kainodara

Keičiantis tarptinklinio ryšio didmeninėms kainoms Europos Sąjungoje, naują kainodarą vienas po kito pristato ir Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai. „Telia“ klientams nuo birželio 15 d., su visais dabartiniais planais ES šalyse bus galima bendrauti iki 11 kartų pigiau. Informuojama, kad mažėja tarptinklinio ryšio paslaugų įkainiai. Pranešime spaudai nurodoma, kad skambinti ES šalyse klientai galės tris kartus pigiau – vietoje dabartinės 0.06 euro/min.

Jau savaitė kaip pasikeitė bankų paslaugų kainodara ir norint sutaupyti tenka rinktis paslaugų krepšelius. Visgi ne visi gyventojai planus jau pasirinko, ir nelabai žino, kaip tai padaryti. Į redakciją kreipėsi ne vienas skaitytojas teigdamas, kad turi sąskaitas skirtinguose bankuose ir nesinaudoja visomis aktyviai. Su šia problema susiduria ir į užsienį išvykę lietuviai, kurie sąskaita Lietuvoje veikiančiuose bankuose vis dar turi.

Bankų ir kredito unijų klientai nuo trečiadienio gali užsisakyti būtiniausių paslaugų „krepšelio“ paslaugą, kainuosiančią ne brangiau nei 1,5 euro. Lietuvos banko nustatytą „krepšelio“ kainą centrinis bankas galės peržiūrėti kartą per metus. Gaunantiems socialinę paramą (tokių Lietuvoje yra apie 160 tūkst.) „krepšelis“ kainuos 75 centus per mėnesį. „Su pagrindine mokėjimo sąskaita verčiame naują lapą mokėjimų rinkoje. Nebelieka apmokestinimo už kiekvieną krustelėjimą.

Akcijų ir nuolaidų prisotintoje mažmeninės prekybos rinkoje internetinės prekybos lyderis Lietuvoje imasi kardinalių kainodaros pokyčių. Nuo šiol „Pigu.lt“ e. parduotuvėje nebelieka procentinių nuolaidų – klientai matys vieną tuo metu galiojančią kainą. Pasak internetinės parduotuvės vadovo Dainiaus Liulio, iš esmės keisti kainodaros strategiją paskatino vis garsiau kritikuojamos prekybininkų vilionės didelėmis nuolaidomis ir besikeičiantys klientų poreikiai.

Didžiausias lietuviško kapitalo bankas Šiaulių bankas pristatė naujus paslaugų planus privatiems klientams. Naujus paslaugų planus sudaro paslaugų paketai, sukurti įvertinus klientų kasdieninius poreikius, ir siekiant užtikrinti klientams galimybę pasinaudoti daugiau banko paslaugų už mažesnę kainą, rašoma pranešime spaudai.

Neseniai apie susijungimą su „Nordea“ banku paskelbęs DNB bankas, vėl pateikia naujieną. Šį kartą įvedami mokėjimo už paslaugas krepšeliai. Nuo lapkričio 1 d. DNB bankas atsisakys atskirų mokesčių privatiems klientams už sąskaitų administravimą, lėšų įskaitymą bei visų rūšių pervedimus internetu eurais Europos ekonominėje zonoje (įskaitant paslaugų apmokėjimą, e-sąskaitas, apsipirkimą interneto parduotuvėse). Juos pakeis vienas minimalus paslaugų mokestis – 0,8 Eur per mėnesį.

Vienas didžiausių komercinių šalies bankų SEB nuo pirmadienio pabrangino grynųjų pinigų operacijas ir pakeitė kitų paslaugų įkainius. Grynųjų banknotų įmokėjimas į savo sąskaitą banke dabar kainuoja 1,5 euro ir 0,15 proc. sumos (buvo - 87 centai), monetų, kai suma viršija 12 eurų, - 1,5 euro ir 4,5 proc. (87 centai ir 4,5 proc.). Valiutos keitimo mokestis padidėjo nuo 87 centų iki 1,5 euro. Pabrango ir pinigų išėmimas iš kitų bankų, išskyrus DNB, bankomatų. Kaip ir dabar, jis kainuos 2 proc.

Lietuvos komerciniai bankai yra išdavę beveik 3,5 mln. debeto ir kredito mokėjimo kortelių, tačiau dauguma jų turėtojų nežino ne tik jų skirtumų, bet ir kiek kainuoja pati kortelė. Kokybinio tyrimo duomenimis, klientai pageidautų aiškesnės kainodaros, o paprasčiausias sprendimas galėtų būti fiksuoti su kortelėmis susijusių banko paslaugų mokesčiai.

Tęsiantis prekybos centrų boikotui prekybininkai vis labiau puošiasi raudona ir geltona – akcijų spalvomis ir siūlo savo klientams puokštę nuolaidų. Sulaukęs daugybės skaitytojų nuotraukų, tv3.lt portalas atliko tyrimą, kiek maistas kainuoja užsienio šalyse.

Lietuvai planuojant įsivesti eurą, prekių ir paslaugų kainos turės būti rašomos dviem valiutomis. Šiuo laikotarpiu dauguma pirkėjų į tai, kas parašyta kainos etiketėje, atkreips daugiau dėmesio nei anksčiau, nes jiems teks priprasti prie naujųjų skaičiavimų. Nors teigiama, kad didelių kainų šuolių neturėtų būti, kainodaros ekspertai sako, kad euro įvedimas - puiki proga prekybininkams peržiūrėti ir keisti taikomą kainodarą.

