istorija

Dauguma šiuolaikinių sunkvežimių turi įkalnės stabdį. Be jo vairuotojams būtų gerokai sunkiau pradėti važiuoti, kuomet sunkvežimis stovi įkalnėje. Pats išradimas pakankamai senas, keitėsi tik jo technologija. „Scania“ koncernas siūlo susipažinti su jų muziejuje eksponuojamu vienu pirmųjų įkalnių stabdžiu (nuotraukoje). Tai buvo metalinis strypas, kuris buvo valdomas vielos pagalba. Šis mechanizmas apsaugodavo sunkvežimius nuo riedėjimo atgal. Tokia technologija buvo naudojama XX a. pradžioje.

 Kompanijos „Dell“ įkūrėjas apie klaidas, planavimą, aistrą ir idealias galimybes. • Mano privalumas, kada aš tik pradėjau savo verslą, buvo tas, kad aš nieko nežinojau. Mane vedė intuicija, apvalyta nuo išankstinių nuomonių. • Norint mąstyti netradiciškai, nereikia būti genijumi, aiškiaregiu ir net universiteto absolventu. Pakanka turėti dirvą apmąstymams ir mokėti svajoti. • Kai kada geriau neklausti ir neklausyti, kada tau žmonės sako, jog tai neįvykdoma.

Transporto įmonę Bernardas Nabucetas turi jau beveik penkiasdešimt metų. Ši įmonė, veikianti ir kaip įgaliotasis „Volvo“ servisas, yra įsikūrusi šalia Paryžiaus. Tarp jai priklausančių trisdešimties sunkvežimių yra ypatinga brangenybė: 1971 m. pagamintas „Volvo F89“. Kai B. Nabucet įsigijo sunkvežimį, jo būklė buvo labai bloga, tačiau dabar F89 yra kaip naujas ir su originaliomis dalimis iki pačių mažiausių smulkmenų.

Šį mėnesį „Audi“ bendrovė švenčia jubiliejų. 2013–ųjų vasario 25 dieną Nekaro Ulmo mieste esančioje gamykloje nuo konvejerio nuriedėjo penkiamilijoninis „Audi“ automobilis su firmine quattro visų ratų pavara. Juo tapo baltos spalvos padidinto pravažumo universalas „Audi A6 Allroad 3.0 TDI“. Automobiliai su šio tipo visų ratų pavara gaminami jau 33 metus ir yra pelnę daug pergalių ralio lenktynių trasose bei užkariavę milijonų padidinto pravažumo automobilių mėgėjų simpatijas.

Pasak istorikų reikėjo 20-ies metų akademinio įdirbio, kad atsirastų tokia išsami Rytų Europos žydų studija. Savo jėgas pirmą kartą tokiam tikslui suvieniję žydų ir lietuvių istorikai sukūrė kolektyvinę monografiją „Lietuvos žydai. Istorinė studija“, kurioje atsakyta į daug tiek lietuviams, tiek žydams aktualių, kartais ir skausmingų klausimų.  „Jau knygos pavadinime yra užkoduota problema.

Vilniaus knygų mugėje vasario 24 d., sekmadienį, 13 val. Forumo salėje pristatoma žurnalisto Vidmanto Valiušaičio knyga „Kalbėkime patys, girdėkime kitus. Tragiškieji istorijos 1940-1941 metai“. Renginyje dalyvaus autorius, europarlamentaras Vytautas Landsbergis, švedų žurnalistas, Lietuvos okupacijų tyrinėtojas Jonas Ohmanas, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Algimantas Jankauskas ir Šiaulių universiteto istorijos profesorius Arūnas Gumuliauskas.

