geopolitika

Lapkričio pabaigoje po ilgų ir įtemptų derybų Ženevoje pavyko pasiekti susitarimą dėl įsisenėjusios tarptautinės politikos problemos – Irano ir jo branduolinės programos. Po dešimtmečio bevaisių pastangų daug kas įvertino šį sprendimą kaip aiškų proveržį, tačiau atsirado ir tokių šalių, kurios vis vien liko nepatenkintos pasiektu kompromisu. Galbūt taip nutiko dėl to, kad Ženevoje vyko stambus geopolitinis žaidimas, tačiau tiksliai pasakyti, kas jį laimėjo, o kas pralaimėjo, nėra lengva.

14 metų didžiausią pasaulio valstybę ir vieną svarbiausių geopolitinių žaidėjų tvirta ranka suėmęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas baigė pasiruošimo darbus žiemos olimpinėms žaidynėms Sočio mieste. Modernių laikų carui olimpinės žaidynės yra puiki proga įrodyti, kad dar 1999 metais duotas pažadas sugrąžinti Rusiją į galingųjų gretas tesimas sėkmingai.

Pastaraisiais metais dėmesys Kazachstanui – didžiausiai Centrinės Azijos šaliai ir ekonomikai – Vakarų žiniasklaidoje akivaizdžiai padidėjo, ekonomikos kilimas padarė Kazachstaną viena iš sparčiausiai besivystančių buvusios SSRS valstybių.

Geopolitika.lt Žinoma Amerikos analitinė agentūra „Stratfor“, kuri dar kartais vadinama „neoficialia CŽV“ (todėl visa jos publikuojama medžiaga yra verta išskirtinio dėmesio), paruošė dviejų dalių teorinį-praktinį dokumentą „Jungtinių Valstijų geopolitika“ („The Geopolitics of the United States“: 1 dalis; 2 dalis). Jame nuodugniai analizuojamas JAV, kaip imperijos, susiformavimo procesas, amerikietiškos geopolitikos prigimtis ir imperatyvai bei esamos ir potencialios grėsmės Jungtinių Valstijų ...

Taip pavadintą ataskaitą 2011 m. JAV Nacionalinio saugumo tarybos užsakymu paruošė tarptautinė agentūra „Statistics Group“. Labiausiai verta dėmesio yra tai, kad dokumento (kuris, beje, yra laisvai prieinamas) įvade nurodyta, jog jame, be visa kita, buvo remiamasi operatyvine M-5, CŽV ir „Mossad“ informacija. Kartu pabrėžiama, kad ataskaita yra visiškai apolitiška ir vengia bet kokių ideologinių nuostatų. Ji yra gana didelė, nes aptaria iš esmės visas Rusijos gyvenimo sritis.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas yra geopolitinis stebuklas, teigia buvusi parlamento vadovė Irena Degutienė. Sveikindama su Sąjūdžio įkūrimo 25-mečiu, politikė paragino, kad Sąjūdis netaptų politinių kovų vieta. "Nebijokime jaunajai kartai nuolat priminti, jog nepriklausomos Lietuvos atkūrimas - geopolitinis stebuklas.

 ES lyderiai sprendžia energetinį galvosūkį. Sąjungai žūtbūt reikia atgauti konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, tačiau koją kiša brangi energija. ES vadovams teks rinktis tarp pigesnių energetinių šaltinių ir klimato kaitos tikslų, rašo „Deutsche Welle“. ES energetikos komisaro Guntherio Oettingerio teigimu, atsinaujinantys energetikos šaltiniai vanduo, saulė ir vėjas turi būti remiami Europos valstybėse. Anot jo, būtina mažinti šiltnamio dujų emisijas.

Šiandien vis didesnis dėmesys skiriamas geopolitiniam susivienijimui BRICS (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija, Pietų Afrikos Respublika). Nors formaliai tai nėra nei reali politinė ar ekonominė sąjunga, nei tarptautinė organizacija, o šiam susivienijimui apibrėžti vartojamą trumpinį 2001 metais pasiūlė agentūra „Goldman Sachs“, kalbėdama apie sparčiausiai augančias pasaulio ekonomikas (tiesa, tada buvo kalbama apie BRIC – be Pietų Afrikos Respublikos), BRICS vis dažniau aptariamas kaip realiai e...

