geopolitika

Aktyvus diskursas apie ekonominę posovietinės erdvės integraciją Muitų sąjungos, Vieningosios ekonominės erdvės, o dabar jau ir Eurazijos sąjungos sukūrimo rėmuose tik didėja. Baltarusijos Respubliką su šiais procesais tiesiogiai susijusi.

Rusijos dujų tiekimas „Šiaurės srauto“ dujotiekiu po Naujųjų metų padidėjo ir siekė 28 mln. kubinių metrų dujų per parą, tiekiant tokiu pajėgumu per metus sudarytų 10,3 mlrd. kubinių metrų, praneša „Interfax“. Pastebėtina, kad visas dujotiekio pajėgumas siekia 27,5 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. Taigi dabar „Šiaurės srautas“ apkrautas maždaug trečdaliu. Nuo jo paleidimo momento perpumpuota 1,05 mlrd. kubinių metrų dujų.

Sausio pradžioje pasaulio žiniasklaida šykščiai užsiminė, kad teismas Stambule pratęsė turkų atsargos generolo Ilkero Bashbuto suėmimą: jis kaltinamas rengęs sąmokslą ir siekęs nuversti premjero Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Taypo Erdoano) vyriausybę. I. Bashbutas – aukščiausio rango kariškis vadinamojoje „Ergenekono“ byloje, kurioje įtariamieji skaičiuojami šimtais.

Įdomi ta šalis – Kazachstanas. Bet iš pradžių – ne apie įvykusius rinkimus, o apie kazachiškąjį fenomeną. Su laisvės pojūčiu – į Lietuvą Kaip rašo interneto žinynas „Wikipedia“, šalies pavadinimas kilo iš persų kalbos žodžio, kuris reiškia „kazachų žemė“, o kazachų tautos pavadinimas kildinamas iš žodžio qazaq (Ukrainoje ir Rusijoje gyvenantys kazokai taip pat save sieja su šiuo žodžiu), tiurkų kalba reiškiančio „pabėgęs į laisvę“. Laisvės pojūtis čia tikrai įmanomas: bekraštė daugiau kaip 2...

Amerikos ir Rusijos santykiai nuo Antrojo pasaulinio karo klostėsi gana sudėtingai. Vėliau prasidėjo šaltasis karas, per jį aštrios priešpriešos laikotarpius keitė sąlyginiai atšilimai. Kai žlugo Sovietų Sąjunga, gimė viltis, kad Maskvos ir Vašingtono konkurencija pagaliau baigėsi, tačiau laikas parodė, kad tai buvo tušti lūkesčiai. JAV įvertino SSRS subyrėjimą kaip savo triumfą ir ėmė mėgautis vienintelės didžiosios valstybės galimybėmis.

Rusijos gyventojų pasitikėjimas Vladimiro Putino ir jo bendražygių įgyvendinama politika yra neabejotinai smukęs. Šį teiginį patvirtina praėjusių metų gruodžio 4 d. įvykusių rinkimų į Rusijos Valstybės Dūmą rezultatai. Oficialiais duomenimis, V. Putino partija „Vieningoji Rusija“, ankstesnėje kadencijoje žemuosiuose parlamento rūmuose turėjusi 315 iš 450, t. y. 70 proc., vietų (surinkusi 64,3 proc. rinkėjų balsų), šįkart surinko tik 49,3 proc. rinkėjų balsų ir užsitikrino 238 vietas (53 proc.

Kodėl V. Putinas jau patyrė, o Rusijos demokratai gali patirti nesėkmę? Susižavėjimas antivakarietiška propaganda ir imperiniu nacionalizmu atitraukė Putino & Co dėmesį, ir jie nepastebėjo augančios grėsmės savo valdymui šalies viduje. Tačiau tie patys veiksniai ateityje gali sužlugdyti ir šiandien atgimstantį Rusijos demokratinį judėjimą. Kol kas dar nėra aišku, koks bus dabartinio rinkiminio sukilimo Maskvoje rezultatas. Tačiau akivaizdu, kad rusiška politika 2012 m. gerokai pasikeis.

Rusijai apleisti šį savo forpostą būtų tolygu atsisakyti pretenzijų daryti įtaką visoje Azijoje. G. Gleasonas Rusija ir Tadžikija neturi bendros sienos ir nėra kultūriškai artimos. Tadžikijoje nėra naftos ar gamtinių dujų, taip pat nesurasi daug rusų kilmės gyventojų, akivaizdų jų mažėjimą lėmė Sovietų Sąjungos žlugimas.