Netoli Panevėžio esantis Liūdynės kaimelis nedaug kuo skiriasi nuo kurios kitos kaimo vietovės, tačiau prieš kelis šimtmečius tai buvo pavyzdinis ūkis, kurį dabar mena tik išlikę keli dvaro fragmentai ir parkas. Bajorų giminės dvaras Panevėžio kraštas negali didžiuotis įspūdingomis pilimis ar tvirtovėmis, tačiau čia buvo nemažai dvarų, aplink kuriuos telkėsi kultūrinis ir visuomeninis gyvenimas.

Prieššventine, garbingos Vasario 16-osios minėjimo proga, Lietuvos lenkų politikieriai ir vėl išraitė eilinį polonezo viražą prieš gerbiamus svečius iš Lenkijos, visai nesiskaitydami su lietuvių Tautos jausmais, siekiais ir begaline kantrybe, kurios užteko per kelis šimtmečius. Ir ne tik kantrybė, bet ir atjauta, netekus Katynėje Tautos žiedo, o lėktuvo katastrofoje ir aukščiausios valdžios. Ir ne tik atjauta, bet ir pagalba, bėgantiems lenkams nuo fašistinio okupanto.

Šis žmogus buvo tikras išgyvenimo meistras: Georgijus Žukovas išgyveno Josifo Stalino valymus, išvengė bausmės už įvairias nesėkmes, ir nepaisant didžiulių praradimų, tapo maršalu ir Sovietų Sąjungos herojumi, rašoma „Die Welt“. Kai kurių žmonių sugebėjimas išgyventi kartais atrodo tiesiog neįtikėtinas. O Antrojo pasaulinio karo metu G. Žukovas sudėtingose situacijose, kurios galėjo privesti prie mirties, atsidūrė ne kartą.

Nuodėmės triumfas? Civilizacijos pasiekimas? Ar paprasčiausias žmonių bandymas tapti šiek tiek laimingesniems? Kad ir kaip bebūtų, viešnamiai egzistavo visais laikais, nepaisant bet kokių draudimų, rašoma kommersant.ru.

Jau pusę amžiaus nenutyla įvairi polemika apie Vietnamo karą. Ar vis dar gali būti taip, kad mes nežinome, apie ką kalbame? Po viso to, kas buvo parašyta (apie 30 000 knygų, kurių skaičius vis auga), tai atrodo mažai tikėtina, bet būtent taip ir yra, rašoma motherjones.com. Ir štai dabar knygoje pavadinimu „Žudyk viską, kas juda“ („Kill Anything that Moves“) Nickas Turse pirmą kartą atkūrė pilną karo paveikslą. Jis meistriškai aprašė tai, ką iš tiesų Vietname veikė amerikiečių pajėgos.

Jau pusę amžiaus nenutyla įvairi polemika apie Vietnamo karą. Ar vis dar gali būti taip, kad mes nežinome, apie ką kalbame? Po viso to, kas buvo parašyta (apie 30 000 knygų, kurių skaičius vis auga), tai atrodo mažai tikėtina, bet būtent taip ir yra, rašoma motherjones.com. Ir štai dabar knygoje pavadinimu „Žudyk viską, kas juda“ („Kill Anything that Moves“) Nickas Turse pirmą kartą atkūrė pilną karo paveikslą. Jis meistriškai aprašė tai, ką iš tiesų Vietname veikė amerikiečių pajėgos.

Raminta Jonykaitė, LRT radijo laida „Literatūros akiračiai“, LRT.lt Ar literatūra gali iškreipti istorinę tiesą? Taip, galima sakyti, kad ten, kur padeda tašką istorikas, sakinį pradeda rašytojas. Bet daug priimtinesnis požiūris, jog rašytojas ir istorikas yra bendradarbiai, kurie padeda tautai save apibūdinti. Taip teigia istorikas Aurimas Švedas. Kai kurios istorinės temos ir asmenybės, pavyzdžiui, kunigaikštis Vytautas, lietuvių mene nagrinėjamos dažnai, yra apipintos mitais ir stereotipais.