 Klimato kaita atvėrė Grenlandijos gelmių turtus. Šiandien į juos nusitaikiusi gamtinių išteklių ištroškusi Kinija – nuo šiol kinų darbininkus šioje atokioje saloje bus galima sutikti vis dažniau. Tarp Arkties ir Atlanto vandenynų esančioje Grenlandijos saloje netrukus prakaitą lieti pradės didžiulę geležies rūdos kasyklą statysiantys kinų darbininkai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vasario 1-3 dienomis dalyvaus tarptautinėje Miuncheno saugumo konferencijoje. Tai viena didžiausių ir svarbiausių konferencijų pasaulyje, kurioje kasmet aptariamos geopolitinės tendencijos ir formuojamos pagrindinės užsienio, gynybos, ekonominio bei energetinio saugumo politikos kryptys.

Su pralaimėjimu Seimo rinkimuose dar nesusitaikę konservatoriai triukšmauja, kad naujoji valdžia tuoj tuoj atsiduos Maskvai ir išduos Vašingtoną. Kada tai atsitiks? Apie tai su užsienio reikalų ministru Linu LINKEVIČIUMI kalbėjosi Julius GIRDVAINIS, „Respublikos“ žurnalistas.  Valstybės valdymą perėmus naujai valdžiai pasigirdo kalbų, kad nuo šiol Lietuva nusisuks nuo Amerikos, o atsisuks į Rusiją.

Prognozės, susijusios su Rusijos ateitimi, skamba labai prieštaringai. Tai yra įdomus faktas, kuriam vertėtų skirti gana daug dėmesio. Viena vertus, yra scenarijų, kurie vaizduoja hipotetinį Rusijos Federacijos griuvimą, kaip numatyta 2004 metų CŽV ataskaitoje.

Kai kurie įvykiai šiais metais turėjo daugiau įtakos nei kiti. „Quartz“ sudarė sąrašą pačių svarbiausių geopolitinių įvykių ir tendencijų, kurių pasekmės bus jaučiamos daugybę metų. Maža naftos pasiūla: pabaigos pradžia Saudo Arabijai 2012 m. buvo gąsdinantys. Paaiškėjo, kad iki dešimtmečio pabaigos du nauji galingi naftos gamintojai – JAV ir Irakas – išgaus 58 proc. daugiau naftos nei dabar.

Lietuvai NATO tapo pagrindine ir vienintele išeitimi iš nesaugios geopolitinės bei civilizacinės padėties ir tragedijomis užkeiktos istorijos, teigė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis ketvirtadienį Seime surengtoje konferencijoje "10 metų po Prahos viršūnių susitikimo", skirtoje Lietuvos pakvietimo į NATO dešimtmečiui. "Šis žingsnis suteikė NATO naują prasmę ir užbaigė debatus dėl šios organizacijos reikalingumo Europai.

Rusijos politinėje padangėje – nieko naujo. Šį mėnesį vykusioje Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos sesijoje ir vėl apkaltinti žmogaus teisių suvaržymais ir autoritarizmo įsigaliojimu Rusijos valdantieji tradiciškai puolė ieškoti tariamų priešų šalies viduje ir neva priešiškų jėgų išorėje.

Lietuvoje ir Ukrainoje įvyko parlamento rinkimai. Praėjus dvidešimčiai metų po SSRS subyrėjimo įdomu palyginti šiuos įvykius šalyse, kurių viena spėjo tapti ES ir NATO nare, o kita vis dar blaškosi tarp Rytų (niekaip nepaleidžia) ir Vakarų (niekaip nepriima). Pradėti galima nuo rinkimų proceso. Abiejose valstybėse jam trūko skaidrumo ir nešališkumo. Seimo rinkimai Lietuvoje su įžūlaus balsų pirkimo pavyzdžiais tapo vienais iš nešvariausių per visą šalies rinkimų istoriją.

Graikija antradienį surengė sėkmingą trumpalaikių vertybinių popierių pardavimą ir pritraukė 4,06 mlrd. eurų. Šie pinigai padės susitvarkyti su savaitės pabaigoje numatomu labai svarbiu skolos grąžinimu, informuoja AP. Kadangi 31,5 mlrd. eurų išmoka iš gelbėjimo paketo jau ilgai atidėliojama, šalies finansų būklė smarkiai suprastėjo. Be sėkmingo antradienio pardavimo Graikijos vyriausybei būtų buvę neįmanoma grąžinti 5 mlrd. eurų už vertybinius popierius, kurių galiojimas baigiasi penktadienį.

