geopolitika
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „geopolitika“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „geopolitika“.
Draugiškos šalies patriotų sielos klyksmas
Gal ir ne pats naujausias, bet labai dvasingas ir iškalbingas pasakojimas apie Kremliaus patrioto išgyvenimus – orginalo kalba (šedevrus versti dera profams, tad nemokančių rusiškai atsiprašau):
Кольцом врагов, коварных и жестоких,
Окружена Россия с трех сторон,
Лишь Ледовитый, северный, холодный,
Теплом ресурсов греет океан…
К нам пристают неправильные немцы
С правами человека- где ж их взять?
И англичане выдачей убийцы
Вредят престижу, так-растак их мать!
Коварные грузины шлю...
Ar reikia Rusijai naujo Stalino?
Tiesą sakant, „apie Josifą Visarionovičių Staliną (Džiugašvilį), kurio 58-osios mirties metinės minimos kovo 5 dieną, rašiau viename geopolitiniame portale prieš dvejus metus.
Gamtinės dujos virto politika
Nuo praėjusių metų pabaigos gamtinių dujų ūkis Lietuvoje dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių tampa vis labiau politizuotas.
Preliudija tokioms tendencijoms kerotis buvo 2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento patvirtintas 3-iasis energetikos paketas, kurio svarbiausias uždavinys – liberalizuoti Europos Sąjungos (ES) elektros bei dujų ūkį ir to siekiant atskirti energetikos bei dujų bendrovių gamybos ir pardavimo padalinius nuo transportavimo ir skirstymo.
„Integracinis avangardas“ Europos Sąjungoje
Su Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartimi prasidėjusi fenomenali Europos integracija pateisino ir tikriausiai viršijo tuometinius vieningos Europos šalininkų lūkesčius. Tačiau, nors šiuo metu Europa nepalyginti saugesnė ir vieningesnė nei prieš penkis dešimtmečius, pasigirsta kritikos dėl stringančios ES plėtros ar jos ateities perspektyvų. ES istorija tęsiasi jau pusę amžiaus, tačiau nėra vieningai sutarta, kokia ši sąjunga turėtų būti, sakykim, po dvidešimties metų.
Medininkų žudynės – Maskvos ir Vašingtono santykių perkrovimo pasekmė
Lietuvos Generalinė prokuratūra, gavusi susirūpinusių piliečių prašymą, stropiai domėjosi, nuo ko prieš 80 metų mirė patriarchas Jonas Basanavičius – plaučių uždegimo ar lenkų pasikėsinimo. Vėliau mūsų prokurorai padėjo Rusijos teisėsaugininkams demaskuoti islamo teroristę lietuviška pavarde ir angelišku veidu.
Ar skalūnų dujos gali tapti panacėja Europos energetiniam saugumui?
Skalūnų dujų karštinė, per pastarąjį dešimtmetį pakeitusi JAV dujų rinką, pamažu atkeliauja ir į senąjį žemyną. Pajutę galimą sėkmę vienas po kito į Europą gręžiasi energetikos sektoriaus rykliai – „Exxon Mobil“, „Conoco Phillips“, „Chevron“, „Marathon Oil“, „Halliburton“ ir kiti. Pirmi bandomieji šių nekonvencinių dujų žvalgybos gręžiniai jau išgręžti Lenkijoje ir Vengrijoje.
„Baltops“ rezultatai: NATO laivai visiškai nesugebėjo sureaguoti į oro ataką
Kaip praneša naujienų agentūra „REGNUM Novosti“, Kaliningrado laikraščio „Baltijos sargas“ (oficialus Baltijos laivyno leidinys) žurnalistai atskleidė kelias karinių jūros pratybų „Baltops“, įvykusių Baltijos jūroje 2010 m. birželio mėnesį, detales.
Dėmesys demilitarizacijai
Sovietiniais laikais Kaliningrado sritis buvo ne šiaip uždara karinė teritorija, o regionas, turintis pačią didžiausią SSRS karinės technikos ir ginklų koncentraciją kvadratiniame kilometre. Nuo to laiko praėjo dvi dešimtys metų. Kaliningradas vienaip ar kitaip integravosi į europinę erdvę ir užsieniečiams jau nebesisieja su zona už geležinės uždangos. Dar daugiau, Kaliningrado karinis sandas taip pat integravosi į Europos saugumo sistemą.
