Dėl akivaizdžių priežasčių pamąstymai apie geopolitinę Centrinės Europos, o taip pat ir Lietuvos, situaciją yra neįmanomi, jei neatsižvelgsime į situaciją Rusijoje ir Maskvos politiką. Ir šioje srityje pesimistinių prognozių išties netrūksta...
Pirmoje vietoje dažniausiai yra minimi demografiniai duomenys. Dėmesys atkreipiamas ne tik į gyventojų mažėjimą (1993 metais – 148,6 milijono, 2010 metais – 141,9 milijono). Reikšmingas faktorius yra ir senėjimas, žemas gyvenimo trukmės lygis ir prastėjanti sveikata. Nereikia pamiršti ir teritorinio-demografinio aspekto: faktinis teritorijų į Rytus nuo Uralo išmirimas ir procentinis nerusiškos populiacijos dalies augimas – visų pirma, musulmonų.
Antroji priežastis pesimistinėms prognozėms susijusi su Rusijos ekonomikos išteklių pobūdžiu. Rusijos išteklių atsargos atrodo milžiniškos, tačiau jos eksportas daugiausia remiasi naftos ir dujų prekyba. Naftos dabartiniu jos išgavimo ritmu užteks vos 17 metų, o dujų išgavimo savikaina ir toliau auga, ir atitinkama infrastruktūra reikalauja vis didesnių kaštų.
Dar vienu faktoriumi gali tapti globalus naujų technologijų vystymasis energetinėje srityje (saulės energetika ir t.t.), kaip ir skalūninių dujų išgavimas. Tokia eiga iš Maskvos gali atimti didelę politinių pranašumų, kuriais šiuo metu bando žaisti Vladimiras Putinas, dalį.
Galiausiai, tarp negatyvių Rusijos ateičiai faktorių minimas ir žemas modernizacijos potencialas. Demografiniai procesai mažina darbo jėgos skaičių, su tuo tiesiogiai susijęs ir išsilavinimo lygio kritimas. Žinoma, artimiausioje ateityje nesimato ir tokios valdžios, kuri būti pasiruošusi įvykdyti gilesnes reformas. Tiesa, vertėtų pažymėti, kad kai kurie stebėtojai V. Putino valdymą laiko santykinai reformatorišku ir mano, kad jis gali padėti dviejų-trijų dešimtmečių perspektyvoje grąžinti Rusijai imperines pozicijas. Be to, reiktų atkreipti dėmesį į Rusijos ekonomikos rodiklių santykį su Europos Sąjungos (ES), JAV ir Kinijos rodikliais. ES ir JAV BVP sudaro apie 14 trilijonų dolerių, Kinijos – 10, kai Rusijos – viso labo apie 2 trilijonus dolerių. Tai yra mažiausiai dinamiška BRIC šalių ekonomika, turinti nepalyginamai mažesnes vystymosi perspektyvas, nei Kinijos, Indijos ar Brazilijos ekonomika. Pažvelkime į hipotetinius Rusijos ateities scenarijus.
Teritorinis Rusijos Federacijos griuvimas
Rusija dėl didėjančių milžiniškos teritorijos valdymo sunkumų ir reikiamų lėšų investicijoms nebuvimo pamažu pradeda atsisakyti savo kolonijinio paveldo Urale ir Kaukaze. Stiprėja rusų populiacijos migracija iš užuralės teritorijų. Rusijoje prasideda intensyvus rusiško identiteto temos aptarinėjimas, kuriame dominuoja nuomonė apie būtinybę sukurti tautinę rusų valstybę pagal vakarietišką modelį. Tokio požiūrio šalininkai pradėtų polemizuoti tiek su imperinės koncepcijos agitatoriais, tiek ir su nacionalistiniais junginiais. Tautinės rusų valstybės idėjos agitatoriai pradės apeliuoti į tai, kad jeigu šalis neatsikratys kolonijų, Maskva dėl migrantų virs musulmoniška metropolija be rusiškos dvasios.
Dėl ekonominių problemų ir užuralės regionų nepriklausomybės siekių procesas greitėja. Jo vystymuisi įtakos turi ir prieštaringos bei nepakankamai drąsios reformos, susijusios su šalies decentralizacijos bandymais. Tam tikru antrosios 2030-ųjų pusės momentu Maskvoje gali pradėti dominuoti nuomonė, kad noras išlaikyti tokią milžinišką teritoriją atneša daugiau žalos, nei naudos. Apie 2050 metus Rusija, būdama tautine valstybe su 70 milijonų populiacija, paduoda paraišką narystei ES.
