Kubos krizės metu be komunizmo plėtros JAV neramino tai, kad Lotynų Amerikos valstybės gali pradėti mėgdžioti Kubą, ypač jos geopolitines pozicijas Šaltojo karo metu, tokiu būdu suduodant smūgį amerikiečių lyderystei Vakarų pusrutulyje. Praėjus 50 metų, JAV susiduria su šiuolaikine panašios situacijos versija.
Per pastarąjį dešimtmetį sužydėjo Lotynų Amerikos demokratija, pasikeitė pasaulinė ekonominė situacija: Lotynų Amerika, ieškodama lyderio ir investicijų, žiūri ne tik į Šiaurę, bet ir į Indijos, Kinijos ir Rusijos pusę.
Šie santykiai yra daugiausia ekonominiai. Pavyzdžiui, jeigu Rusija kažkada pasirinko Kubą tam, kad palaikytų savo politinį projektą prie JAV teritorijos, šiandien ji su Lotynų Amerika pasirašo energetines sutartis ir parduoda jai ginklus, nes ten randa pasiruošusių partnerių ir pirkėjų.
Investicijų srautas, keliaujantis į valstybes nuo Venesuelos iki Bolivijos, prisideda prie tolimesnio JAV globalaus dominavimo žlugdymo šiame regione pagal scenarijų, kuris patinka daugeliui vietinių lyderių. Pagrindinis iš jų – Hugo Chavezas, tarp jo šalininkų – Bolivijos ir Nikaragvos prezidentai Evo Moralesas ir Danielis Ortega.
Prieš pusę amžiaus JAV paprašė Kubos pašalinimo iš Amerikos valstybių organizacijos ir tai pasiekė. Tačiau organizacijos susitikimo metų šių metų balandį kitų valstybių lyderiai pradėjo kvestionuoti – ar verta kitą kartą rinktis be Kubos...