Moldova – savęs atradimo kelyje
Moldova – dar viena šalis, siekianti ištrūkti iš Rusijos traukos lauko. Savo kelyje ji susiduria su tais pačiais sunkumais kaip ir daugelis posovietinių respublikų.
Svarbių pokyčių politiniame Moldovos gyvenime įvyko 2009 metų pavasarį. Parlamentinė ir kaip pasekmė prezidentinė krizė lėmė politinių jėgų, stovinčių prie valstybės vairo, pasikeitimą.
Rytų partnerystė taip ir lieka tik idėja
Europos Sąjungos plėtra į rytus sustojo neapibrėžtam laikui. Neabejotina, kad nei Ukraina, nei Baltarusija, Moldova ar Pietų Kaukazo valstybės artimoje ir vidutinėje perspektyvoje netaps Europos Sąjungos narėmis. Visų pirma tiek ES valstybių vadovai, tiek paprasti piliečiai yra pavargę nuo vienu metu entuziastingai vertintos plėtros. Kita vertus, kai kurios ES narės, sakykim, Bulgarija ar Rumunija, kol kas kelia daugiau problemų, ypač korupcijos srityje, nei teikia naudos.
REKLAMA
REKLAMA
Kirgizijos politinės raidos perspektyvos
2010 m. balandžio mėnesį Kirgizijoje įvyko dar vienas perversmas. Galima diskutuoti dėl vidinių ir išorinių jo priežasčių, tačiau šiuo metu jau svarbu žiūrėti į priekį.
Baltarusijos vidaus politika
Posovietinė Baltarusija vis dar ieško savo krypties politinėje ir ekonominėje erdvėje. Stebėti jos politinį gyvenimą visada buvo ypač sudėtinga užduotis. Jis yra tarsi snaudžiantis politinis skruzdėlynas. Čia svarbu paminėti, kad dėl nedemokratinių nuostatų šalis buvo smarkiai izoliuota diplomatiškai. O Baltarusijos gyventojai su džiaugsmu pažymi, kad geografiškai jų šalis – beveik Europos centre ir yra jautri riba tarp Rusijos ir vakarinės žemyno dalies.
Moldaviškas vynas – politinių sprendimų įkaitas
Galbūt kada nors suprasime, kad Moldova – ši nedidelė tarp Ukrainos ir Rumunijos įsispraudusi vyno šalis – yra ypatingas kraštas, kai kuriais atžvilgiais panašus į Lietuvą. Antai netgi gyventojų skaičiumi (jų Moldovoje yra apie 3,6 mln., o su Padnestre ir jai priklausančiu Benderų regionu – 4,2 mln.) Moldova kone prilygsta mūsų šaliai.
„Nenoriu į armiją“, arba Rusijos kariuomenės problemos
Praėjus beveik dvejiems metams po Rusijos ir Gruzijos karo, atskleidusio silpnąsias rusų armijos puses, ir toliau garsiai svarstoma, kokios kariuomenės reikia Rusijai – profesionalios, t. y. sudarytos iš samdomų karių, ar paremtos visuotine prievole, t. y. sudarytos iš šauktinių. Akivaizdu, kad dabartinė šauktinių ir tik nedidelės dalies samdomų pagal kontraktą karių kariuomenė nėra tokia, kokią norėtų matyti Kremliuje įsikūrusi valdžia.
H. Clinton Rusijos įtakos sferos šalyse
Hillary Clinton turėjo daug tikslų apsilankyti Ukrainoje, Lenkijoje ir Kaukaze, tačiau du iš jų pasirodė ypač svarbūs. Iš vienos pusės, vizitas buvo skirtas atsikirsti kritikams, kurie mano, kad B. Obamos administracija nedaro pakankamai, kad išspręstų demokratijos problemas Maskvos įtakos sferos šalyse. Iš kitos pusės, toms valstybėms užtikrinta Amerikos parama. Valstybės sekretorės apsilankymas vyksta Vašingtonui atnaujinus bendrus abipusius įsipareigojimus su Maskva.
