„Chuliganas-psichopatas“
Vladimiras Konstantinovičius Bukovskis – vienas iš disidentinio judėjimo Sovietų Sąjungoje įkūrėjų. Šis žmogus kalėjimuose ir psichinėse ligoninėse, kur ji priverstinai „gydė“ dėl jo veiklos, praleido net 12 metų.
1942 metais gimęs V. Bukovskis pirmą kartą suimtas buvo 1963 metais, kai bandė padaryti keletą SSRS uždraustos knygos kopijų. Jis iš karto buvo pripažintas nepakaltinamu ir išsiųstas „gydyti“ į psichiatrinę ligoninę. Būtent ten V. Bukovskis įgijo dar daugiau pažinčių (tuo metu išties nemenka psichiatrinių ligoninių „pacientų“ dalis buvo prieš valdžią pasisakantys asmenys) ir galutinai buvo įtrauktas į disidentų ratą.
Po skambaus teismo proceso jis už antisovietinę veiklą ir propagandą buvo pasiųstas į kalėjimą. V. Bukovskiui teko keliauti iš vieno žiauraus kalėjimo į kitą. Jam nuolatos buvo prikišami „griežti režimo pažeidimai“, pavyzdžiui, už tai, kad jis parašė knygą, kurioje pateikiami patarimai, kaip elgtis tokiems pat kaip jis „psichiniams ligoniams“.
Užkietėjęs komunistas
Luisas Corvalanas – 1916 metais gimęs Čilės politikas, ilgametis Čilės komunistų partijos generalinis sekretorius. Nuo pat paauglystės dirbęs komunistinėse struktūrose jis 1948 metais, kai komunistinė partija Čilėje oficialiai buvo uždrausta, tapo partijos propagandos vadovu. Buvo ne kartą suimamas ir įkalinimas.
Apsilankymai šalies koncentracijos stovyklose neatbaidė L. Corvalano nuo komunistinės veiklos. 1958 metais, kai partijai jau nebereikėjo dirbti pogrindyje, jis tapo Čilės komunistų lyderiu. Tačiau po 1973 metais įvykusio Augusto Pinocheto karinio perversmo jis buvo suimtas kartu su daugeliu kitų naujojo režimo priešininkų.
Apsikeitimai kaliniais
Kuo susiję šie žmonės? Turbūt tiek V. Bukovskis, tiek ir L. Corvalanas niekada negalėjo pagalvoti, kad jų dviejų likimai vieną dieną netikėtai susikirs. Turbūt nei vienas, nei kitas apskritai apie vienas kitą net nebuvo girdėję ir net negalėjo numanyti, kad taps vienas kito išlaisvinimo priežastimi. O būtent taip ir nutiko.
Sovietų Sąjunga stojo ginti įkalintą komunistą L. Corvalaną. Buvo pradėta tarptautinė kampanija už jo išlaisvinimą. 1976 metais Andrejus Sacharovas pasiūlė L. Corvalaną politinių kalinių apsikeitimo metu iškeisti į V. Bukovskį. Tarpininkavimo ėmėsi ne kas kitas, o JAV.
„Обменяли хулигана
На Луиса Корвалана.
Где б найти такую бл*дь
Чтоб на Брежнева сменять?“
(„Iškeitėme chuliganą
Į Luisą Corvalaną
Kurgi rasti tokią bl***
Kad į Brežnevą iškeist“), – taip pakankamai necenzūriškai sovietų visuomenėje buvo pokštaujama po šio istorinio apsikeitimo. L. Brežnevui šis įvykdytas apsikeitimas buvo pateiktas kaip gimtadienio dovana.
Mainai įvyko Šveicarijoje, kur V. Bukovskis buvo atvežtas su visu konvojumi ir su antrankiais. Netrukus po jo išlaisvinimo V. Bukovskis Baltuosiuose Rūmuose buvo priimtas JAV prezidento Jimmy Carterio. Jis apsigyveno Didžiojoje Britanijoje, baigė Kembridžą, parašė prisiminimų knygą, kurioje lygino gyvenimą Vakaruose ir Sovietų Sąjungoje.
V. Bukovskis ir toliau tęsė aktyvią politinę veiklą. Pavyzdžiui, jis tapo vienu iš 1980 metų Maskvos olimpinių žaidynių boikotavimo iniciatorių. Įkūrė tarptautinę antikomunistinę organizaciją „Pasipriešinimo internacionalas“ ir buvo išrinktas jos prezidentu.
L. Corvalanas Sovietų Sąjungoje gavo politinį prieglobstį. Tačiau vėliau jis nelegaliai grįžo į Čilę 1986 metų rugpjūtį, šiek tiek pakeitęs savo išvaizdą – Sovietų Sąjungoje jam buvo padarytos trys plastinės operacijos. Po diktatūros laikotarpio pabaigos, 1989 metų spalį, jis „sugrįžo“ į šalį oficialiai.
Likusią gyvenimo dalį L. Corvalanas praleido savo gimtojoje šalyje, visą savo būtą apsikabinęs Che Guevaros, Fidelio Castro ir marksizmo-leninizmo klasikų portretais. 1995 metais jis išleido knygą, kurioje Sovietų Sąjungos žlugimą pavadino pasaulinio socialistinio judėjimo tragedija.
„Pussy Riot“ mainais už G. Depardieu ir M. Mathieu?
Kodėl apie šį istorinį atvejį verta prisiminti būtent šiandien? Dėl vienos paprastos priežasties. Vienų iš kol kas skambiausių pasaulinių įvykių šiais metais tapo komiškas G. Depardieu atvykimas į Rusiją, kurį rusai pavertė tikra viešųjų ryšių akcija. Jam iškilmingai įteiktas pasas, jis buvo aprengtas tautiniais drabužiais, ir sulaukė paties V. Putino apkabinimo. Trūko tik V. Putino gimtadienio, kad viskas dar labiau primintų L. Corvalano atvykimą į Sovietų Sąjungą.
Visa ši istorija nenorom priminė Šaltojo karo atmosferą. Vakarams besijuokiant, G. Depardieu tarsi atvyko į kitą, Rytų bloko pasaulį. Tarsi tapdamas savotišku išdaviku, puolusiu į Rusijos glėbį. Tiesa, trūksta tik dar vieno elemento – dar vieno „apsikeitimo“ elemento. Tačiau dar ne vakaras...
Po G. Depardieu atvykimo į Rusiją internete atsirado visas judėjimas. Prancūzai siūlo mainais už kitas prancūzų žvaigždes, siekiančias išvengti 75 proc. mokesčių, tarp kurių yra Mireille Mathieu ir Briggite Bardot, prašo išlaisvinti įkalintas „Pussy Riot“ nares.