Rusijos Federacija patenka į Kinijos įtakos zoną, ir Kinija tampa jos teritorinio vientisumo garantu
Scenarijus vyksta nepriklausomai nuo Pekino pretenzijų į istorinę Mandžurijos teritoriją. Auga Kinijos investicijos, o Rusijos naftos ir dujų eksportas yra nukreipiamas daugiausia į Kiniją. Rusijos viduje auga ir vis labiau palaikoma nacionalistinė retorika, nukreipta prieš musulmonus ir iš dalies prieš Vakarus, vis populiaresnis tampa rusiškos eurazietiškos civilizacijos (pavyzdžiui, istoriko Levo Gumiliovo koncepcijos tipo) vaizdinys. Rusų nacionalistai nepastebi augančios priklausomybės nuo Pekino ir, laikydama šią „sąjungą“ nukreipta prieš Ameriką ir Europą, pažymi Kinijos indėlį į stiprios Maskvos pozicijos santykiuose su Vakarais atstatymą. Įgarsinama idėja, kad sąjunga su Kinija gali apsaugoti nuo grėsmės iš Pietų – Islamo.
Didžiosios Eurazijos galios mitas nacionalistų vaizduotėje užtemdys savo šalies silpnąsias puses. Tokia padėtis būtų labai naudinga Kinijai, siekiančiai, kad jo elitui negrėstų kalbos apie demokratizaciją. Tuo pat metu Vakarai netektų politinės įtakos mechanizmų milžiniškoje Rusijos teritorijoje, kas garantuotų didžiulę politinę naudą Pekinui.
Rusija reikšmingai silpnėja, tačiau ją palaiko visi stambūs pasauliniai žaidėjai, ne nenori, kad ji patektų į jų priešininkų įtakos zoną
Pagal šį scenarijų, Maskva sugeba išlaikyti trapią lygsvarą. Amerikiečiai baiminasi, kad ji pateks į Pekino įtakos zoną, o Pekinas bijo, kad rusų politinį vakuumą užpildys ES ir JAV. Visi kartu bijo nežinomybės: kaip vystysis hipotetinio Rusijos Federacijos žlugimo procesas. Rusijos teritorinis vientisumas bus vertinamas kaip faktorius, stabilizuojantis pasaulinę politiką. Maskva pasinaudos situacija ir sustiprins savo įtaką Baltarusijoje ir Ukrainoje, pradės energetinį ES šantažą, pirmiausia technologiškai atsilikusiuose Centrinės Europos valstybėse. Tuo pat metu Kremlius balansuos ant peilio ašmenų, nes nesugebės susigrąžinti sau lygiateisių pozicijų santykiuose su ES. Rusijos politikos interesai tam tikru mastu galėtų būti realizuoti tik kontaktuose su nedideliais partneriais (tai yra su kai kuriomis Centrinės Europos valstybėmis), ypač tomis, kurios priklauso nuo Rusijos energetine prasme. Manoma, kad eurazietiškas scenarijus (kuris vis dėlto neatsižvelgia į augančios Kinijos įtaką) yra artimas V. Putino planams.
Dėl aukštų naftos ir dujų kainų Rusija atgaus ankstesnę imperinę poziciją
Šis scenarijus, atrodytų, yra pagrindinis dabartinės Kremliaus politikos motyvas, o jo įgyvendinimas bus tuo realesnis, kuo labiau bus nusilpninta ES ir JAV. Maskva, atsikračiusi Vakarų spaudimo, galėtų imtis bendradarbiavimo su Kinija Centrinėje Azijoje ir sustiprinti kontaktus BRIC grupėje. Tokio scenarijaus vystymosi atveju vertėtų tikėtis, kad Maskva sieks atstatyti savo įtaką Rytų (Kaukazas, Ukraina, Baltarusija, Moldova) ir netgi dalinai Centrinėje Europoje. Šis scenarijus gali būti susijęs su tam tikromis modernizacijos iniciatyvomis. Dėl netitulinės tautybės piliečių skaičiaus augimo aktualios taps rusų valstybingumo ir rusiškojo šovinizmo apraiškų užgniaužimo idėjos. Maskva pradės labiau rūpintis Sibiro ekonomika, nukreipdama visus likučius nuo eksporto investicijoms šiame regione.