„Nesavimonės“ būsena
Štai jau dvidešimt metų Rusija blaškosi griežtos ir tikslios formulės „nacionalinė savimonė“ spąstuose. O tiksliau, tarp dviejų jos interpretacijų: oksimorono „Rusijos nacionalinė savimonė“ ir sprogios „rusiškos nacionalinės savimonės“.
Teisybės dėlei reikia patikslinti, kad į šiuos spąstus Rusija įvarė save jau labai seniai – nuo to laiko, kai, pradedant Sofijos Frederikos Augustos von Anhalt-Zerbst (Jekaterinos Didžiosios) viešpatavimu, Rusijos imperatoriai grynakraujai vokiečiai-danai ėmė t...
Pasaulio galingųjų ginčai dar nevirsta tiesa
Apžvalgininkai juokauja, kad iš savaitgalį Toronte (Kanada) vykusių Didžiojo aštuntuko (G8) ir Didžiojo dvidešimtuko (G20) forumų konkrečiais skaičiais išreikštų sprendimų beliko tik šių tarptautinių susivienijimų pavadinimai. Ir dar niūrus antiglobalistų palikimas Toronto gatvėse: krūvos šiukšlių, arklių mėšlo prie miesto administracijos pastato, vėjo gainiojamos suplėšytų plakatų skiautės.
Rusijos opozicija ir jos kategorijos
Pažiūrėjus į politinę Rusijos areną atrodytų, kad opozicinių jėgų joje netrūksta, tačiau nė vienos iš šių jėgų vaidmuo nėra ir, tiesą sakant, negali būti esminis. Tam yra keletas priežasčių.
Rusijos narystė NATO – utopija ar realybė?
Kartkartėmis viešojoje erdvėje vis pasirodo kalbų, kad Rusijos narystė NATO nėra utopija. Pavyzdžiui, dabartinis NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas išsakė nuomonę, kad „laukti iš Rusijos stojimo paraiškos nelabai realu“, tačiau Aljansas gali pakviesti į savo gretas bet kokią europinę šalį – „taip pat ir Rusiją“.
Savo ruožtu JAV Valstybės departamento atstovas Philipas Gordonas pareiškė, kad „jeigu Rusija atitiks kriterijus, galės prisidėti prie bendro saugumo užtikrinimo ...
Rusija gerina savo įvaizdį
Rusija nepatenkinta savo įvaizdžiu užsienyje, todėl stengiasi pasirodyti kuo geriau ir pritraukti užsienio investicijų. To pavyzdys yra Rusijos nacionalinė paroda Paryžiuje, organizuota Rusijos pramonės ir prekybos ministerijos ir atidaryta šalies premjero Vladimiro Putino.
Tai galimybė Maskvai papasakoti savo tikrą istoriją, skirtingą nuo negatyvaus nušvietimo Vakarų spaudoje ir žiniasklaidoje.
PAR: raizgus socialinių negandų ir futbolo kamuolys
Birželio 11 d. prasidėjusios ir visą mėnesį truksiančios pasaulio futbolo žaidynės Pietų Afrikos Respublikoje (PAR), be abejonės, yra didžiulė sportininkų šventė. Įdomu tai, kad už tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos nutolęs pietinis Afrikos smaigalys yra toje pačioje laiko juostoje kaip ir mūsų šalis.
Josephas S. Nye. Europos ateitis
Pirmoje praėjusio amžiaus pusėje du karai suskaldė Europą ir ji nustojo vaidinti pagrindinį vaidmenį pasaulio politikoje. Antroje pusėje įžvalgūs lyderiai atsisakė keršto ir nuolat kūrė Europos integracijos institucijas. Mintis apie naują Vokietijos ir Prancūzijos karą atrodo neįmanoma, o Europos Sąjungos (ES) plėtra padidino Europos patrauklumą ir galią. Tačiau dabar šiam pasiekimui kyla grėsmė.
