
Naujienų portalas tv3.lt paklausė „Maximos“ Lietuvoje ar čia ketinama taip pat investuoti į kainų mažinimo politiką, ar ir Lietuvoje infliacija yra problema ir su ja reikėtų kovoti.
Gautame atsakyme nurodyta „Mažos kainos garantijos“ kampanija, kuria siekiama užtikrinti žemas 1000 populiariausių prekių – pieno produkcijos, šviežios mėsos, vaisių ir daržovių, aliejaus, miltų, kruopų, buitinės chemijos, kosmetikos ir kt. Kainas. Taip pat pridedama, kad siekiant užtikrinti mažas kai kurių produktų kainas, imtasi jas tikrinti Lenkijoje ir taikyti Lietuvoje.
„Nuo kampanijų „Mažos kainos garantija“ ir „Mažos kainos garantija. Patikrina Lenkijoje“ pradžios iki dabar pirkėjai nupirko per 125 mln. tarp kitų tinklų lyginamų prekių ir sutaupė daugiau nei 12 milijonų eurų. Šias kampanijas laikome svarbiausia „Maximos“ investicija į kainų mažinimą ir pirkėjų poreikių patenkinimą tam, kad atėję pas mus jie rastų, tai, ko reikia“ – atsakymą pateikė „Maximos“ generalinė direktorė Kristina Meidė.
To paties teirautasi ir kitų prekybos tinklų. Prekybos tinklą „Iki“ valdančios įmonės UAB PALINK vykdantysis direktorius Darius Malakauskas komentavo, kad matant, jog kaina Lietuvos pirkėjui yra labai svarbus kriterijus, nuolat stebimos rinkos tendencijos analizuojamos ir lyginamos prekių kainas.
„Mes nuolat deramės su tiekėjais, vertiname kainų pagrįstumą ir ieškome naujų galimybių siekiant patenkinti savo pirkėjų poreikius. Savo pasirinktos kainų strategijos nuosekliai laikomės jau kelerius metus ir to keisti nesiruošiame: užtikriname geriausią kainos ir kokybės santykį savo pirkėjui“, – atsakė jis.