Antrai kadencijai perrinkto JAV prezidento Baracko Obamos laukia sudėtingi uždaviniai. Tačiau santykiai su Lietuva keistis neturėtų. Pasibaigus amžiaus mūšiu vadintiems JAV prezidento rinkimams, į „Balsas.lt savaitės“ klausimus atsakė filosofas ir politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius.

Įvertinti Rusijos ir NATO sąveiką nėra lengva dėl jos dvilypumo. Viešojoje Rusijos erdvėje į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją žiūrima dažniausiai įtariai arba net priešiškai. NATO kaip „priešo“ vaizdas yra paveldėtas dar iš sovietmečio. Ir iš tikrųjų, Rusijoje mažai kas daroma, kad šis vaizdinys keistųsi.

Lapkričio 8-ąją Pekine prasidės 18-asis Kinijos komunistų partijos (KKP) suvažiavimas, kurio metu bus išrinktas naujasis partijos generalinis sekretorius, patvirtinta nauja KKP Centro komiteto sudėtis ir visam pasauliui paskelbtos pavardės tų politikų, kurie netrukus užims aukščiausius Kinijos Liaudies Respublikos postus.

Priešrinkiminiai Baracko Obamos ir Mitto Romney pažadai užsienio politikos srityje vienodai skambūs, vienodai gražūs ir ... vienodai atitrūkę nuo realybės. B. Obamos ir M. Romney reitingai yra beveik vienodi, ir tai išsaugo intrigą dėl rinkimų nugalėtojo iki pat balsavimo dienos. Tačiau jau dabar akivaizdu: kad ir katras taptų nauju JAV vadovu artimiausiems ketveriems metams, jam bus labai sunku įgyvendinti nubrėžtus užsienio politikos tikslus.

Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga 2012 m. spalio 31 d. žemiau pateikiamu viešu laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę: Šiuo laišku norime atkreipti Lietuvos Respublikos aukščiausios valdžios institucijų dėmesį dėl katastrofiškos padėties krašto apsaugos sistemoje, susidariusios dėl jai skiriamo nepakankamo finansavimo. Šiuo metu, Lietuvos išlaidos krašto gynybai sudaro 0,76 procento nuo BVP palyginus su 1,4 procento nuo BVP NATO vidurkiu.

Priešrinkiminiai Baracko Obamos ir Mitto Romney pažadai užsienio politikos srityje vienodai skambūs, vienodai gražūs ir ... vienodai atitrūkę nuo realybės. B. Obamos ir M. Romney reitingai yra beveik vienodi, ir tai išsaugo intrigą dėl rinkimų nugalėtojo iki pat balsavimo dienos. Tačiau jau dabar akivaizdu: kad ir katras taptų nauju JAV vadovu artimiausiems ketveriems metams, jam bus labai sunku įgyvendinti nubrėžtus užsienio politikos tikslus.

2012 m. spalio 7 d. Rusijos vadovui (tai skamba tiksliau nei „prezidentui“) V. Putinui sukako 60 metų. Šis nebejotinai pasaulinės reikšmės politikas atsirado kone iš niekur 1999 m., bet jau 2007 m. žurnalo „Time“ buvo pripažintas Metų žmogumi. Gera proga žvilgtelėti į jo praeitį ir įvertinti jo ateitį. Skiriamąja linija V. Putino istorijoje tapo 2008 metai. Iki šios ribos, bandant išsiaiškinti, „who is Mr. Putin?“ (kas yra ponas Putinas?), apie jo politiką rašyta daug ir detaliai.

„Mes kariaujame. Jūs gerai žinote, kad šiais laikais, šiose platumose jau nebekariaujama ginklais ir tankais – kariaujama dėl energetikos, per energetiką ir per propagandą.

Rusijoje spalio 20 ir 21 d. vyks rinkimai. Tiesa, apie juos greičiausiai mažai kas girdėjo ne tik užsienyje, bet ir pačioje Rusijoje. Be to, šių rinkimų rezultatai kol kas nežada jokių permainų nei politiniame, nei visuomeniniame šalies gyvenime. Tačiau žmonės, organizuojantys šiuos rinkimus, tiki, kad tai gali būti naujas kovos prieš esamą Rusijos valdžią etapas. Taigi čia kalbama apie privačią politinę iniciatyvą – rinkimus į nesisteminės Rusijos opozicijos Koordinacinę tarybą.