Šio scenarijaus įgyvendinimo bandymai jau matomi, ir jis yra susijęs su jau minėta Eurazijos supergalios koncepcija.
Maskva įvykdo modernizaciją, išsaugodama globalioje scenoje dabartinę antrarūšės galios poziciją
Modernizacija vykdoma bendradarbiavimo su Vakarais pagrindu. Vakarai padeda Rusijai ir bando palenkti ją į savo pusę (kitoje pusėje yra stipria išlikusi Kinija). Rusijos elitai randa konsensusą, kad tokios idėjos, kaip Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija gali tik prisidėti prie Rusijos priklausomybės nuo Kinijos augimo. Kremlius pradeda palaipsniui, bet sistematiškai pradeda vykdyti demokratines reformas, įsileisdama į savo teritoriją, ypač už Uralo, vis daugiau investuotojų. ES bendradarbiauja su Maskva ne tik ekonominiais, bet ir geopolitiniais sumetimais (Kinijos įtakos blokavimas). Daugiausia iš šių santykių laimi stambūs investuotojai iš Vokietijos ir Prancūzijos, kuriuos palaikys jų šalių valdžios. Maskva, suvokdama savo politinę reikšmę, vis dėlto neatsisakys savo interesų realizavimo ir toliau statys savo įtakos zonas, į kuria bus įtraukta Centrinė ir Rytų Europa.
Rusijos Federacija palaipsniui, bet taikiai sugriūva
Jeigu Rusijos silpnėjimo procesas vyks palaipsniui, Maskva gali pradėti praradinėti savo teritorijų kontrolę. Šis reiškinys buvo tam tikru mastu pastebimas Boriso Jelcino valdymo laikotarpio pabaigoje. Atskiri regionai, suvokę savo interesus, besiskiriančius nuo Maskvos interesų, taps vis labiau savarankiški ir pradės savo identiteto formavimą, besiremdami vietiniais gyventojais (pavyzdžiui, Jakutijoje) arba vystydami naują sąmonę, pavyzdžiui, rusų-sibiriakų. Panašų scenarijų sunku suvokti be bent jau dalinės valdžios struktūrų demokratizacijos. Tam tikro pobūdžio demokratiniai rinkimai gali netgi išprovokuoti panašią scenarijaus eigą. Tačiau vertėtų pažymėti, kad dešimto dešimtmečio pabaigoje kartu su centrinės valdžios sutvirtinimu šie procesai Rusijoje buvo pristabdyti.
Rusijos Federacijos griuvimas priveda prie didžiulės teritorijos „balkanizacijos“ ir iššaukia globalią įtampą pasaulinėje politikoje Įvykių eiga tokio scenarijaus realizacijos atveju yra mažiausiai nuspėjama. Jis įmanomas ta prasme, kad tokia didžiulė teritorija su tokiu kiekiu gamtinių turtų negali likti be valdžios. Ir toli gražu neaišku, ar pagreitinto Federacijos griuvimo proceso atveju vietiniai (tai yra ne etniniai rusai) elitai sugebės atskiruose regionuose visiškai paimti kontrolę į savo rankas. Šis nerimą keliantį scenarijų gali lydėti konfliktiškumo Azijoje ir karų šiame kontinente augimas.
***
Šie scenarijai nėra automatiškai vienas kitą eliminuojantys. Gali nutikti taip, kad vienas susilies su kitu. Trapios lygsvaros scenarijus gali virsti „Maskva, vykdančia modernizaciją“ arba priklausomybe nuo Kinijos. Ir netgi tautinės valstybė sukūrimu. Dabartinė situacija labiausiai panaši į trapią lygsvarą, nors daug stebėtojų ir Rusijos elitas ir nesutinka, kad ši lygsvara yra tokia trapi. Savo ruožtu Maskvos priklausomybės nuo Pekino grėsmė šiuo metu nėra vertinama kaip reali.
Visi išvardinti faktoriai labiau nurodo į pesimistines Rusijai perspektyvas, tačiau tai nereiškia, kad Maskva nespės pasiekti ir rimtų politinių pergalių. Rusija išlieka galinga valstybė, ir centrinė valdžia, netgi praradusi savo galią, sugebės realizuoti daugybę įvairių projektų, tarp kurių yra ir įtakos susigrąžinimas tam tikroje ribotoje teritorijoje.
