Globalioje ekonominėje erdvėje vyksta vaidmenų perskirstymas. Vakardienos lyderiai – JAV, Europos Sąjunga – susiduria su rimtais finansiniais sunkumais, praranda stabilumą ir savo pozicijas. Užtat didelį pakilimą išgyvena Kinija. Tarp naujų galimų pasaulio lyderių vis dažniau minima ir Indija. Yra ir dar viena šalis, galinti pretenduoti į labai aukštą poziciją ateities ekonomikoje – Brazilija. Apie šią šalį kol kas kalbama kiek mažiau negu apie kitus potencialias lyderes, tačiau prieš kokius penkiolika metų ir apie šiandien tampančios lydere Kinijos perspektyvas buvo kalbama labai atsargiai.Negalima sakyti, kad Brazilija yra visai nežinoma šalis, tačiau jos garsumas kol kas nėra tiesiogiai susijęs su ekonominiais laimėjimais. Daugeliui Brazilija – tai spalvingas Rio de Žaneiro karnavalas ir aukščiausios klasės futbolas. Kitos žinios apie šią šalį turi romantiškai negatyvų atspalvį – lūšnynai, skurdas ir nusikalstamumas. Tačiau Brazilija siekia ir kitų reprezentacijos aspektų. Ji atsidurs visuotinio dėmesio centre 2014 ir 2016 metais, kai šalyje vyks Pasaulio futbolo čempionatas ir Olimpinės žaidynės. Šios didžiosios sporto šventės visada virsta galimybe pritraukti investuotojus ir globaliai pareklamuoti šalį.
Dar neseniai Vakarų pasaulyje buvo juokaujama, kad „Brazilija yra ateities šalis, bet visada tokia ir liks“, t. y. šalimi, teikiančia daug vilčių, kurios greičiausiai taip ir neišsipildys. Tačiau, kaip žinome, juoksis tas, kas juoksis paskutinis. Brazilijos laimėjimai ir perspektyvos atrodo išties įspūdingai. Ko gero, ją drąsiai galima jau šiandien vadinti Lotynų Amerikos tigre (analogija su Kinija, kuri dėl savo ekonomikos laimėjimų vadinama Azijos tigre).
Ekonominis Brazilijos atsigavimas prasidėjo nuo vadinamojo „Realo plano“ („Plano Real“) įgyvendinimo, kurį 1994 m. pasiūlė Brazilijos finansų ministras Fernando Henrique Cardoso (1995 m. jis buvo išrinktas šalies prezidentu). „Realo planas“ (pavadinimas susijęs su naująja Brazilijos valiuta – realu) padėjo pažaboti milžinišką infliaciją, kamavusią šalį ne vienus metus, ir paskatinti ekonomikos augimą, pritraukiant į šalį investicijas. Pagrindiniai „Realo plano“ poliai buvo trys: 1) įgyvendinant fiskalinę strategiją sukurtas Socialinis nenumatytų atvejų fondas (Social Emergency Fund), kurį valdžia galėjo naudoti specialiųjų ekonominių programų įgyvendinimui; 2) vykdant monetarinę strategiją įvestas naujas piniginis vienetas – realas (šis piniginis vienetas Brazilijoje cirkuliavo iki 1942 m.; 1942–1994 m. cirkuliavęs kruzieiras kasmet nuvertėdavo po 300–700 proc.); 3) įgyvendinant atviros rinkos strategiją pradėtas rinkos liberalizavimas [www.v-brazil.com/business/Real-Plan.html].