Slopstant globaliam JAV dominavimui, silpnesnės pasaulio valstybės taps neišvengiamai jautresnės įtakoms, kylančioms iš naujų regioninių galių, teigia tarptautinių santykių ekspertas Zbigniewas Brzezinskis. Indija ir Kinija iškyla kaip didžiosios Azijos valstybės, Rusijoje vėl gyvybingos imperialistinės ambicijos, o Vidurinieji Rytai tampa vis nestabilesniu regionu. Tokioje globalių jėgų pusiausvyroje, kuomet pastebimas JAV pozicijų silpnėjimas, regioninių konfliktų tikėtinumas ir vėl padidėja.

Globalioje ekonominėje erdvėje vyksta vaidmenų perskirstymas. Vakardienos lyderiai – JAV, Europos Sąjunga – susiduria su rimtais finansiniais sunkumais, praranda stabilumą ir savo pozicijas. Užtat didelį pakilimą išgyvena Kinija. Tarp naujų galimų pasaulio lyderių vis dažniau minima ir Indija. Yra ir dar viena šalis, galinti pretenduoti į labai aukštą poziciją ateities ekonomikoje – Brazilija.

„Foreign policy“ nutarė pažvelgti į neseniai atėjusius metus ir pateikti savo įžvalgas apie būsimų ekonominių ir politinių įvykių pasekmes. 9/11 eros pabaiga. Ilgą laiką nenuginčijama aksioma buvo laikomas teiginys, kad ekonomika lemia padėtį rinkose, o nacionalinės politikos klausimai daro įtaką geopolitiniams reiškiniams, rašo „Foreign policy“. Pastaruoju metu viskas verčiasi aukštyn kojom.

Šiandien Sirija yra vienas karščiausių taškų Artimuosiuose Rytuose: opozicijos konfliktas su Basharo Assado režimu jau virto ginkluotu pasipriešinimu (gal net pilietiniu karu). Todėl svarbu suprasti, kas ten vyksta ir kas dar gali atsitikti regione. Nereikia būti dideliam ekspertui, kad susidarytų tvirtas įspūdis, jog situacija Sirijoje labai primena Libijos atvejį.

Ekonominė, ir ypač skolų, krizė Europos Sąjungoje iškėlė naujų klausimų dėl jos pačios vidinių problemų ir bendros ekonominės politikos. Anksčiau Europą buvo įprasta skirstyti į Vakarų ir Rytų (sąlygiškai prie jos priskiriant ir Centrinę), o šiandien vis dažniau pasigirsta kalbų, kad Europos Sąjungą, o tiksliau – euro zonos šalis, būtų galima skirstyti į Šiaurės Europą ir Pietų Europą.

Peršokdami horoskope nuo Triušio ar Kiškio prie Juodojo Drakono, mes teikiame nedaug reikšmės šiems simboliams, kurie tarsi apibūdina prabėgančius ir ateinančius metus. Iš tiesų gyvenimas nenuspėjamas ir daug sudėtingesnis negu pranašavimai iš žvaigždžių ir planetų. Juokingos prognozės Antai, įžengdami į Triušio metus, pasikliaudami šio gyvūnėlio žaismingumu, optimizmu ir netgi vislumu, linksmai spėliojome, kas gi šiemet laukia Lietuvos.

Pakistanas vis labiau nusisuka nuo Jungtinių Valstijų ir naujų partnerysčių ieško Rytuose. Pakistano prezidentas pasiruošęs tvirtinti santykius su Kinija. Asifas Ali Zardaris sveikina Pakistano ir Kinijos santykių stiprinimą po susitikimo su Kinijos pareigūnu Dai Bingguo, kuris atvyko į Islamabadą pažymėti dvišalių santykių 60-metį. Prieš šį vizitą Pekinas ir Islamabadas užbaigė 1,6 milijardo JAV dolerių vertės susitarimą dėl bendradarbiavimo prekybos sektoriuje.

2011 m. lapkričio mėnesį Pietų Osetijoje (PO) įvykę prezidento rinkimai tapo tikra vietinės valdžios ir Rusijos, kaip pagrindinės šios separatistinės respublikos globėjos, gėda.