Daugelis 1962 metų Karibų krizę laiko vienu iš pavojingiausių momentų žmonijos istorijoje. Tuo metu, kai Šaltojo karo politika turi nedaug sąlyčio taškų su šiuolaikiniais JAV ir Lotynų Amerikos santykiais, tam tikra prasme Jungtinės Valstijos šiuo metu atsiduria identiškoje padėtyje, kai kuriasi konflikto galimybės, rašoma „The Christian Science Monitor“. Kubos krizės metu be komunizmo plėtros JAV neramino tai, kad Lotynų Amerikos valstybės gali pradėti mėgdžioti Kubą, ypač jos geopolitines pozi...

Dalyvaudama konferencijoje Kirgizijoje, žinoma Centrinės Azijos (CA) ekspertė Martha Brill Olcott pareiškė, kad po JAV karinių pajėgų išvedimo iš Afganistano kyla CA šalių destabilizacijos pavojus. „Palyginti su dešimtuoju XX a. dešimtmečiu, CA valstybės sustiprino savo kariuomenes, bet pavojus vis tiek išlieka“, – konstatavo ji, pažymėdama, kad tarp Afganistano ir Tadžikistano egzistuoja tik juridinė siena ir neįmanoma pasakyti, kur baigiasi viena šalis ir prasideda kita.

Muitų sąjunga (MS) jau yra gana plačiai žinomas geoekonominis (geopolitinis) valstybių junginys posovietinėje erdvėje. Paprastai jis suvokiamas kaip Rusijos projektas, kurio tikslas – pagrindinių buvusių SSRS respublikų reintegracija su Maskva priešakyje. Šiame kontekste didžiausią dėmesį analitikai dažniausiai skiria Ukrainai, kuri vis dar svarsto prisijungimo prie Muitų sąjungos galimybę, negalėdama pasirinkti tarp Rusijos ir Europos.

2012 m. pasirodė nauja Z. Brzezinskio knyga „Strateginė vizija“, kurioje autorius analizuoja geopolitines pasaulio realijas ir jo raidos perspektyvas bei Amerikos vietą šiame procese. Eksperto mintys yra vertos išskirtinio dėmesio, nes Z. Brzezinskis yra vienas žinomiausių pasaulio geostrategų, turintis ilgalaikę patirtį praktinio darbo JAV užsienio politikos srityje. Jau knygos pradžioje geopolitikas užfiksuoja labai svarbų dalyką.

Antroji ir trečioji pasaulio ekonomikos susipešė dėl kelių salų Rytų Kinijos jūroje. Taip galima būtų apibūdinti Kinijos ir Japonijos konflikto aplinkybes. Šioje konfliktinėje situacijoje dalyvauja ir Kinijai artimas Taivanas, kuris irgi reiškia pretenzijas į ginčytinas Senkaku (kinų pavadinimas – Diaoyu) salas. Šis konfliktas, išaugęs į ganą rimtą konfrontaciją, turi ne tik akivaizdžiai matomas, bet ir užslėptas reikšmes.

Pirmas po inauguracijos V. Putino interviu, kuriame jis savo išskirtiniu stiliumi atsakinėja į aštrius televizijos kanalo „Russia Today“ (reprezentacinis Rusijos kanalas anglų kalba) žurnalisto Kevino Oweno klausimus apie Siriją, santykius su JAV, šalies vidaus reikalus, Afganistano narkotikų problemą ir kitus. Čia interviu pateikiamas sutrumpintas, visą jį galima rasti adresu http://www.kremlin.ru/news/16393. K. O.: Labai svarbus klausimas – tai įvykiai Sirijoje.

Pliušinių meškiukų akcija buvo surengta liepos 4 d., tačiau iki šiol ši tema tebėra aktuali ir dažnai aptarinėjama. Geopolitinių studijų centras pateikia interviu su Baltarusijos vidaus politikos ekspertu Pauliuku Bykovskiu. – Pone Bykovski, kokia Jūsų nuomonė apie šią pliušinių meškiukų akciją Baltarusijoje? Kodėl buvo pasirinkti tokio pobūdžio veiksmai, ką tai simbolizuoja? – Sunku spręsti apie tikruosius Švedijos viešųjų ryšių kompanijos [„Studio Total“] motyvus rengiant tokią akciją.

