Palyginimui su Lietuva pasirinkome keturias užsienios šalis – JAV (prekybos tinklas - Wallmart), Norvegiją (Rimi), Didžiąją Britaniją (Tesco) ir Vokietiją (LIDL).
Už daržoves mokame brangiausiai
Pažvelgus į kainas skirtingose užsienio šalyse ir jas palyginus su mūsų Lietuvos prekybos centrų kainomis matyti, kad kai kurie produktai tikrai kainuoja brangiau. Štai pavyzdžiui pienas brangiau kainuoja Norvegijoje – 1,38 eur ir Anglijoje – 0,95 eur, tuo tarpu kitose šalyse litrą pieno galima įsigyti beveik per pusę pigiau nei Lietuvoje. Amerikoje – 0,44 eur, Vokietijoje – 0,59 eur. Lietuvoje pieno kaina apie 0,81 eur. O saulėgrąžų aliejus brangesnis tik Norvegijoje – 3,2 eur. Kitose šalyse jį galima įsigyti dvigubai pigiau – už 1,33 eur Anglijoje ar 1,29 eur Vokietijoje, kai Lietuvoje jis kainuoja apie 2,69 eur.
Daržovių kainos taip pat nedžiugina. Ilgavaisių agurkų kaina lenkiame net Norvegiją, kurioje atlyginimai kelis kartus didesni nei lietuvių. Ten jų kaina 1,17 eur už kg, pas mus – 1,69 eur. Žymieji kalafiorai ne veltui praminti auksiniais, nes jie pas mus – brangiausi. Anglijoje du vienetai kainuoja tik 1,2 eur, kai Lietuvoje vienas 2,89 eur.
Palyginus tarptautinio prekės ženklo šampūno „Head and Shoulders“ kainas matyti, kad pas mus kaina tik 1 centu mažesnė nei Norvegijoje – 5,33 eur. Tačiau kitose šalyse tas pats produktas kainuoja 4,36 eur Amerikoje, 3,99 eur Anglijoje, 2,95 eur Vokietijoje.
Tyrimas parodė, kad ne viskas Lietuvoje brangiausia. Nors vištiena pigiausia Amerikoje – 2,96 eur, tačiau lyginant su Europos šalimis Lietuvoje kaina nėra aukšta – 4,25 eur. Kiauliena pas mus irgi pigesnė – 3,19 eur už kg, kai Vokietijoje ši kaina siekia 5,99 eur. Taip pat Lietuvoje pigiausiai galima įsigyti bulves, duoną bei cigaretes.
Vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad perkamajai galiai įtakos turi ne tik pačių produktų kainos, bet ir tai, kiek uždirbame. Palyginus minimalų valandinį atlyginimą Lietuvoje su kitomis tirtomis šalimis matyti, kad Lietuvoje atlyginimas mažesnis 2 ar net 4 kartus. Norvegija priklauso tarp kitų 4 šalių (Švedijos, Islandijos, Šveicarijos, Danijos), kurios neturi nustačiusios minimalios algos. Tad nors ir atsiliekame atlyginimų dydžiu, deja, bet kainų skirtumas menkas. Kai kurių produktų kainos kitose šalyse net ir mažesnės.
Minimalus atlygis per valandąInfographic
Lietuvos laisvos rinkos instituto vadovas Žilvinas Šilėnas tvirtina, kad lietuviai nėra labiausiai nuskriausti Europoje ir pripažįsta, kad kainos kyla greičiau nei atlyginimai.
„Yra ir šalių, kur atlyginimai mažesni nei Lietuvoje, o kainos dar didesnės ar tokios pat. Tai, kad šita situacija yra prasta, niekas nesiginčija. Taip jau yra. Prekės visada greičiau artėjo bendrojo Europos Sąjungos lygio nei atlyginimai“, – komentuoja ekonomistas Žilvinas Šilėnas.
Kas lemia kainų skirtumus: kainodara ar globalūs reiškiniai?
Produktų kainų skirtumaiInfographic
„Maximos“ prekybos tinklo komunikacijos skyriaus vadovė Renata Saulytė teigia, kad kainų skirtumus lemia bendra ekonominė tendencija.
„Reikėtų tikrai atsižvelgti į globalius veiksnius ir klausti ekonomistų. Tikrai ne atskirų tinklų problema. Mes nesame valdovai, kurie patys sugalvoja kainodarą. Kainodaros pačių principų nei vienas tinklas negali atskleisti, nes tai komercinė paslaptis. Lemia pasiūla, paklausa bei kitos ekonominės tendencijos, tad skirtingų šalių kainas paaiškinti gali tik ekonomistai“, – sako R. Saulytė.
Tuo tarpu Ž. Šilėnas teigia, jog natūralu, kad net tos pačios prekės kainuoja skirtingai kai kuriose šalyse, nes tai galime pastebėti, net skirtingose parduotuvėse Lietuvoje. Tai priklauso nuo kainodaros.
Ne maisto produktų kainų skirtumaiInfographic
Mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas įsitikinęs, kad kainas lemia ir pats rinkos dydis, dėl to netikslinga lyginti mūsų kainas su Amerikos, Vokietijos ar net Lenkijos.