Geopolitinės grėsmės neretai būna itin komplikuotos ir sunkiai kontroliuojamos, rašo „Business Insider“. Geopolitiniai pavojai ateinančiais metais kels nerimą ne tik besivystančiose rinkose, bet ir Vakarų pasaulyje. Šiuo metu JAV ir ES išgyvena rimtą politinę krizę. Paskelbus apie Šiaurės Korėjos lyderio mirtį atsirado dar daugiau įtampos regione, kuris jau ilgą laiką pasižymi nestabilumu.

Argentinos politinė padangė po truputį rimsta po didelio sujudimo. Maždaug prieš mėnesį, spalio 23 dieną, įvyko šalies prezidento rinkimai. Juose laimėjo ir antrą kadenciją valstybei vadovaus centro kairiųjų pažiūrų politikė Cristina Fernandez de Kirchner, priklausanti peronistinei Teisingumo partijai (isp.

Kazachstanas – didžiausio ploto ir ekonomiškai stipriausia valstybė Centrinėje Azijoje (CA). Dėl energetinių resursų gausos ir sumanios vidaus bei užsienio politikos Kazachstano Respublika tapo regiono lydere ir svarbiausia CA šalimi. Kazachstanas, kaip ir Lietuva buvęs SSRS sudėtyje, 1991 m. gruodžio 16 d. paskelbė nepriklausomybę, tad šiais metais sukanka dvidešimt metų, kai ši valstybė yra nepriklausoma ir savarankiška.

„When the night has come, and the land is dark, and the moon is the only light we'll see, no I won't be afraid, no I won't be afraid, just as long as you stand, stand by me“ – šie visame pasaulyje populiaraus šlagerio žodžiai prieš kelias savaites menkai apšviestoje Managvoje skambėjo išties ironiškai. Ir tikrai ne todėl, kad mėnulis – bene vienintelis šviesos šaltinis, naktį apšviečiantis Nikaragvos sostinę.

Politinis gyvenimas Rusijoje tampa įdomus ne tik politikams, valdžios žmonėms, bet ir analitikams bei apžvalgininkams. Atrodo, laikotarpis tarp rinkimų atneš dar nemažai staigmenų, tokių kaip netikėtų kandidatų į prezidentus apsireiškimai. Antai kovo 4 d. įvyksiančiuose rinkimuose norą dalyvauti pareiškė ir skandalingasis oligarchas Michailas Prochorovas.Pirmiausia – trumpos žinios apie šį verslininką. Gimė jis 1965 m. gegužės 3 d. Maskvoje. Protėviai iš tėvo pusės – nuskurdę buožės.

Sovietų Sąjungos karinės pajėgos galėjo pasigirti savo bazėmis ne tik artimajame, bet ir tolimajame užsienyje. Tai buvo svarbus šaltojo karo elementas, atspindintis globalią sovietų stovyklos dvikovą su Vakarų pasauliu (iš esmės – su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis). Sovietų Sąjungos žlugimas tarp kitų klausimų iškėlė ir karinės infrastruktūros bei jos ateities klausimą.

Pietų Osetija, po Rusijos karo Kaukaze pasiskelbusi nepriklausoma nuo Gruzijos respublika Rusijos sudėtyje, vėl politinių intrigų šešėlyje. Intrigą sukėlė du prezidento rinkimų turai, kuriuose varžėsi opozicijos ir dabartinio vadovo Eduardo Kokoitos atstovai – Ala Džiojeva ir valdančiosios Vienybės partijos lyderis Anatolijus Bibilovas. Neramios nugalėtojos dienos Po lapkričio 13 d. vykusio pirmojo rinkimų turo paaiškėjo du pagrindiniai varžovai. A. Džiojeva jame gavo 25,37 proc.

Naujausi JAV žvalgybos duomenys rodo, kad Šiaurės Korėja priartėjo prie pirmųjų tarpkontinentinių balistinių raketų pagaminimo. Tokiu ginklu Šiaurės Korėja galėtų smogti Jungtinių Valstijų teritorijai, praneša The Washington Post. Šie žvalgybos duomenys buvo praeitą mėnesį pristatyti specialiame pasitarime, kuriame buvo išreikštas susirūpinimas dėl JAV saugumo. Buvo kreiptasi į JAV gynybos sekretorių Leoną Panettą.

