Lenkiškos produkcijos „Mlekovita Baltic“ direktorė Natalija Martinavičienė naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kad lenkų gamintojai į kainų pokytį visada sureaguoja anksčiau ir kol lietuviškos prekės brangs, lenkiškų kaina stovės vietoje.
„Ar Lietuvos gamintojai turi atsargų, ar bando palaukti su tuo kainų šuoliu. Tai lenkų kainos pasikeitė dar rudenį. Tai jau turime tokias kainas, kokios yra. Tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje lenkiškų produktų.
Jau viskas įvyko, visos pakilimo bangos. Kainų pakilimas vienų produktų buvo per kelis kartus, kitų net tris kartus buvo, kai vis kilo kainos ir dabar lenkiškų kainos stabilizavosi, o lietuviškų produktų šiek tiek vėluoja. Dažniausiai taip ir būna, kad lietuviškų vėliau kyla“, - sako N. Martinavičienė.
Pasak jos, kainų pokytis nebūna toks ženklus ir tai vyksta kiekvienais metais rudenį ar pavasarį, dėl to nesitikima, kad lenkiškos produkcijos pardavimai išaugs, kol lietuvių gamintojai pavėlavę kels kainas.
Visgi nors pasaulinės tendencijos vienodai paveikia produktų kainas tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje, galutinės kainos atžvilgiu Lenkija turi privalumą – mažesnį pridėtinės vertės mokestį (PVM).
„Labai panašiai keitėsi, nes rinka visame pasaulyje diktuoja kainų tendencijas. Tai kainos gal šiek tiek nuo produktų, nuo gamybos skiriasi. Bet procentaliai labai panašiai.
Kaina susideda iš kelių dalių, jei kalbame apie lentynos kainą. Tai gamintojo kaina, prekybininko dalis ir trečia dalis PVM. Iš to skirtumas ir susideda. Jei Lenkijoje tik 5 proc., o Lietuvoje 21 proc., tai tiek ir skiriasi ta kaina ir yra didesnė. Jei būtų 5 proc., tai manau, kad ji sumažėtų“, - teigia „Mlekovita Baltic“ direktorė.
Lenkijos Respublikos ambasados Prekybos ir investicijų rėmimo skyrius užsakė tyrimą, kurio metu vertino koks yra bendras lenkiškų produktų ir paslaugų vertinimas Lietuvoje, ištyrė lenkiškų prekių ženklų įvaizdį Lietuvoje, sužinojo lenkiškų prekių ženklų žinomumą, vartojimą Lietuvoje ir pasitenkinimą jais.Tyrimas atskleidė, kad lietuviai vertina Lenkiją kaip šalį, vertina produktų kainas, bet apie prestižą prekių teigiamai neatsilieptų
„Lenkija ir Lietuva svarbūs prekybos partneriai mūsų metinė prekybos apyvarta siekia apie 4 mlrd. eurų. Todėl natūrali pasekmė yra ir prekių ženklų žinomumas tarp Lietuvos vartotojų. Tai buvo antras toks tyrimas, pirmas atliktas 2012 m. Pakartoti tyrimą paskatino susidomėjimas lenkiškais produktais ir faktas, kad kasdien daug lenkiškų produktų galima pamatyti Lietuvos parduotuvių lentynose.
Tyrimo metu patikrinome lenkiškų prekių įvaizdį pagal tokius kriterijus kaip kaina, kokybė, prieinamumas, inovatyvumas“, – sakė Krzysztof Januszkiewicz.
Buvo apklausti 1014 Lietuvos gyventojų 15–74 metų amžiaus.
Žino, bet ar vartoja?
Dovilė Radavičiūtė rinkos tyrimo įmonės „Rait“ direktorė pristatydama rezultatus atskleidė, ar Lietuvos vartotojai žino ir, ar vartoja lenkiškus prekės ženklus.
Pagal rezultatus matyti, kad nepateikiant jokio sąrašo, lietuviai dažniausiai pamini „Orlen“ prekės ženklą, antroje vietoje „Kubuš“, trečioje – „Tymbark“, ketvirtoje – „Lubella“, penktoje „Biedronka“.
Visgi ne didžioji dalis apklaustųjų žino, kokie yra lenkiški prekės ženklai Lietuvoje. Mažiau nei pusė respondentų galėjo paminėti bent vieną prekės ženklą nepateikiant jiems sąrašo.
Pateikus lenkiškų prekės ženklų sąrašą, žinomumas išsirikiavo taip: „Kubuč“, „Tymbark“, „Sobieski“, „Orlen“, „Lubella“. Palyginus su 2012 m. visų prekės ženklų žinomumas mažėja, išskyrus „Lubella“. O štai „Mlekovita“, „Žywiec“, „Šniezka“ dažniausia buvo identifikuoti kaip lenkiški prekės ženklai.
Pagal vartojimą išsiskiria greito vartojimo prekės ženklai, būtent kaip „Kubuš“ ir „Tymbark“ – 49 proc. „Tymbark“, 47 proc. „Kubuš“. O 8 proc. iš vis iš pateiktų prekių sąrašo nieko nevartoja.
Palyginus su 2012 m. krito „Kubuš“, „Tymbark“, „Sobieski“, bet augo „Lubella“ ir „Orlen“ vartojimas.'
Gyventojai taip pat buvo prašomi įvertinti emociškai pateiktus prekės ženklus. Teigiamas emocijas kelia „Tymbark“ (32 proc.) ir „Kubuš“ (30 proc.), tačiau net 26 proc. teigė, kad nei vienas prekės ženklas nesukelia jokių emocijų. Pasak D. Radavičiūtės, dažniausiai tai pensijinio amžiaus žmonės, nedirbantieji ar žemesnes pajamas gaunantieji.
Pagal rekomendavimą, gyventojai mažiausiai rekomenduotų „Sobieski“ prekės ženklą, bet, kaip D. Radavičiūtė paaiškina, taip yra dėl to, kad šis prekės ženklas atstovauja alkoholinius gėrimus ir žmonės psichologiškai nerekomenduotų alkoholinių gėrimų.
Tuo tarpu Lenkiją kaip šalį 71 proc. apklaustųjų įvertino teigiamai, lenkiškus prekės ženklus 60 proc., lenkiškas prekes ir paslaugas 58 proc.
„Remdamiesi savo patirtimi klausėme, kad įvertintų savybes, kaip kainą ir kokybę. Tai statistiškai dažniausiai respondentai teigė, kad lenkiškos prekės ir paslaugos labai pigios, lengvai prieinamos ir pasiekiamos. Tačiau net 52proc. nurodė, kad jos nėra prestižiškos, nors kokybės ir nepeikia“, – pristato D. Radavičiūtė.
„Tyrimas parodė, kad nuoseklūs rinkodariniai veiksmai padeda skintis kelią į vartotojų širdis. Išskirtinai kalant apie „Lubella“, – pridėjo ji.
