Konkurencijos Taryba (KT) šiuo metu atlieka tyrimus, susijusius su dabartine situacija degalų rinkoje. Net dvejuose tyrimuose nagrinėjami „Orlen Lietuvos“ darbo metodai, be to, bandoma išsiaiškinti, ar būta neleistinų susitarimų tarp degalinių tinklų.
Vakar KT vadovas Jonas Rasimas lankėsi Vyriausybėje – pasitarime priekaištai dėl rekordines aukštumas pasiekusių degalų kainų skriejo į „Orlen Lietuvos“ vartus.
Šios bendrovės atstovas tokius J. Rasimo komentarus vertina skeptiškai, pabrėždamas, kad „Orlen Lietuva“ turi tik 4 proc. Lietuvos mažmeninės degalų pardavimo rinkos, be to, ši įmonė ir didmeninėje rinkoje nėra vienintelė.
Lietuvos valdžia pripažįsta akcizų įtaką degalų kainoms, tačiau mokesčių mažinti nežada. Importuotojai pabrėžia, kad dabartinė degalų rezervo kaupimo tvarka nepalanki Lietuvai – ji palanki tik Mažeikių įmonei.
Kalbėdamas apie privalomojo degalų rezervo taisykles, premjeras A. Kubilius pabrėžia, jog norėtų matyti didesnį didmenininkų aktyvumą. Taip pat svarstoma galimybė sumažinti rezervus, laikomus Naftos produktų agentūroje. Taip atsirastų naujų talpyklų, kuriomis galėtų pasinaudoti importuotojai. Neatmetama galimybė, kad jų aktyvumas leistų sumažinti degalų kainas.
Jei KT nustatys, kad „Orlen Lietuva“ kainodara nukreipta importui riboti, ji turės būti pakeista.
Degalų kainoms įtakos turi šie veiksniai: naftos kaina, valiutos kursas, perdirbimas, akcizai ir mokesčiai, importas, konkurencija, biopriedai.