Lietuvos banko konferencijoje kalbėta, kad bendras kainų lygis praėjusiais metais krito 0,7 proc., o šiais metais per pirmuosius penkis mėnesius kainos vidutiniškai padidėjo 0,6 proc. Prognozuojama, kad kainos toliau tik augs. Šiemet kainų lygis kils 0,9 proc., o kitais metais - 1,9 procento, mano Lietuvos banko ekonomistai.
Kainų didėjimą lemia paslaugų sektorius
Ekonomistai išskiria, kad pagrindinis veiksnys lėmęs didesnį kainų augimą – paslaugų sektorius. Tačiau nereikėtų stebėtis, mat tam įtakos turėjo ir sparčiausiai augantys atlyginimai šioje srityje, sako Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.
„Taip pat paslaugos dažnai parduodamos vidaus rinkoje, o ji stipri. Darbo užmokesčio augimas paslaugose jau kurį laiką viršija darbo našumą – tai taip pat sukuria paskatas didinti kainas. Bendras kainų lygis mažėjo žaliavų rinkose. Matome degalų kainas, šilumos kainas, kurios mažesnės nei prieš metus. Net jei ir lūkesčiai padidėjo dėl naftos kainų, jie vis tiek mažesni nei buvo 2015 metais“, – sako G. Šimkus.
„Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad Lietuvoje paslaugų sektorius yra išskirtinis. Čia ženkliai sparčiau auga kainos nei kitose šalyse ir dėl to Lietuvai iškyla grėsmių.
„Susiformavę kainų augimo lūkesčiai darys papildomą spaudimą darbo užmokesčio kėlimui ir Lietuva gali įsisukti į ganėtinai pavojingą spiralę, kai kylančios kainos skatina kelti darbo užmokestį. Darbo užmokesčio kėlimas, itin minimalaus, skatina kilti paslaugų kainas. Jei prarasime konkurencingumą su kitomis euro zonos šalimis, jį bus sunku atgauti“, – vertina ekonomistas.
Pasak jo, priemonių kaip tai suvaldyti, nėra daug. Nes didžiąją dalį pinigų politikos formuoja Europos centrinis bankas (ECB). Pagrindinis instrumentas yra fiskalinė politika – viešųjų finansų.
„Reikėtų neskubėti kelti minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) taip stipriai ar nesukelti lūkesčių, kad MMA taip sparčiai didės ir ateityje. Taip pat biudžeto išlaidos turėtų būti kontroliuojamas. Kol kas Lietuvai tai sekasi gerai, tačiau neturėtume paleisti vadžių. Reikia skirti laiko subalansavimui, vykdymui struktūrinių reformų, o ne didinti išlaidas ir palikti tą pačią sistemą“, – kalba Ž. Mauricas.
Ekonomistas: skirtingose šalyse skiriasi nebent daržovių kainos
Lietuvos banko ekonomistai teigia, kad maisto kainos auga nesmarkiai, tendencija išsiskiria tik daržovių ir vaisių kainos, kurios nuolat svyruoja. Ekonomistas Ž. Mauricas taip pat pabrėžia, kad kainos išsiskiria tik tam tikru etapu. Pavyzdžiui, ankstyvųjų vaisių derlius, kuomet buvo pakilusios ir braškių kainos. Visgi iš esmės, maisto produktų kainos nekinta, tai yra lūkesčių formavimo pavyzdys, teigia ekonomistas.
„Dabar jau matom, kad braškės kainuoja 2,80 eur. Artėja prie tų kainų, kurios buvo prieš įvedant. Bendrai maisto kainos nekyla taip smarkiai. Bet formuojasi lūkestis, kad visos kainos brangsta ir tada žmonės prašo didesnio darbo užmokesčio ar didesnės pensijos. Tam turi kilti ir produktyvumas“, – įvertina ekonomistas.
Per pirmus penkis metus daržovių kainos ūgtelėjo šiek tiek virš 7 proc., vaisių kainos ūgtelėjo beveik 4 proc. Kito maisto kainos didėjo labai ne daug ar net sumažėjo, duomenis pateikia Lietuvos bankas.
„Duonos ir grūdų produktų kainos iš esmės tokios pačios, mėsos ir pieno – net sumažėjo. Jei matuotume kainas be daržovių, vaisių, paslaugų ir prekių, kurių kaina priklauso nuo akcizo skirtingose šalyse, tai kainos yra labai panašios. Estijoje ir Latvijoje šiek tiek didesnis buvo, bet tie skirtumai labai nedideli“, – sako G. Šimkus.