Nauja Ukrainos vyriausybė: šimtas V. Janukovičiaus dienų
Naujasis Ukrainos prezidentas nėra Rusijos marionetė, tačiau šalis turi didelę ekonominę problemą.
Muilo opera, kuri vyko Ukrainos politikoje po Oranžinės revoliucijos, baigėsi. Koks bus naujas politikos žanras, dar neaišku, bet, pagal pesimistines prognozes, tai gali priminti niūrią dramą. Atmosfera Kijeve keičiasi: mažiau laisvės ir daugiau bauginimo.
Jis sutiko pratęsti Rusijos Juodosios jūros laivyno buvimą Sevastopolyje iki 2042 m. mainais į pigesnes dujas.
Kodėl Rusija tolsta nuo Irano?
Jau šį trečiadienį Jungtinių Tautų Saugumo Taryba (JT ST) ketina priimti rezoliuciją dėl sankcijų Iranui. Kai straipsnis buvo rengiamas, dar nebuvo aišku, ar kuri nors tikroji ST narė – Rusija, JAV, Kinija, Didžioji Britanija ar Prancūzija – neuždės veto šiam sprendimui. JT kuluaruose buvo kalbama, kad dokumentui nepritars nenuolatiniai Saugumo Tarybos nariai Brazilija, Libanas ir Turkija.
Atitiko kirvis kotą
Per beveik dvidešimt posovietinės Rusijos egzistavimo metų Europos požiūris į ją patyrė nemažai esminių pokyčių. Šiuos pokyčius būtų galima pavadinti konceptualiais, jeigu jie nebūtų pasekmė priverstinio Europos šalių prisitaikymo prie netikėtų vingių to proceso, kurį praėjusio amžiaus devinto dešimtmečio gale Leo Tindemansas, tuometinis Belgijos užsienio reikalų ministras, pavadino „didžiąja mutacija Europos rytuose“.
Iš pradžių Europa gaivelėjosi iš geopolitinio šoko, kurį sukėlė veržlus pir...
Nepripažintų ir nykštukinių valstybių paradas
Šis straipsnis – greičiau pažintinis negu politinis. Pasaulyje nemažai teritorijų, kurios pretenduoja būti oficialiai pripažintos arba bent išskirtos kaip savarankiški dariniai. Kitos gi – daugiausia tokių yra Okeanijoje, kuri pasaulio žemėlapyje išsiskiria tautų ir nykštukinių valstybių margumynu, – neturi net ambicijų tapti Jungtinių Tautų narėmis ir tvarkyti savo ekonomiką nepriklausomai nuo buvusių metropolijų.
Galimo Ukrainos skilimo baimė kol kas turi nedaug pagrindo
Nuo pat Ukrainos nepriklausomybės paskelbimo iš Rusijos girdėjosi skeptiškų balsų, kad ši nepriklausomybė nėra ilgalaikė. Dar daugiau, viešai buvo skelbiamos prognozės, kad šalis anksčiau ar vėliau suskils bent jau į dvi dalis – Rytų ir Vakarų Ukrainą.
Ar turi šie scenarijai pagrindo?
Gal ketverius–šešerius metus buvo galima pastebėti, kad Rusija į Ukrainą žvelgia su pašaipa ar net su atvira panieka: girdi, ką tie „malorusai“ gali. Tačiau laikas bėga, o Ukrainos valstybė gyvuoja.
Naujoji NATO strategija: ar ji mus gina?
Šiaurės Atlanto aljansas koreguoja savo strategiją. Prieš dvejus metus peržengęs 60-mečio slenkstį, jis naujam dešimtmečiui parengė programines nuostatas, kaip plėtosis ir kokią misiją vykdys ateityje. Svarbiausia jų tokia: NATO turi būti pasirengusi vykdyti karines intervencijas už savo ribų.
Kas ir kaip garantuos kolektyvinį saugumą XXI amžiuje?