Teiginys apie galimas žinias iš Kinijos ir Suomijos pasienio kažkurioje apžvelgiamoje ateityje, be abejo, yra oksimoronas. Jei siena kada nors tiek slinksis, ten veikiausiai jau bus nebe Suomija, o kažkoks kitas politinis darinys. Vis dėlto provokuojanti antraštė nusako daugiau ar mažiau tariamą arba daugiau ar mažiau tikrą tendenciją – globalizacijos painiavoje neatmestini jokie, taip pat ir kraštutiniai scenarijai.

Atrodo, kad sunaikinus Libijos diktatorių Muammarą Gaddafį arabų šalių problemos nesibaigia. Įsidrąsinusios Vakarų valstybės imasi naujų sankcijų prieš Iraną ir Siriją. Šių musulmoniškų valstybių keliamas rūpestis skirtingas, todėl ir sankcijų poveikis šiems režimams gali būti įvairus.Stiprinama alavitų dinastija Sirijos lyderio Basharo al Assado režimas, kaip manoma Vakaruose, peržengė visas leistinas ribas.

Seni strateginiai pasrtneriai – JAV ir Pakistanas – priartėjo prie santykių nutraukimo dėl fatalinės NATO klaidos: aljanso oro pajėgos bombardavo Pakistano blokpostą, žuvo 24 karininkai. Per visą šalį perėjo protestų banga, tūkstančiai pasipiktinusių pakistaniečių išėjo į Karačio ir kitų miestų gatves, reikalaudami staigaus JAV ir NATO pasitraukimo iš Pakistano teritorijos. Vienos iš tokių akcijų metu buvo sudetinga Baracko Obamos lėlė, protestuotojai degino JAV vėliavas, praneša Newsru.

Metas atsisveikinti su BRIC organizacija, teigia „The Financial Times“ apžvalgininkas. BRIC analitikas išjuokė kalambūru: „Plytos be ja jungiančio mišinio“ („brick“ anglų kalba – „plyta“). Kažkada Kinijos, Indijos, Brazilijos ir Rusijos sąjunga puikiai reprezentavo galios pasaulyje perskirstymą. Tačiau dabar tai yra „vakarietiško“ pasaulio paveikslo požymis, kuris apsunkina realio situacijos vertinimą.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirinko karaingą toną: Rusija grasina dislokuoti raketas netoliese NATO sienų ir pasitraukti iš strateginės puolamosios ginkluotės sutarties. To rusai nematė jau senokai: prezidentas akmeniniu veidu ir karingu tonu savo tautiečiams televizijos eteryje pasakoja apie reikšmingus pokyčius valstybės gynybos strategijoje, rašo „Die Tageszeitung“ apvalgininkas.

Analizuoti Afganistano ir Pakistano santykius sudėtinga. Didžiausią painiavą įneša dviprasmiška abiejų valstybių oficialiosios valdžios situacija formuojant užsienio politiką. Tai, kas sakoma – vienas dalykas, o kokios realios galimybės „žodžius paversti darbais“ – jau visai kitas. Ne paslaptis, kad abiejų šalių civilinės valdžios įtaka savoje teritorijoje, švelniai tariant, ribota.

Branduolinio ginklavimosi temą Maskva tampo kaip gumą. Kai reikia pagąsdinti Vašingtoną ar regiono šalis, ištraukiamas „adekvataus atsako“ į amerikietiškos priešraketinės gynybos sistemos (PRGS) dislokavimo Rytų Europoje planus. Kai paspaudžiamas santykių su JAV „įkrovimo iš naujo“ mygtukas, iš Maskvos skamba užtikrinimai, kad branduolinės raketos dislokuotos nebus. Žaidimas branduoline ugnimi Šį kartą atėjo bauginimo metas.

Prieš kurį laiką Rusijos laikraštyje „Izvestija“ pasirodęs V. Putino programinis straipsnis „Naujas integracijos projektas Eurazijai – ateitis, kuri gimsta šiandien“ iš karto sulaukė didelio atgarsio visame pasaulyje. Iš esmės svarbiausias komentaras buvo tas, kad dabartinis Rusijos premjeras (artimiausiu metu turintis tapti prezidentu) ruošiasi atkurti Sovietų Sąjungą, nors jis pabrėžtinai pasakė: „Pirmiausia, nekalbama apie tai, kad vienu ar kitu pavidalu būtų atkurta SSRS.