Prieš daugiau nei šimtmetį pasirodžiusius Benz lenktyninius automobilius netrukus galės išvysti tūkstančiai žmonių. Paryžiuje vyksiančioje tarptautinėje retromobilių parodoje vasario 6-10 dienomis bus pirmą kartą kartu demonstruojami ir trys garsiausi „Benz“ gamybos lenktyniniai automobiliai. „Retromobilių parodoje pristatysime tris legendinius lenktyninius automobilius – labai retus ir savu laiku sulaukusius didelės sėkmės.

1980 metų gegužės 3 dieną Ali Agca gavo užduotį – nužudyti popiežių Joną Paulių II. Įsakymą tiesiogiai davė Irano dvasinis lyderis ajatola Chomeinis, priėmęs turkų teroristą rūmuose Teherane. Į popiežiaus gyvybę pasikėsinęs A. Agca vėliau atgailavo. Jo istorija išdėstyta knygoje „Man pažadėjo rojų. Mano gyvenimas ir tiesą apie pasikėsinimą į popiežių“. Vienas iš naujosios knygos skyrių skirtas teroristo susitikimui su popiežiumi kalėjime 1983 metų gruodžio 27 dieną.

Vasara Sibire neilga. Sniegas ištirpsta tik gegužę, o šaltis grįžta jau rugsėjį. Jis paverčia taigą į užšalusį natiurmortą, bauginantį savo šaltu apsileidimu ir bekraščiais duriančių pušynų ir minkštų beržynų kilometrais, kur miega meškos ir vaikšto alkani vilkai, kur stovi kalnai su stačiais šlaitais, kur upės su permatomu vandeniu teka per slėnius, kur šimtai tūkstančių užšalusių pelkių. Šis miškas – paskutinis ir didingiausias laukinėje mūsų planetos gamtoje.

Atkūrus nepriklausomybę 1990 metais Lietuvos vadovai susirūpino, kas užtikrins pirmuosius savarankiškus žingsnius žengsiančioje valstybėje tvarką, kai šią veiklą šalyje vykdžiusios sovietų pajėgos bus išvestos. Nauja tarnyba turėjo užtikrinti atliekančių bausmę nuteistųjų apsaugą įkalinimo įstaigose, jų konvojavimą, nuteistųjų sukeltų riaušių malšinimą, pabėgusiųjų paiešką ir daugelį kitų su šia specifine valstybine veikla susietų užduočių.

Specialiosios pajėgos pasimetusios. Po SSRS griūties KGB pastatas buvo apsuptas demonstrantų. KGB vadas buvo suimtas, o paminklas įkūrėjui – demontuotas. Tačiau funkcionieriams pavyko, pasitelkus gudrumą, išsaugoti KGB stuburą ir perkelti jį į naują sistemą, rašoma „Der Spiegel“. Tam tikrą akimirką baimės jausmas visiškai apėmė saugumo komiteto pareigūnus. Kai kadaise imperija buvusi Sovietų Sąjunga artėjo prie žlugimo, Lubiankos kabinetuose įsivyravo pasimetimas.

Elegantiškasis „Opel Cascada“ rengiasi debiutui Ženevos automobilių parodoje šį kovą, kur pristatys nesenstančias klasikinių kabrioleto modelių tradicijas. „Opel“ pirmą kartą per 70 metų, pačių suprojektuotą vidutinio dydžio kabrioletą gamins savo gamykloje. Vieni populiariausių praėjusių dešimtmečių „Opel“ kabrioletų buvo kompaktiško dydžio „Kadett“ ir Astra“ modeliai – 1976 m. pasirodė „Kadett C Aero“, o 1987 m. „E Cabrio“ versijos bei nuo 1993 iki 2010 metų trys kartos „Astra“ kabrioletų.