Kainas lems pasaulinės tendencijos
Ekonomistas pastebi, kad maisto kainos Lietuvoje yra glaudžiai susijusios su pasaulinėmis tendencijomis.
„Maisto atsargos pasauliniu mastu yra pakankamai didelės, iš kitos pusės, gana didelė produkcija yra imli energetikos kainoms. Lūkesčiai dėl naftos kainų mažesni negu buvo realios kainos 2015 metais. Tai veiksniai, kurie rodo, kad maisto kainos turėtų didėti nedaug. Aišku, priklauso ir nuo oro sąlygų: ar bus sausra, ar kils uraganas. Labai didelis neapibrėžtumas šiuo atžvilgiu“, – sako jis.
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis taip pat teigia, kad daug priklausys nuo žaliavų kainų, kurios svyruoja priklausomai nuo klimato ir panašių dalykų. Tačiau, pasak jo, reikėtų prisiminti, kad grūdų savikaina sudaro tik kelis procentus bendroje duonos kainoje.
„Mokesčiai ir panašūs dalykai labai stabilizuoja galutinę kainą ir net kviečių kainoms svyruojant, duonos kaina kyla nedaug. Svarbu nepakartoti 2007–2008 metų scenarijaus, kuomet smarkiai kilo kai kurių maisto žaliavų kainos pasaulyje. Tai buvo susiję su nesėkmingais JAV eksperimentais naudojant grūdinę kultūrą degalų gamybai ir specialia subsidijų sistema, kuri pakėlė grūdinių kultūrų kainas“, – pamini R. Kuodis.
Visgi politikų užmojai sumažinti PVM tarifą tik kai kurioms prekės, neatsipirktų. Pasak R. Kuodžio tyrimai parodė, kad pakeitus bendrą PVM jis beveik 100 proc. atsispindi kainose. Įvedus specifinius, lengvatinisu PVM< kainoms jie atsiliepia daugmaž 30 procentų.
„Jei būtų tarifas įvestas tik šaldytai mėsai ar dar kam, galėtume tai pamatyti vidutiniškai apie 30 proc mažesnėje kainoje. Akivaizdu, kad mėsos valgymas yra daugiau turtingesnių žmonių dalykas ir politikų obsesija su mėsa yra keista ekonominiu požiūriu. Neturtingiausi žmonės, pensininkai daugiau vartoja duonos gaminius, makaronus, paprastus produktus. Reikėtų mažiau politikos PVM lengvatose, daugiau ekonomikos“, – įsitikinęs ekonomistas.
Eurostatas: maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos Lietuvoje – vienos mažiausių
Eurostato duomenimis, maisto kainų lygis praeitais metais šalyje sudarė 78 proc. ES vidurkio.
Žemesnės kainos pernai užfiksuotos tik Lenkijoje – 63 proc. ES vidurkio, Rumunijoje 64 proc. ir Bulgarijoje 70 proc.. Duonos ir grūdų produktų kainų lygis svyravo nuo 53 proc. ES vidurkio Rumunijoje iki 162 proc. – Danijoje
Duonos kainos Lietuvoje 2015 metais sudarė 77 proc. ES vidurkio, mėsos – 63 proc., pieno, sūrio ir kiaušinių – 85 procentų. Alkoholinių gėrimų kainos pernai šalyje sudarė 88 proc. ES vidurkio, tabako – 56 procentus.
Lenkijoje fiksuotos mažiausios mėsos bei pieno produktų kainos, atitinkamai 54 proc. Ir 65 proc. ES vidurkio.
Latvijoje maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos pernai sudarė 89 proc. ES vidurkio, alkoholinių gėrimų – 88 proc., tabako – 59 proc., Estijoje – atitinkamai 88 proc., 104 proc. ir 62 procentus.
Brangiausiai maistas ir nealkoholiniai gėrimai pernai kainavo Švedijoje 124 proc. ES vidurkio, Austrijoje 120 proc., Airijoje ir Suomijoje po 119 proc.. Aukščiausios maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos praeitais metais buvo Danijoje – 145 proc. ES vidurkio, Ispanijoje šis rodiklis siekė 124 proc. ES vidurkio.