Po Europą ir vėl klaidžioja karo šmėkla. Skamba neįtikėtinai? Tiems, kam trūksta vaizduotės, britų dienraštis „Daily Mail“ parengė visą scenarijų. 2018 m. britai kausis su prancūzais, o Latvija bus okupuota Rusijos. Taip ironiškai dienraštis sureagavo į Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pareiškimą, kad dar pusšimtis metų taikos Europoje nėra savaime suprantamas dalykas. Bet ne visi juokauja, kalbėdami apie karą.

Maskva vis su kuo nors kyla į kovą. Nuo pat karo Kaukaze pradžios ji stimuliavo „čečėnofobiją“ – iš centrinių Rusijos rajonų vaikė „lic kavkazskoj nacionalnosti“ („Kaukazo tautų asmenis“), o dabar šis ksenofobijos taikiklis atsisuko prieš tadžikus. Konfliktą įžiebė Dušanbė Dingstis pradėti vyti šios Vidurio Azijos šalies, prigludusios prie neramaus Afganistano, piliečius, atvykusius uždarbiauti į Rusiją, atsirado po vieno skandalingo įvykio.

Bent šitaip romus yra apibūdinęs buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas. Tiksli mintis skamba taip: „Čigonų problema yra lakmusas ne demokratijai, o pilietinei visuomenei.“ Atrodo, ši įžvalga neprarado aktualumo ir pastarųjų metų ekonominio nuosmukio iškamuotoje Europoje.Čigonai (arba romai) yra viena didžiausių Europos tautinių mažumų.

Kalbėti apie krizes, nesvarbu, kokio pobūdžio, dažniausiai reiškia kalbėti apie ko nors pasikėsinimą į stabilumą ir gyvybingumą. Tai iš esmės lemia neigiamą krizės sukeliamų nepageidautinų padarinių vertinimą.

Nors šių metų spalio 7 d. žymėjo karo Afganistane dešimtąsias metines, sėkmingos šio užsitęsusio konflikto pabaigos, leisiančios iš šios valstybės išvesti Tarptautinių saugumo palaikymo pajėgų (ISAF) misijoje Afganistane dalyvaujančių 49 šalių sąjungininkių karius, vis dar nematyti.Šį teiginį patvirtina šių metų spalio 5–6 d. Briuselyje vykusiame NATO gynybos ministrų susitikime skambėję pareiškimai šiuo klausimu.

Didžiųjų pasaulio valstybių mūšis dėl įtakos pokomunistinėje erdvėje toli gražu nesibaigia. Kaip paprastai būna, vienintelė auka šioje interesų sankirtoje – ta pati iš sovietinės priklausomybės prieš 20 metų išsivadavusi šalis, o JAV ir Rusija jokių nuostolių nepatiria. Panašiai atsitinka ir rungiantis dėl įtakos Gruzijoje bei Ukrainoje, kurių euro- ir transatlantiniai integraciniai siekiai dar nepasiteisina.

JAV prezidento Baracko Obamos sprendimas nusiųsti JAV kariuomenę į Ugandą su tikslu padėti kovoti su religiniais ekstremistais sukėlė nevienareikšmišką reakciją tiek pačiose Jungtinėse Valstijose, tiek ir visame pasaulyje. Ekspertai pažymi, kad tai yra pakankamai keistas sprendimas. Spėliojama apie šio sprendimo priežastis: įtariama, kad Afrikoje JAV kariuomenės pagalba tikisi apginti savo naftos interesus. Apie operacijos Afrikoje pradžią Barackas Obama informavo Kongresą.

Rusijoje prasidėjo aktyvus politinis sezonas (tiek, kiek jis gali būti aktyvus šalyje, kur ant sugriautų demokratijos pamatų statoma autoritarinio pobūdžio valdymo sistema). Metų pabaigoje vyks rinkimai į šalies parlamentą – Dūmą, o kitais metais turėtų pasikeisti ir Kremliaus šeimininkas. Ne taip seniai Rusijos politinį lauką kiek sujudino žinia, kad dabartinis prezidentas Dmitrijus Medvedevas net nebandys balotiruotis antrajai kadencijai ir paslaugiai užleis vietą Vladimirui Putinui.

Tuo metu, kai Rusijos premjeras V. Putinas pasuko į Kiniją, siekdamas sustiprinti ekonominius ryšius su Pekinu, ir ragina sukurti Eurazijos sąjungą, kai kam primenančią SSRS, kita beveik trejus metus egzistuojanti iniciatyva, atrodo, blėsta. Tai parodė Varšuvoje vykęs Europos Sąjungos Rytų partnerystės programoje (RPP) dalyvaujančių šalių vadovų susitikimas, iš kurio demonstratyviai pasitraukė Baltarusijos delegacija.