„Mes kartais klaidingai įsivaizduojame, kad antisemitas yra kažkoks labai suvargęs, visiškai atstumtas ir kad kultūringas žmogus niekada negali tokiu būti. Man regis, didelė dalis Vakarų Europos istorijos rodo, kad didelė dalis antisemitų buvo pakankamai išsilavinę žmonės“, – teigia istorikas Algimantas Kasparavičius.

Eismą reguliuojantis šviesoforas seniai tapo mūsų gyvenimo dalimi. Retas susimąstome – kodėl jo lemputės įsižiebia raudona, geltona ir žalia, o ne kokiomis nors kitomis spalvomis? Tačiau spalvos šviesoforui parinktos neatsitiktinai – jos pagrįstos fizikiniais reiškiniais bei žmogaus psichofiziologija. Sukelia reakcijas Įrodyta, jog spalvos veikia žmogaus kūną ir protą, sukeldamos vienokias ar kitokias fiziologines reakcijas.

Tytuvėnų regioniniame parke viešėjo istorikų grupelė, vadovaujama humanitarinių mokslų daktaro Vykinto Vaitkevičiaus. Svečiai keliavo po parko teritoriją ir rinko informaciją. Labiausiai istorikus domino išskirtiniai akmenys, kalneliai, medžiai, įvairūs vietovardžiai.

Dvigubas britų agentas Kimas Philby'is prieš 50 metų pabėgo į Sovietų Sąjungą. Jo giminaičiai pasakoja apie vieną žiauriausių išdavystės aktų Šaltojo karo istorijoje, rašoma „The Telegraph“. Pabėgimas į SSRS Tą vakarą, lygiai prieš 50 metų, Beirute siautė audra. Liesas vidutinio amžiaus žmogus ramiai uždarė po savęs buto duris. Jis nusileidžia į tamsią gatvę.

Rusija sukėlė tikrą šurmulį, sumaniusi naują įstatymą dėl „homoseksualizmo propagandos“ draudimo. Kol kas dar neaišku, kaip naujajame įstatyme bus apibrėžta ši „propaganda“, tačiau jei šis įstatymas bus analogiškas tam, kurį jau priėmė Sankt Peterburgo valdžia, bus uždrausta bet kokia medžiaga, kuri „formuoja nuomonę“, kad tos pačios lyties asmenų meilė yra tokia pati, kaip ir tradicinė.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šilutės bendruomenei pristatytas dar spaustuvės dažais kvepiantis albumas, kuriame atvirukai iš šilutiškio Sauliaus Stankevičiaus kolekcijos atskleidžia XIX–XX amžiaus Šilutės ir Rusnės gyvenimą. Albume – trys šimtai atvirukų. Prieš šimtą ir daugiau metų iš pamario išsiųstus ir po pasaulį išsibarsčiusius atvirukus S. Stankevičius surinko per daugiau kaip dešimt metų.

Rasa Čepaitienė (radijo paskaita) Dauguma senųjų miestų tiek Lietuvoje, tiek ir Europoje istoriškai dažniausiai buvo daugiataučiai, daugiakonfesiai ir daugiakultūriai. Tačiau kuriantis nacionalinėms valstybėms pasireiškė tendencija juos paversti dominuojančios „titulinės“ tautos reprezentantais, o sostines – tautos simboliniais centrais.

Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pasveikino Taikomosios dailės muziejuje organizuojamos parodos „1863 metų sukilimo ženklai Arturo Grottgerio kūrybos cikluose „Polonia“ ir „Lituania“ dalyvius. Atidarydamas parodą premjeras pažymėjo, jog sukilimas, kurio 150-ųjų metinių proga ir surengta paroda, itin reikšmingas Lietuvos valstybingumui.

Valentina Žigienė, LRT radijo laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt „Būtina pabrėžti, kad, neužsitikrinus kai kurių užsienio valstybių pritarimo, moralinės pagalbos, Lietuvai nebūtų pavykę padaryti to, ką įvykdė sausį“, – sako istorikė doc. dr. Silva Pocytė, pasakodama apie Klaipėdos krašto prijungimą prie Didžiosios Lietuvos.

