Neseniai atrastas papirusas, kuriame minima Jėzaus žmona, sukėlė didelį triukšmą. Tai gali būti melagystė, tačiau ką iš tikrųjų žinome apie ankstyvąjį Jėzaus gyvenimą? Net evangelijų perduodamos žinios skiriasi, pasakoja Thedailybeast.com.
Praėjusį spalį Harvardo universiteto profesorė Karen King pristatė naujai atrastą ištrauką iš evangelijos, kurią ji pavadino „Jėzus žmonos evangelija“. Šis papiruso gabalėlis ir vėl iškėlė klausimą, ką iš tikrųjų žinome apie Jėzų iš Nazareto ir ar yra kitų evangelijų, kurios nepriklauso Naujajam Testamentui, bet galėtų suteikti svarbios informacijos.
Rastasis fragmentas yra tik kreditinės kortelės dydžio skiautelė, prirašyta senovės Egipto kalba. Joje matyti beveik 8 eilutės, tačiau vienoje iš jų Jėzus pirmu asmeniu kalba apie „mano žmoną“. Konspiracinių teorijų šalininkai iškart ėmė remtis pasirodžiusiomis žiniomis, tarsi iš aukštybių jau būtų patvirtinta, kad Jėzus buvo vedęs, kaip ir teigė Danas Brownas savo knygoje „Da Vinčio kodas“. Konservatyvūs krikščionys ėmė garsiai prieštarauti naujosioms interpretacijoms ir teigė, kad toks nereikšmingas papiruso gabalėlis nieko neįrodo. Profesorė ir jos kolegos pasirinko neutralią poziciją ir teigė, kad dėl dokumento parašymo laikotarpio (apytiksliai 4 amžiuje; praėjus apytiksliai 300 metų nuo tada, kai gyveno Jėzus ir jo artimieji) šis papiruso gabalėlis gali pasakoti apie tai, kuo to meto žmonės tikėjo, o ne atskleisti istorines tiesas.
Kol kas vis dar tiriama, ar rasta pergamento skiautė nėra klastotė. Vis dar laukiama rašalo tyrimų rezultatų, kurie parodys, ar tai senovinis ar modernus rašalas.
Tačiau nepaisant šių tyrimų rezultatų, daug neaiškumų tebėra ir pripažintose evangelijose.
Vienas iš žinotinų dalykų yra tas, kad jokiuose pripažintuose rašytiniuose šaltiniuose nėra daug visiems žinomos informacijos apie kūdikėlį Betliejuje – niekur Biblijoje nerašoma, kada gimė kūdikėlis Jėzus, neminimi prie ėdžių stovėję jautis ir asilas, nerašoma, kad vaikelį aplankė būtent 3 išminčiai...
Daugelį šimtmečių krikščionys rinko informaciją apie Jėzaus gimimą iš šaltinių, kurie oficialiai nėra laikomi Šventojo Rašto dalimis. O viduramžiais į istorinį tikslumą kreipta labai mažai dėmesio – uolūs krikščionys tiesiog labai mėgo istorijas apie Dievo Sūnaus atsiradimą pasaulyje, jas nuolat kūrė ir jose matė prasmę.
Pavyzdžiui Jameso vadinamojoje proto-Evangelijoje pasakojama apie Šventąją Mergelę Mariją, jai išrinktą globėją Josephą ir Jėzaus netikrus brolius. Visa ši informcija, svarbu pabrėžti, Biblijai nepriklauso.
Vėlesni įvykiai – angelo apsireiškimas Mergelei Marijai, jos nėštumas, Juozapo nepasitikėjimas, kelionė į Betliejų ir Jėzaus gimimas yra labiau žinomi. Tačiau visuose aptinkamuose pasakojimuose pasitaiko sunkiai paaiškinamų ir klaidingų detalių. Pavyzdžiui Juozapo pasakojime teigiama, kad Jėzui gimstant sustojo laikas. Po to pribuvėjos atvesti išėjęs Juozapas po valandėlės olą (ne tvartą) randa nutviekstą nežemiška šviesa, o Jėzus jau gimęs ir netgi vaikšto.
Dauguma moderniųjų skaitytojų sunkiai patikimi tokiomis istorijomis. Tačiau kažkodėl nekvestionuojame taip pat sunkiai įtikimų istorijų, kurias girdėjome nuo vaikystės?
Ilgą laiką mokslininkai Naujajame Testamente randamus pasakojimus apie Jėzaus gimimą laikė ir tebelaiko problemiškais. Pirma, abu pasakojimai (Mato ir Luko) yra ne tik skirtingi, bet ir sunkiai suderinami. Pirmiausiai evangelistai pateikia Juozapo geneologinius medžius, kurie labai skiriasi. Manoma, kad to tikslas yra susieti Jėzų su žydų patriarchais, tačiau nei vienas iš evangelistų neturėjo tikslios tam reikalingos informacijos. Taigi tikėtina, kad šios genealogijos yra paprasčiausiai išgalvotos. Abu pasakojimai taip pat iškraipo žinomus istorinius faktus. Pažiūrėkime į Luko evangeliją. Kuomet Juozapas ir Marija keliauja į Betliejų dėl gyventojų surašymo yra kalbama apie visą pasaulį, valdomą Cezario Augusto. Tačiau šiuo atveju yra kalbama ne apie visą pasaulį, bet apie Romos imperiją. Be to, nors rasta daug dokumentų apie Augusto valdymą, niekur neužsimenama apie visų imperijos gyventojų surašymą. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad pagal pasakojimą prisirašyti reikia vykti į vietą, iš kur asmuo yra kilęs (Juozapas kilęs iš karaliaus Dovydo, kuris kilo iš Betliejaus). Taigi, ar kiekvienas Romos imperijos gyventojas turėjo grįžti į vietas, iš kur jis kilęs prieš šimtus ar net tūkstančius metų? Tai nėra istoriniais faktais grindžiamas pasakojimas.
Yra ir kitų netikslumų, neminint to, kad Jėzų pagimdė nekalta mergelė. Evangelistas Matas pasakoja, kad išminčiai (neaišku, kiek jų buvo), sekdami Betliejaus žvaigždę, sustojo prie namo, kuriame buvo Jėzus (jei Juozapas ir Marija atvyko registruotis, kaip jie galėjo ten gyventi name?). Ir kaip galėjo žvaigždė parodyti konkretų miestelį ir kaip išminčiai rado konkretų namą?
Šios ir kitos mįslės yra aptarinėjamus ištisus šimtmečius. Krikščionys mokslininkai ir jų pasekėjai šioms problemoms randa išradingų sprendimų, o kritinę liniją atstovaujantys istorikai teigia, kad būtent šios problemos ir parodo, kad Evangelijos nėra istoriškai patikimi šaltiniai.
Daug krikščionių dėl tokių teiginių vis dar įsižeidžia, nors taip ir neturėtų būti. Pasakojimai apie Jėzaus gyvenimą, kurie pateikiami Naujajame Testamente, niekada nebuvo laikomi istorijos dalimi ir priskiriami religijai, o ne mokslui. Evangelijos yra knygos, kuriose nurodomos religinės tiesos.