Rašyti apie Vladimirą Putiną, kuriam spalio 7 d. sukanka 59-eri, atsiejus jį nuo praeities ir juo labiau – nuo ateities, neįmanoma. Tiesa, jo politinė praeitis iki pat 1999-ųjų rugpjūčio, kai jis tapo Rusijos premjeru, gana miglota. O ir perspektyvos, atlikus visus nustebinusią rokiruotę su prezidentu D. Medvedevu per „Vieningosios Rusijos“ suvažiavimą rugsėjo 24-ąją, ne ką aiškesnės.

Sirija pateko į didžiulio geopolitinio režimo sūkurį. Šiame žaidime dalyvauja Vakarų valstybės, Izraelis, Iranas, Libanas ir kitos pasaulio galios. Siekdamos Basharo al–Assado režimo panaikinimo, JAV siekia perdaryti visą regioną, teigia analitikai. Vakarams reikia rezoliucijos prieš Siriją. Rezoliucija galėtų tapti uždanga, po kuria slėptųsi geopolitiniai tikslai Vidurio Rytuose, teigia Johnas Laughlandas iš Paryžiaus Demokratijos ir kooperacijos instituto.

Pastaruoju metu labai dinamiškai plėtojasi situacija, susijusi su ES ir Rusijos santykiais gamtinių dujų tiekimo ir kainų klausimais, ir ne paskutinę vietą šiame reikale užima Ukraina.Trijų minėtų pusių pozicijos yra gana aiškios. Rusija siekia apsupti Europą savo magistraliniais dujotiekiais („Šiaurės srautas“ jau veikia, „Pietų srautą“ planuojama pradėti eksploatuoti 2015 m. pabaigoje, o 2018 m. jo laidumas turėtų pasiekti 63 mlrd.

JAV ir Kiniją galėtume laikyti dviem pasaulio galiūnėmis, tik viena jų kovoja su finansinės krizės sukeltomis problemomis ir siekia išsaugoti savo dominavimą pasaulio politinėje arenoje, o kita toliau vykdo sėkmingą ekonominę plėtrą, kartu stiprindama ir savo karinius pajėgumus. Iš esmės tokią nuomonę buvo galima susidaryti stebint vasarą vykusias demokratų ir respublikonų diskusijas JAV Atstovų rūmuose ir Senate, kai buvo sprendžiamas šalies biudžeto deficito klausimas.

„Pasak oficialios Kanados valdžios versijos, tai viso labo yra tik mokymai, tačiau realybėje operacija kodiniu pavadinimu Nanook liudija tik apie vieną dalyką – kokia svarbia tapo Arktis kaip strateginė vieta ir gamtos resursų šaltinis“, – teigia straipsnis, kurį publikuoja La Stampa. Nuo rugpjūčio labiausiai į Šiaurę nutolusios gyvenamosios Arkties vietovės rajone koncentruojasi Otavos karinės pajėgos: sausumos, oro bei povandeninės.

Kinijai jau neužtenka užkariauti Tolimuosius Rytus, Azijos kaimynes, ji, kaip praneša Rusijos žurnalas „Vlast“, siekia įsitvirtinti šalyse, kurias Maskva tradiciškai laiko savo įtakos zona – Ukrainoje ir Baltarusijoje. Pekinas pradėjo investuoti į šių posovietinių šalių ekonomiką. Kinija superka Baltarusiją Praėjusią savaitę Minske apsilankė Visos Kinijos liaudies atstovų susirinkimo pirmininkas U Bangas.

Lenkijos finansų ministras Jacekas Rostowskis prieš gerą savaitę pagąsdino Europos parlamentą: atseit, jeigu dabar euro zona sužlugs, už 10 metų Europoje gali kilti ginkluotas konfliktas. Paskalos prilygintos Everestui Kadangi J. Rostowskio prognozės plačiai nuskambėjo, verta jas tiksliai perteikti.

Prieš trejus metus vykęs Rusijos ir Gruzijos penkių dienų karas destabilizavo šalį, kuri sekė trijų Baltijos valstybių pavyzdžiu: siekė modernizuoti ir demokratizuoti valstybę ir tapti euroatlantinių organizacijų nare. Gruzija neteko penktadalio savo teritorijos, o jos planai prisijungti prie NATO artimiausiu metu sunkiai tikėtini.