Karas prieš Sovietų Sąjungą buvo vienas iš tvirčiausių Adolfo Hitlerio ketinimų. Skirtingai nuo savo aukšto rango karininkų, kurie taip pat laikė karą būtinu, bet norėjo jį apriboti revanšistinėmis kampanijomis prieš Lenkiją ir Prancūziją, fiureris „gyvybinės erdvės“ Rytuose užkariavimą laikė tikslu, kurio net nereikia aptarinėti.

Praėjus vienai svarbiausių Lietuvos istorijoje dienų, Sausio 13, galima vėl iškelti kontroversišką klausimą – ar Michailas Gorbačiovas žinojo apie šiuos kruvinus įvykius ir kaip apskritai galima būtų vertinti jo politiką Lietuvos atžvilgiu.

Ilgalaikiame ginče apie tai, kas gi yra atsakingas už Pirmąjį pasaulinį karą, Anglijoje gyvenantis australų istorikas Christopheris Clarkas pasiūlė novatoriškas idėjas. Istorikas į tuometę situaciją pažvelgė iš šiuolaikinio krizių suvaldymo perspektyvos, nagrinėdamas, kodėl to meto uždaviniai politiniams veikėjams pasirodė per sudėtingi, rašoma „Die Welt“. Bendrai egzistuoja dvi pagrindinės tezės apie Pirmojo pasaulinio karo priežastis.

Istorikai dar suvaidins savo vaidmenį, tikslinant, aiškinant ir interpretuojant 1991 metų sausio 13 naktį sovietų vykdytos agresijos niuansus, bet jos vykdytojai yra vienareikšmiai priešai, - mano istorikai Tomas Baranauskas ir Imantas Melianas. Istorikų vaidmuo - Socialiniame tinkle Facebook mėginome išsiaiškinti, ką jaunimas žino ir ką norėtų plačiau žinoti apie minėtus įvykius. Rezultatai šiek tiek nustebino. Jaunimas nevengia ir pašmaikštauti šia tema.

Apvalaus veido jaunuolis vešliais plaukais, vaizduojamas mažyčiame XVIII amžiaus portrete, ekspertams ramybės nedavęs keletą šimtmečių, pagaliau turi vardą – Wolfgangas Amadeusas Mozartas. Zalcburgo Mozarto muziejaus tyrėjai penktadienį paskelbė galutinai nustatę, kad paveiksle vaizduojamas asmuo – muzikos genijus. Anot jų, iš 14 žinomų portretų, tai vienintelis, kuriame kompozitorius žvelgia tiesiai į žiūrovą, be to, jis nedėvi žymiojo balto nupudruoto peruko.

Planuojate kelionę į Romą? Kodėl į viešnagę neįtraukus poros vienos dienos kelionių? Žinoma, pati Roma siūlo didžiulę įvairovę veiklų ir pramogų, tačiau vis tik nereiktų visiškai ignoruoti ir aplink kunkuliuojantį miestą plytinčių gražių regionų, įdomių vietovių ir įspūdingų peizažų. Taigi, „Touropia.com“ siūlo jums pamąstyti apie šias 7 visai netoli Romos esančias ir tikrai dėmesio vertas vietas.

Gerardo Depardieu tapimas Rusijos piliečiu, pompastiškas jo sutikimas Rusijoje ir paso įteikimas, bei šiltas apsikabinimas su Vladimiru Putinu virto savotišku farsu, iš kurio pasijuokė iš esmės visas pasaulis. Dar juokingiau tapo, kai kai kurie prancūzų politikai pasiūlė G. Depardieu ir kitus žymius prancūzus, siekiančius išvengti didelių mokesčių, „iškeisti“ į įkalintas „Pussy Riot“ grupės nares. Ši situacija priminė vieną Šaltojo karo istoriją.

