Metas atsisveikinti su BRIC organizacija, teigia „The Financial Times“ apžvalgininkas. BRIC analitikas išjuokė kalambūru: „Plytos be ja jungiančio mišinio“ („brick“ anglų kalba – „plyta“).
Kažkada Kinijos, Indijos, Brazilijos ir Rusijos sąjunga puikiai reprezentavo galios pasaulyje perskirstymą. Tačiau dabar tai yra „vakarietiško“ pasaulio paveikslo požymis, kuris apsunkina realio situacijos vertinimą.
Pirmiausia, BRIC šalys skiriasi tarpusavyje: tai dvi demokratijos ir du autoritariniai režimai. Ir netgi šie autorintariniai – Rusija ir Kinija – toli gražu nėra patys geriausi draugai.
Antra, grupę vienija ekonominiai rodikliai, ir ji vengia kitų svarbių žaidėjų: Indonezijos, Meksikos, Argentinos,Vietanmo ir taip toliau. Be to, ekonominės galios ir politinės įtakos tarpusavio ryšys ne visada simetriškas: pavyzdžiui, Turkija užėmė kertines pozicijas savo regione pirmiausia kaip politinis pavyzdys arabų šalims.
Rusijos įtraukimas į BRIC visada buvo panašus į anomaliją. Nafta ir dujos – aukšto ekonominio augimo tempo šaltinis, patenkantis į laikraščių antraštes. Visais kitais tiek socialiniais, tiek ekonominiais, tiek ir demografiniais atžvilgiais Rusija – buvusi didžioji valstybė, šiuo metu patirianti ilgalaikį nuopolį.
Taigi, jungti į vieną grupę Kiniją, Indiją, Braziliją ir Rusiją – vaidinti, kad pasaulio architektūra yra Vakarų konkurencija su visomis likusiomis valstybėmis. Tuo tarpu realybėje Indija vertiną Kiniją kaip nesilpnėjančią grėsmę sau, o provokacijos šių šalių pasienyje, pasak Indijos politikų, nesunkiai gali iššaukti karą.
Nauja pasaulio konsteliacijos dinamika slypi tiek jaunųjų didžiųjų valstybių santykiuose su Vakarais, tiek ir jų tarpusavio santykiuose. Indija pastaraisiais metais siekia suartėjimo su Vašingtonu. JAV siekia, kad Indija taptų nuolatine Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nare. Kinija protestuoja.
Brazilijai pasisekė – ji neturi tikrų priešų. Ji didžiuojasi savo demokratija, nori susirasti draugų ir daryti kitiems įtaką. Pavyzdžiui, kartu su Turkija bando įtakoti situaciją dėl Irano branduolinės programos. Brazilijai nepatinka, kad apie ją sako, kad ji padlaižiauja Rusijai ir Kinijai. Jai malonesnė Indijos ir Pietų Afrikos draugija, atsirado netgi IBSA abreviatūra.
Azijos ir Ramiojo vandenyno regione valstybės meta iššūkį Vakarų ekonominei hegemonijai, tačiau Vietnamas ir Indonezija, kaip ir Japonija su Pietų Korėja, tikisi, kad JAV taps atsvara Kinijai.
Tačiau vienas siūliukas vis dėlto BRIC šalis jungia – nepasitenkinimas, kai kišamasi į vidinius suverenių valstybių reikalus. Šis nepasitenkinimas būdingas ir kitoms šalims, kurios šiuo metu stiprėja. Nors ir čia egzistuoja įvairūs niuansai: sankcijų Sirijai atžvilgiu Turkija yra arčiau Vakarų pozicijos.
JAV jau skiria daugiau dėmesio suartėjimui su naujosiomis galiomis, negu senąjam aljansui su Europa. Tačiau įvyks dar nemažai sukrėtimų, kol geopolitinis pasaulio žemėlapis taps kažkuo apčiuopiamu. Tačiau šiame žemėlapyje BRIC vietos nesimato.