Baltijos šalys ilgą laiką gana skeptiškai vertino Europos Sąjungos galimybes suteikti joms kolektyvinio saugumo garantijas. Dar visai neseniai jos greičiausiai būtų pritarusios Suomijos tarptautinių santykių instituto mokslininkų išvadai, kad „šiuo metu bet kokios ES saugumo garantijos yra labiau teorinės“. Kitaip tariant, reikalaudamos stiprinti Europos solidarumą užsienio, saugumo ir gynybos politikos srityse, Lietuva, Latvija bei Estija bendrosios ES saugumo ir gynybos politikos nelaikė patik...
Ar Kirgizijos revoliucija gali tapti užkratu?
Ar gali neseniai įvykusi politinė suirutė, per kurią buvo nuverstas Kirgizijos prezidentas Kurmanbekas Bakijevas, turėti domino efektą kitoms Vidurio Azijos valstybėms? Įvykiai Kirgizijoje buvo vaizduojami kaip žadintuvo signalas Vidurio Azijos valstybių lyderiams, kad jų piliečiai nesektų kaimyninės valstybės pavyzdžiu. Visos penkios regiono šalys susilaukia kritikos dėl politinių laisvių suvaržymų, vyriausybių spaudimo laisvai žiniasklaidai ir žodžio laisvei.
Graikijos išgelbėjimas – ypatinga būtinybė
Graikijos premjeras George'as Papandreou penktadienį (balandžio 23 d.) pareiškė, kad šalies vyriausybė pasinaudotų priverstine pagalba, padėsiančia jai išsiversti likusią metų dalį. Jis gana nepatogų prašymą euro zonos valstybėms ir Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) apibūdino kaip „ypatingą būtinybę“.
Palūkanų norma neatidėliotinai pagalbai iš kitų euro zonos narių bus 3,5 procentiniais punktais didesnė nei standartinė „patikima“ norma euro paskoloms.
Ar Janukovyčiaus koalicija turi liaudies mandatą?
„Lavonėliai“ ir Ukrainos atstovaujamosios demokratijos saulėlydis
Pastaruoju metu žodis „lavonėliai“ Ukrainoje tapo populiaria metafora kai kuriems buvusiems „Mūsų Ukrainos-Liaudies savigynos“ ir Julijos Tymošenko bloko frakcijų nariams apibūdinti. Nors į Aukščiausiąją Radą buvo išrinkti pagal šių dviejų politinių blokų sąrašus, „lavonėliai“ paliko savo pirmines frakcijas ir šių metų kovą, formuojant vyriausybinę koaliciją, perėjo į Regionų partiją, pas komunistus ir į Vladimiro Litvino bloką.
Katynės tragedija virsta istoriniu atšilimu
Katynė – tai gūdi miškinga vietovė 18 km į vakarus nuo Smolensko. Kaimelį supa kitos gyvenvietės – Mednoje, Piatichatka, Gnezdovas. Čia 1943 metų balandį surasti lenkų karių, po Lenkijos kapituliacijos 1939 metais patekusių į Sovietų Sąjungos nelaisvę, masiniai kapai. Dabar Katynės memorialinį kompleksą sudaro dvi dalys – lenkų karių ir rusų karių kapinės.
Nauji NATO tranzito į Afganistaną keliai
Vakarų sąjungininkai, planuodami intervenciją į Afganistaną, pagrindiniu karinio tiekimo maršrutu pasirinko Kaiberio perėją (Khyber pass). Apie 75 proc. visų karui reikalingų krovinių atplaukdavo į Pakistano Karačio uostą ir iš čia beveik 2000 km sausuma buvo gabenami į Kabulą. Kaiberio perėja – tai kalnų tarpekliais vingiuojantis kelias, nuo amžių žinomas kaip svarbiausia sausumos arterija į Indiją. Šiandien jis vis dar tebėra patogiausia sausumos jungtis tarp Pakistano ir Afganistano.
Centrinės Azijos savarankiškumo perspektyvos
Šiuo metu Centrinė Azija (CA) yra labiau ne tarptautinės politikos subjektas, o objektas, kurio likimą lemia Rusija ir Kinija, pamažu stumiančios iš regiono Ameriką arba darančios ją (jos operaciją Afganistane) priklausomą nuo savo sprendimų (pavyzdžiui, JAV krovinių gabenimas į Afganistaną per Rusijos teritoriją). Pagrindiniai Maskvos svertai CA šalių atžvilgiu yra jų darbo jėgos migracija į Rusiją, jų energetinių resursų tranzitas į Vakarus per Rusijos teritoriją ir lemiamas Kremliaus vaidmuo ...