Specialiosios tarnybos – kokios ir kada jos bebūtų: Senovės Kinijoje, Rusijos imperijoje, mažoje Rumunijoje ar JAV – visada naujausių technologinių išradimų priešakyje. Įspūdinga istorinė specialių prietaisų šnipams ir specialiesiems agentams kolekcija – stabilių, amžius trunkančių investicijų į šnipų infrastruktūrą rezultatas. Tai, kad mums atrodė, kaip efektingas kinematografinis sumanymas filmuose apie Jamesą Bondą, iš tiesų yra įdomi, nors ir žiauri realybė, rašoma slon.ru.

Vienas seniausių šalies baikerių klubų „Road bears“ švęs 15 metų gimtadienį. Baikeriai iš Šiaulių, Vilniaus, Norvegijos ir kitų vietovių susiburia Telšių rajono Tryškių miestelyje. Čia yra jų būstinė – pačių rankomis prikeltas Tryškių dvaro svirnas. Žemaitijos „lokiai“ organizuoja renginius ir rodo pavyzdį jaunimui. Vienija bendraminčius Baikerių klubui „Road bears“ priklauso motociklų mėgėjai, kurie šiuo metu yra pasklidę po pasaulį.

Nėra nė vieno užsienio reikalų ministro, kuris nežadėtų gerinti santykių su kaimynais. Tačiau Lietuvos ir Lenkijos santykiai – blogiausi per dvi dešimtis metų. Apie ką dar kalbėti? „Kalbos nėra: jei yra nauja administracija, visada reikia tikėtis kokių nors santykių permainų. Aišku, visi tikisi gerąja prasme. Suprantama, kad tam tikros permainos nepakenktų.

Neseniai atrastas papirusas, kuriame minima Jėzaus žmona, sukėlė didelį triukšmą. Tai gali būti melagystė, tačiau ką iš tikrųjų žinome apie ankstyvąjį Jėzaus gyvenimą? Net evangelijų perduodamos žinios skiriasi, pasakoja Thedailybeast.com.

Turbūt jau nieko nestebina, kai investuotojai kalba apie akcijas ar obligacijas. Tačiau kalbai pasisukus apie meškas ir bulius, nuostaba atsiranda daugelyje veidų. Meškos ir buliai yra vieni svarbiausių investavimo simbolių, kurie naudojami ne tik finansų maklerių ir investuotojų kasdienėje kalboje, bet ir įvairiuose pranešimuose bei rinkų naujienose.   Meškų ir bulių sąvokų kilmė sena ir pakankamai miglota, tačiau dažniausiai pateikiamos dvi jų atsiradimo versijos.

Šiuo metu Londone vyksta ganėtinai kraupi, tačiau informatyvi paroda spalvingu pavadinimu: „Gydytojai, kūnų pjaustytojai ir lavonų grobikai”. Siūlome pažvelgti į jos eksponatus ir susipažinti su keletu įdomių istorinių faktų. Kaukolės pjūklas, 1831-1870 Tam, kad vogti lavonus iš lavoninių ir iškasinėti neseniai palaidotus kūnus, tokiu būdu aprūpinant anatomijos mokyklas mėginiais mokymui, lavonų grobikai dažniausiai dirbdavo grupėmis.

Lietuviai ir lenkai turėtų daugiau žiūrėti į naujausią abiejų šalių istoriją ir tiesiog rasti pozityvių bendrų siužetų, o ne mėginti suderinti savo požiūrį į Juzefą Pilsudskį ar Lucijaną Želigowskį, - mano Krokuvos Jogailos universiteto docentė, daktarė Katarzyna Korzeniewska-Wolek, kalbėdama portalo balsas.lt vaizdo konferencijoje. Pasak K. Korzeniewskos-Wolek, nenuostabu, kad abiejose šalyse tie patys įvykiai ar personažai ne tik skirtingai vertinami, bet ir nevienodai žinomi.