Lietuva skyla į dvi dalis – išmaniąją ir užsilikusią prie senųjų technologijų: mobiliuoju internetu savo telefone naudojasi tik trečdalis mobiliojo ryšio vartotojų, o šis skaičius auga lėtai, rodo „Bitė Lietuva“ duomenys. Išmaniuosius telefonus turi tik kiek daugiau nei trečdalis klientų, o ir tarp jų – tik kiek daugiau nei pusė išmaniajame naudojasi mobiliuoju internetu.

Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius pirmadienį tradiciškai pažėrė kritikos valdantiesiems. Šįkart nemažai jos premjerui Algirdui Butkevičiui teko už „susitikimus“ su Rusijos bei „Gazprom“ vadovais. „A. Butkevičius Sočyje susitiko su Rusijos premjeru Dmitrijumi Medvedevu ir „Gazprom“ vadovu Aleksejumi Mileriu.

Didžiausias pasaulyje kavinių tinklas „Starbucks“ Kinijoje apkaltintas, kad vietiniams taiko didesnes kainas nei kitų didžiųjų rinkų pirkėjams, praneša BBC.  Kompanija sparčiai plečiasi Kinijoje, kuri kitąmet gali pralenkti Kanadą ir tapti antra pagal dydį „Sturbucks“ rinka.  Sekmadienį Kinijos transliuotojas CCTV pranešė, kad vidutinio dydžio latės kava Pekine kainuoja 4,43 JAV dolerio, arba trečdaliu brangiau nei Čikagoje.

Turbūt kiekvienas darbuotojas norėtų turėti vadovą, neskaičiuojantį atostogų laiko, penktadieniais dalijantį alų ir liepiantį darbus baigti anksčiau. Kai taip apie save pasakoja mobiliojo ryšio operatoriaus „Bitė“ generalinis direktorius Chrisas Robbinsas, nejučia svarstai: meluoja ar kraustosi iš proto? Gegužę „Bitės“ generalinio direktoriaus pareigas pradėjusį eiti Ch. Robbinsą sunku būtų pavadinti tipišku vadovu.

Tikriausiai bent kartą su savo tiekėjais esate sutarę dėl vėlesnio nei įprasta atsiskaitymo termino ir žinote, kad tai lyg šviežias oro gūsis, leidžiantis lengviau atsikvėpti. Tiesa, tai turi savo kainą ir dažnai ilgesni tiekėjų atidėjimai grįžta didesnėmis prekių ar paslaugų kainomis. Kaip išlaikyti „gerą“ kainodarą ir sutarti dėl ilgesnių atidėjimų? Nors didžiąja dalimi tai priklauso nuo rinkos sąlygų bei sėkmės, tačiau iš dalies ir nuo darbo organizavimo įmonėje.

Prekybos tinkluose maisto produktams taikoma vienoda kainodara, tačiau to paties tinklo atskiruose prekybos centruose kainos gali skirtis. Didiesiems tinklams nepriklausančiose parduotuvėse dauguma maisto produktų kainuoja brangiau. O patys brangiausi maisto produktai pardavinėjami turguose – kartais to paties produkto, kuriuo prekiaujama ir prekybos centruose, kainos skirtumas gali sudaryti ir kelis litus. Tokias apytikres išvadas padarė „Respublika“, atlikusi mažą žurnalistinį tyrimą.

SEB bankas keičia savo paslaugų  kainodarą. Norėdamas paskatinti vis daugiau šalies gyventojų naudotis savitarnos paslaugomis, bankas nutarė apmokestinti  pinigų įmokėjimo į sąskaitas paslaugą banko padaliniuose, tačiau besinaudojantiems grynuosius pinigus priimančiais bankomatais ši paslauga ir toliau išliks nemokama.

Seimo Darbo partijos frakcijos narys Kęstutis Daukšys siūlo keisti cigarečių kainodaros modelį. Pagal jo Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotą Akcizų įstatymo pataisą, gamintojas turės įvertinti visų ūkio subjektų indėlius cigarečių kainodaroje ir pagal tai bus nustatoma galutinė mažmeninė cigarečių kaina, rašoma ant banderolių.

Konkurencijos Taryba (KT) šiuo metu atlieka tyrimus, susijusius su dabartine situacija degalų rinkoje. Net dvejuose tyrimuose nagrinėjami „Orlen Lietuvos“ darbo metodai, be to, bandoma išsiaiškinti, ar būta neleistinų susitarimų tarp degalinių tinklų. Vakar KT vadovas Jonas Rasimas lankėsi Vyriausybėje – pasitarime priekaištai dėl rekordines aukštumas pasiekusių degalų kainų skriejo į „Orlen Lietuvos“ vartus.

Didžiausia kaltė dėl rekordinių degalų kainų tenka didžiąją didmeninės prekybos dalį užimančiai bendrovei "Orlen Lietuva" ir jos kainodarai, mano premjeras Andrius Kubilius. Konkurencijos tarybos pirmininkas Jonas Rasimas sako, kad "Orlen Lietuva" kainodara tarybai kelia įtarimų. Vyriausybė žada ieškoti sprendimų, kurie galėtų padidinti konkurenciją didmeninės prekybos degalais rinkoje.