„Skiriasi mokesčių sistemos, mitybos kultūra, plotai, rinkos dydis, logistikos kaštai, pačių žmonių suvartojimas. Ir geografinė zona turi įtakos. Pavyzdžiui, šalyse, kur Ispanijos vaisiai yra už kelių šimtų kilometrų, pigiau. Tai ir savikainos mažesnės ir vartojimo kiekiai daug didesni“, – sako J. Gavėnas.
Pasak jo, dėmesį reikėtų atkreipti ir į tai, kad visada Europoje vyko migracija iš vienos šalies važiuoti apsipirkti į kitą šalį, kurioje yra gerokai pigiau. O patys Lietuvos prekybos tinklai yra ribojami konkurencijos tad negali būti kažkokių kartelinių susitarimų.
„Mano supratimu, Lietuvoje mažmeninėje prekyboje yra didžiulė konkurencija, kad ten apie susitarimus negali nė kalbos būti. Kiekvienas seka kiekvieną klaidą, turim keturis stiprius milžiniškus tinklus, kurie panašūs parduotuvių skaičiumi ir apyvartomis“, – teigia J. Gavėnas.
Jis prideda, kad viską sureguliuoja paklausa ir pasiūla.
„Žmogus pradėjo eiti į turgų pirkti, tai kiek girdėjau ir ten jau viskas per dieną pabrango. Tačiau jei perka, vadinasi kaina yra tinkama. Jei jie nepirktų, apyvarta mažėtų arba prekė būtų išimta iš lentynos. Būtų ieškoma pigesnių pakaitalų“, – vertina J. Gavėnas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Arūnas Laurinaitis taip pat teigia, kad jei žmonės ir skundžiasi, bet toliau perka, nereikia norėti mažesnės kainos.
„Ten kur nėra konkurencijos kainas nustato rinka. Reiškia, jei nėra konkurencijos, kaina yra tokia, kokią žmonės gali mokėti. Jei iš tiesų bus kaina tokia, kuri bus nepriimtina, jie nepirks. Ir tada importuotojai arba mažins kainas, arba keis tuos produktus, kurie yra brangūs. Yra įvairios produktų grupės, nebūtinai turi vežti brangiausius. Galima vežti kažką iš tos grupės, kuri atitinka mūsų vidutinį vartotoją pagal išgalėjimą sumokėti . Tačiau jei tos brangios prekės yra perkamos, vadinasi tai normalu. O tokie boikotai tikrai importuotojų dėmesio neatkreips“, – vertina eksporto ir importo ekspertas A. Laurinaitis.
Į lengvatinį PVM žvelgiama skeptiškai
Valdžiai siūlant įvesti lengvatinį PVM mėsai, ekonomistai šį sprendimą vertina skeptiškai. Skaitytoja gyvenanti Vokietijoje pasakoja, kad pas juos galioja 9 proc. PVM tarifas svarbiausiems maisto produktams, dėl to tikrai grįžus į Lietuvą jaučiasi, kad prekės kainuoja brangiau. Vis dėlto, Lietuvoje pritaikytas lengvatinis PVM gali ir nereikšti mažesnių kainų.
„Esu absoliučiai skeptiškas. Matėm ne kartą PVM mažinimą apgyvendinimo paslaugoms ir kaina ne tik, kad nemažėjo, o dar ir padidėjo. Tik teoriškai turėtų atpigti, bet nėra jokio kontrolės mechanizmo, kuris galėtų nubausti ką nors, kad kainos nemažėtų. “, – sako J. Gavėnas.
Pasak jo, jei žmonėms būtų per brangus lietuviškas pienas, jie pirktų pigesnį lenkišką, kurį taip pat galima įsigyti Lietuvos prekybos tinkluose. Tuomet atsirastų ir gamintojo konkurencingumas, kurie galbūt bandytų pagaminti pigiau ar susitarti dėl kitokių kainų. Tuomet tik klausimas iškiltų dėl vartotojų įpročių: prekės ženklų pamėgimo, produktų kokybės.
„O lyginti kainas su turguje negalima, nes daugiau nei pusė dirba šešėlyje. Nėra PVM, nėra kitų mokesčių, „Sodros“. Jei turguje pridėtume tą legalumo lygį, kurį turi prekybininkas išlaikyti, tai kai būtų didesnė nei prekybos centre“, – įsitikinęs mažmeninės prekybos ekspertas.
Ekonomisto Ž. Šilėno ir LPK viceprezidento A. Laurinaičio nuomone, lengvatinio PVM poveikį kainomis jaustume tik laikinai. Pasak A. Laurinaičio, kainos yra linkusios didėti, tad vėliau vėl pirktume brangesnes prekes. O Ž. Šilėnas labiau pasisakytų už viso PVM mažinimą iki 15 proc.
„Aš neturiu nieko prieš mažesnį PVM. Vienintelis klausimas, kurį aš keliu, jei mes sutinkame taikyti PVM lengvatą ir manome, kad mažesni mokesčiai yra gerai, kodėl tik vienai produktų grupei, o ne visiems. Tada juk visos prekės būtų pigesnės, žmonės nupirktų daugiau. Atrenkant tik pagrindinius maisto produktus kiltų klausimai, ką mes priskirsime tai grupei, o ko ne“, – mano ekonomistas.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Prekybos tinklai atskleidė, kiek nukraujavo paskelbus boikotą