Prieš ketverius metus, 2008 m. rugpjūčio 8-ąją, kai visas pasaulis stebėjo Pekino olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją, Rusijos ginkluotosios pajėgos įžengė į Gruziją. Tiesa, kelios valandos prieš tai Gruzija, norėdama prisijungti de facto atskilusią savo teritoriją, artilerijos salvėmis atakavo Pietų Osetijos sostinę Cchinvalį. Taip prasidėjo vienas beprasmiškiausių pastarojo meto karų.

„Beveik penktadalis piliečių, tai – tautinės mažumos. Gindami mažumų teises, vienijame Lietuvą“, – štai ką skelbė viena Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (Akcja Wyborcza Polaków na Litwie) savivaldybių rinkimams skirtų reklamų.

Kaip rugpjūčio pabaigoje pranešė rusų informacinė agentūra „Finmarket“, Rusijos ekonominės raidos ministerija (ERM) mano, kad 2016 m. „skalūninių dujų revoliucija“ Amerikoje gali sukelti rimtų problemų „Gazpromo“ dujų verslui Europoje, nes JAV dujos bus kur kas pigesnės (žinoma, jeigu amerikiečiams iki to laiko pavyks įrengti pajėgumus jų eksportui). O ir vidaus rinkoje, valdininkų teigimu, konkurenciją koncernui vis dažniau sudaro nepriklausomi tiekėjai, tokie kaip dujų gavybos bendrovė „Novate...

„Prieš keturis šimtus metų Niccolo Machiavelli, patardamas tuometiniams Italijos valdovams, nurodė, kad būti tokiam, kurio bijo, yra svarbiau nei būti mylimam. Tačiau šiandieniniame pasaulyje geriausia pasižymėti tiek pirma, tiek antra savybe.“ Štai tokia istorine refleksija vienas žymiausių XX a. antrosios pusės politikos teoretikų, Harvardo universiteto profesorius Josephas Nye pradeda ne mažiau žymaus veikalo „Minkštoji galia: kelias į sėkmę tarptautinėje politikoje“ pirmąjį skyrių.

Dėmesys Rusijos Šiaurės Kaukazo regionui neslūgsta. Procesai, verdantys šiame regione, rodo, kad iki tikros taikos ir stabilumo ten yra dar gana toli. Keli paskutiniai įvykiai byloja, kad įtampa Šiaurės Kaukaze artimiausiu metu greičiausiai tik augs. Kalbant vaizdingai, galima teigti, kad pavieniai destabilizuojančio pobūdžio įvykiai spaudžia regiono įtampos spyruoklę, kuri galiausiai gali išsitiesti naujo ginkluoto konflikto pavidalu.

Dar Antrojo pasaulinio karo metais susiformavęs ilgalaikių strateginių partnerių – JAV, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos – trikampis gali sumažėti. 2011 m. rinkimus į Škotijos parlamentą laimėjo ir vienpartinę vyriausybę sudarė Škotijos nacionalinė partija – aktyvūs škotų nacionalistai, pasisakantys už sąjungos su britais nutraukimą.

Galimą Graikijos valdančiųjų sprendimą trauktis iš euro zonos (ir tikėtinas jo pasekmes kitoms Europos pinigų sąjungos valstybėms) šiuo metu galima laikyti hipotetine prielaida. Pirmiausia todėl, kad tokio precedento euro zonoje iki šiol nėra buvę. Kita vertus – ir dėl to, kad, nepaisydama įvairių ekonomikos ekspertų ir aukšto rango politikų raginimų, Graikija iki šiol neigia ketinanti žengti tokį žingsnį.

2010 m. spalio mėnesį Vokietijos kanclerė A. Merkel paskelbė, kad multikultūralizmo projektas Vokietijoje „visiškai žlugo“. Be abejonės, tai, ką pasakė A. Merkel, nebuvo naujiena – šis pareiškimas tik atspindėjo bendras nuotaikas, besikaupiančias krizės kamuojamoje Europos Sąjungoje. Kita vertus, šio pareiškimo reikšmę dar labiau sustiprino tai, kad jis buvo padarytas Vokietijos, kurios lyderiai dėl visiems suprantamų priežasčių anksčiau vengdavo aštrių pasisakymų kitataučių tema.