Kosovo ir Serbijos suartėjimas – politikų fantazija ar reali galimybė?
Teko būti Kosove vos mėnesį iki jam pasiskelbiant nepriklausomybę. Gyvenau ne viešbutyje, o kartu su kokiais aštuoniais studentais albanais, kurie nuomojosi butą Prištinos centre. Su vienu jų susipažinau susirašinėdamas internete. Jis labai nuoširdžiai pakvietė į Kosovą. Nusprendžiau važiuoti, nes, mano supratimu, žurnalistai nėra politologai, kad galėtų rašyti apie tai, ko nėra matę, ir kurti įvairiausias teorijas, žurnalistui būtina gyvenimą tose šalyse, apie kurias rašo, pamatyti savo akimis.
Kazachstano pirmininkavimas ESBO: misija sudėtinga
Kazachstanas nuo sausio 1-osios vieneriems metams iš Graikijos perėmė vadovavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO). Taip 56 šalis vienijančiai transatlantinei saugumo organizacijai pirmą kartą pradėjo vadovauti buvusi SSRS respublika, kurios vyriausybė pažadėjo vykdyti demokratines reformas. Apžvalgininkai svarsto, ar Astanai pavyks įgyvendinti tuos svarbius uždavinius, kuriuos 1975 m. Helsinkyje įkurtai Bendrijai kelia sudėtingas laikmetis.
SOS – amerikiečiai traukiasi iš Lietuvos!
„Mes vis dar esame kare ir, atrodo, kariaujame amerikiečių pusėje. Tai viena. Antra, tokiomis kalbomis eskaluojame Amerikos pasitraukimą iš regiono, puikiai žinodami, kokią reikšmę Amerikos veiksmai turi Lietuvai kaip valstybei. Dabar gavosi taip, kad ne tik Ameriką išstumiame, bet ir savo žmones atiduodame teroristų taikiniams“.
Štai taip. Pasirodo, karas jau vyksta, Lietuva irgi kariauja.
Ukraina kryžkelėje. Ir vėl
Sausio 17-ąją Ukraina rinks šalies vadovą. Kandidatams į prezidentus teks susidurti su gerokai daugiau „nepatogių” klausimų nei prieš penkerius metus.
Devalvuokite litą, pirksiu lietuvišką prekę
Vakar LTV „Panorama“ parodė, kaip slovakai iš savosios euro zonos vyksta į apsipirkti kaimyninę Vengriją, kur viskas pigiau. Kodėl pigiau? Todėl, kad Vengrijos forintas nupigęs euro atžvilgiu. Panašūs veiksniai varo lietuvius apsipirkti į Lenkiją.
Apskritai imant, Vengrijos reikalai prasti.
Indija – didžiųjų pasaulio valstybių taikinyje
Indijai – po Kinijos didžiausiai pagal gyventojų skaičių pasaulio valstybei – šiuo metu skiriamas ypatingas dėmesys. Nesunku suprasti, kodėl JAV ir Rusija savo geopolitinių interesų smaigalį sutelkė į Indokiniją.
Amerikos analitikai naująją administraciją ragina pasirinkti Indiją prioritetine užsienio politikos kryptimi.
Česlovas Iškauskas: Ukraina Europai – ypatingas skaudulys...
Pirmadienį Strasbūre prasidėjusioje Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) sesijoje, kuri truks penkias dienas, vyraus NVS problemos. Daugiausia dėmesio europarlamentarai skirs padėčiai Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje. Dėl įtemptos šių šalių vidaus situacijos regionas šalia Lietuvos pastaruoju metu tampa konfliktiškas ir todėl kelia grėsmę ne tik Rytų Europos, bet ir viso žemyno stabilumui. Išskirtinę vietą čia užima Ukraina.