Kantriai stoviniavau vėsioje fakulteto bibliotekoje, kol senyva bibliotekininkė lėtai bei kruopščiai žymėjo mano grąžinamas knygas. Dar vienas semestras baigtas ir mintyse jau vien atostogos... Staiga laukimą pertraukė visai nelauktas „labas“ gundančiai pakuždėtas į ausį kutenant nuogą kaklą iki skausmo pažįstama barzdele. Šiurpuliukai perbėgo per kūną ir tesugebėjau neatsigręždama atgal kažką murktelėti. Negalėjau pajudėti, o ir nenorėjau nutraukti šitos be galo malonios akimirkos.

Lenkijos prezidentas Bronisławas Komorowskis kreipėsi į Seimo ir Senato vadovybes, taip pat į visuomenines organizacijas, kviesdamas penktadienį – gruodžio 14 dieną paminėti buvusio Lenkijos prezidento, iš Lietuvos kilusio Gabrieliaus Narutavičiaus (Gabriel Narutowicz) atminimą. Apie tai praneša portalas dziennik.pl. Pirmasis II-osios Lenkijos Respublikos prezidentas buvo nužudytas prieš 90 metų - 1922 m. gruodžio 16 d. Varšuvos nacionalinėje galerijoje jį nužudė lenkų nacionalistas.

Kalėdos – senoji Saulės grįžimo ir žiemos tamsybių nugalėjimo šventė, tarytum naujųjų metų pradžia. Nuo Kalėdų diena pradeda ilgėti: saulė grįžta.         Kodėl mes puošiame eglutę? Atsakymo į šį klausimą turėtume ieškoti dar senovės Romoje. Pirmosiomis sausio dienomis, vadintomis kalendomis, romėnai rinkdavo valstybės pareigūnus – konsulus. Kad prieš rinkimus susikauptų ir gerai pagalvotų, namuose jie laikydavo lauro šakelę.

Jurgita Kuzmickaitė, LRT.lt Į savo miesto paveldą turėtume žvelgti tarsi į šeimos relikviją – močiutės ar prosenelio knygą, kėdę ar staltiesę. Tuo įsitikinusi restauratorė, paveldosagininkė Gražina Drėmaitė – šiuo metu perleidžiamos legendinės knygos „Dingęs Vilnius“ autoriaus dukra.

Turgūs turi savo ilgaamžę istoriją – visada buvo ir tebėra perkančių ir parduodančių. Dar prieš mūsų erą keltų gyvenvietės prie brastų, tiltų, pasieniuose turėjo pastovias turgavietes. Kai XII–XIII a. Europos miestams buvo suteikiamos Magdeburgo teisės, kartu su kitomis privilegijomis suteikdavo teisę rengti pastovų skaičių turgų ir jomarkų per metus.

Apie žymių istorinių asmenybių darbus dažnai žinome kur kas daugiau nei apie tikrąją jų išvaizdą – ypač jei kalbame apie viduramžius ar dar žilesnius laikus. Pirmąją straipsnio dalį galite skaityti čia. Apie viduramžių Lietuvos valdovų išvaizdą istorinių žinių beveik neišliko. Lenkų istorikas Janas Dlugošas savo aprašymuose užsimena apie dviejų pusbrolių – Vytauto (apie 1350 – 1430 m.) ir Jogailos (1348 – 1434 m.) bruožus.

Su draugais šiemet stebėdami olimpiadą nusprendėme, kad iš tiesų yra smagu stebėti visas sporto šakas. Gal čia olimpinė nuotaika kalta, tačiau grįždavome po darbo ir galėdavome valandų valandas knapsoti prie TV ekranų, žiūrėdami sprinto varžybas arba kaip kas nors meta ietį, stumia rutulį, boksuojasi ar plaukia. Net ir graikų imtynės, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodė sunkiai suvokiamos, su kažkokiais keistais ritualais, yra labai įdomus reginys.