Ekonominiai integraciniai procesai tampa vis svarbesni šalims, kurios siekia ekonominės ir politinės naudos, sprendžia saugumo klausimus. XX–XXI a. svarbiausi integraciniai procesai vyko ir vyksta sprendžiant saugumo ir ekonominės raidos problemas.

Pastaraisiais mėnesiais įvairių analitinių agentūrų prognozės dėl tolesnės Graikijos narystės euro zonoje tampa vis skeptiškesnės. Šių metų gegužės pradžioje reitingų agentūros „Standard & Poor's“ ekspertai, įvertinę Graikijos šansus artimiausiais mėnesiais palikti euro zoną, tokią tikimybę įvardijo esant lygią vienai galimybei iš trijų, tai yra 33,3 procento.

Susidaro įspūdis, kad Šiaurės Korėjoje pradėjo pūsti nestiprus permainų vėjelis. Labai uždaroje militaristinėje šalyje, kur didelė dalis žmonių gyvena už skurdo ribos (gelbėja tarptautinė bendruomenė) ir buvo persekiojami vien už tai, kad nepakankamai įtikinamai verkė, lydėdami į paskutinį kelią mirusį lyderį Kim Jong Ilą, dabar yra naujas prezidentas. Tai ankstesnio vadovo sūnus Kim Jong Unas, kurio valdymas prasidėjo gana aktyviai ir tam tikra prasme netikėtai.

2013 metų antrąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai. Be kitų darbų, šiuo laikotarpiu laukia ir bendros ES kibernetinio saugumo strategijos patvirtinimas, kurią ruošia Europos Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba.

Pietų Sudanas – valstybė, 2011 m. liepos 9 d. atsiskyrusi nuo Sudano ir greitai sulaukusi tarptautinio pripažinimo. Nors Pietų Sudanas bando žengti savarankiškumo keliu, problemų ši jauna valstybė turi kur kas daugiau nei dauguma kitų Afrikos žemyno šalių. XIX a. pabaigoje jungtinė Didžiosios Britanijos ir Egipto kariuomenė okupavo Sudaną ir pasidalijo jį į dvi dalis: šiaurinį, kuriame vyravo arabų kalba ir islamas, ir pietinį, kurį valdė anglai, ten plėtodami krikščionybę.

Palangoje per vieną šiltųjų savaitgalių apsilankė daugiau nei pusė milijono gyventojų. Poilsiautojų iš Lietuvos, išsiruošusių į kitas šalis (arba vadinamojo išvykstamojo turizmo atstovų), Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. skaičius siekė 1,2 mln. (http://db1.stat.gov.lt/). Pasižiūrėjus į tokius skaičius kyla klausimas, ar už poilsiautojų pinigų išleidimą yra atsakinga kiekviena valstybė atskirai, ar vis dėlto egzistuoja bendra Europos Sąjungos (ES) turizmo politika visoms 27 narėms.

Londone startavo vasaros olimpinės žaidynės. Tai gera proga pakalbėti apie sporto ir politikos santykį, prisimenant, kad, pavyzdžiui, 2008 m. Pekino olimpiados atidarymo metu prasidėjo Rusijos ir Gruzijos karas. Ši tema turi keletą dėmesio vertų aspektų. Pirma, šaltojo karo metais sportas tapo dviejų sistemų priešpriešos įkaitu. 1979 m. Sovietų Sąjunga įvedė kariuomenę į Afganistaną ir JAV kitais metais kartu su kitomis Vakarų valstybėmis boikotavo Maskvos olimpines žaidynes.

Irina Antonova (90 m.) sovietmečiu buvo Maskvos A. Puškino muziejaus direktorė. Interviu „Spiegel Online“ ji kalba apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino požiūrį į meną, prisimena savo vaikystę nacistinėje Vokietijoje ir svarsto, kodėl Rusija neturėtų grąžinti iš Vokietijos per Antrąjį pasaulinį karą paimtų kultūros vertybių. „Vadovai ateina ir išeina, o menas lieka“ SPIEGEL: Irina Aleksandrovna, Jūs dirbote A. Puškino muziejuje daugiau negu 60 metų ir pusę amžiaus buvote jo direktorė.