Planas pasiteisino ir leido šaliai sustiprinti savo pozicijas ne tik regione, bet ir pasaulyje. Šiandien Brazilija yra didžiausia pasaulyje jautienos, vištienos, apelsinų sulčių, cukraus, kavos ir tabako eksportuotoja. Įdomu tai, kad didžiausia šių prekių dalis dabar eina į Kiniją, kuri ne taip seniai užėmė pirmą vietą tarp Brazilijos prekybos partnerių, išstumdama iš šios pozicijos JAV [http://www.cbsnews.com/stories/2011/07/31/60minutes/main20073776.shtml]. Be realaus poreikio, čia galima įžiūrėti ir tam tikrą Pekino strategiją. Prieš kelerius metus teko vartyti vieną Kinijoje specialiai Vakarų rinkai išleistą žurnalą, kuriame ši šalis reklamavo ir pristatė save (beje, tokių žurnalų Kinijoje leidžiama nemažai). Jį bevartant į akis krito akivaizdi, neslepiama Pekino orientacija į strateginę partnerystę su Indija, kuri kai kuriais aspektais yra labai panaši į Kiniją (stiprėjanti ekonomika, patrauklumas investicijoms, pastebimas vaidmuo pasaulio finansinėje rinkoje). Suprantama, kad trijų didelių ir dinamiškų ekonomikų – Kinijos, Indijos ir Brazilijos – potencialo sujungimas gali gerokai pakoreguoti dominuojančių jėgų balansą pasaulyje – ir ne tik ekonomikos srityje.
Brazilijos stiprybė taip pat yra ir jos ištekliai. Šalis yra pirma pasaulyje pagal geležies ir trylikta – pagal aukso gavybą [apie išteklius plačiau žr.: Brazil – Not a Country for Beginners. Brazil Mining (a Report by GBR for E&MJ), January-February 2011]. Jos kaip ir kitų potencialių artimiausios ateities lyderių neišgąsdino pasaulio finansų ir ekonomikos krizė, gana stipriai supurčiusi ir JAV, ir Europą. Pažymima, kad per krizę Brazilija netgi išgyveno ekonominį pakilimą.
Dar vienas didžiulis pliusas – Brazilija labai aktyviai dirba atsinaujinančių energijos šaltinių srityje, ji pretenduoja tapti „žaliausia“ pasaulio ekonomika. Brazilijoje yra gerai išplėtota hidroenergetika (ir tai nenuostabu, nes ši šalis turi 14 proc. pasaulio gėlojo vandens išteklių, ir tai daugiausia upės). Brazilija taip pat vertinama kaip viena labiausiai patyrusių valstybių biokuro gamyboje.
Šviesios perspektyvos piešiamos Brazilijai ir ateityje. Bankas „Goldman Sach“ prognozuoja, kad iki 2050 metų Brazilija pateks tarp penkių didžiausių pasaulio ekonomikų. Tačiau bent jau šiandien šioje medaus statinėje yra ir šaukštas deguto. Tarp didžiausių Brazilijos problemų nurodoma ir tai, kad į daugelį ekonomikos sričių vis dar kišasi valstybė, stengdamasi firmų ir kompanijų kontrolės nepaleisti iš savo rankų. Kita problema – mažos investicijos į infrastruktūrą, kurios plėtros poreikis yra akivaizdus.
Išvada galėtų būti vienareikšmė: Brazilija – tai šalis, kurios nereikėtų paleisti iš akių. Greičiausiai mes kalbame apie vieną ateities pasaulio lyderių. Brazilija šiandien neturi rimtesnių konkurentų Pietų Amerikos regione, ir tai vis akivaizdžiau. Kaip savo laiku interviu BBC apgailestaudamas sakė buvęs Didžiosios Britanijos konsulas San Paulo mieste Martinas Ravenas, „britų verslas sugaišo daug laiko, kol pradėjo vertinti Braziliją rimtai“. Turbūt vertindami šią šalį klydo ne tik britai, nes šiandien Brazilija traukia daugelio rimtų investuotojų dėmesį (pasitikėjimą ja labiausiai skatina parodytas sugebėjimas pažaboti infliaciją, kuri dar praėjusio amžiaus dešimto dešimtmečio pradžioje buvo rimta šios valstybės problema, ir stabilus ekonominis klimatas net globalios finansų krizės akivaizdoje).
Atrodo, XXI amžius žada rimtų geopolitinių ir geoekonominių pokyčių. Europos ir Šiaurės Amerikos dominavimą vis akivaizdžiau keičia Azijos ir Lotynų Amerikos dominavimas. Ekonominio pajėgumo faktorius šiandien tampa ne mažiau svarbus nei karinio pajėgumo faktorius (o dažnai net ir svarbesnis). Brazilija yra neabejotina šių globalių pokyčių dalyvė, svarbi šių pokyčių dalis.
