1. Gruzija
Silpnėjant JAV įtakai, geopolitiniu atžvilgiu Gruzija taptų vis jautresnė Rusijos politinių interesų sklaidai ar net karinei agresijai. Nuo 1991 metų JAV Gruzijai skyrė 3 milijardų dolerių vertės finansinę paramą, iš kurių net vienas milijardas buvo skirtas po 2008 metų Gruzijos ir Rusijos karo. JAV pozicijų silpnėjimas ženkliai apribotų jos galimybes veikti Pietų Kaukazo regione, o vien jau tai paskatintų Rusiją veikti ryžtingiau ir pabandyti susigrąžinti vienvaldes pozicijas šioje geostrategiškai patrauklioje teritorijoje.
Galimos neigiamos pasekmės: Rusijos dominavimas pietiniame dujų transportavimo koridoriuje, kas padidintų Europos priklausomybę nuo Rusijos politinių interesų; galimas domino efekto atvejis su Azerbaidžanu.
2. Taivanas
JAV įtakos mažėjimas lemtų, jog Taivanas būtų vis labiau veikiamas iš Kinijos sklindančių politinių ir ekonominių įtakų. Nuo 1972 metų JAV formaliai pripažįsta „vienos Kinijos“ sampratą, bet įvertindama galimas oficialiojo Pekino karines pretenzijas į Taivaną, pastarajam nuolatos teikia karinę paramą. Paskutiniaisiais metai Kinijos ir Taivano santykiai buvo pradėję gerėti, bet JAV pozicijų silpnėjimas sumažintų Taivano politinio manevravimo laisvę – tikėtina, kad Taivano politikai jaustų kur kas didesnį tiesioginį spaudimą iš Kinijos. Be to, atsitraukus JAV, galima savaiminė Taivano geopolitinė gravitacija link sparčiai ekonomiškai besivystančios Kinijos. Tai gali paspartinti galutinį Taivano ir Kinijos susijungimą, bet greičiausiai nelygiateisiškomis sąlygomis, palankesnėmis Kinijai.
Galimos neigiamos pasekmės: Kinijos ir Taivano priešpriešos stiprėjimas.
3. Pietų Korėja
JAV yra prisiėmusi Pietų Korėjos saugumo užtikrintojos vaidmenį dar nuo 1950 metų, kuomet ši šalis buvo atakuota kaimyninės Šiaurės Korėjos bei Sovietų Sąjungos ir Kinijos karinių pajėgų. Išskirtinė Pietų Korėjos ekonominė pažanga yra neatsiejama nuo glaudžios partnerystės su JAV. Bet per visą šį laikotarpį Pietų Korėja nuolatos jausdavo grėsmes, kylančias iš kaimyninės Šiaurės Korėjos: diktatoriškas režimas buvo atsakingas už Pietų Korėjoje organizuotas politines žmogžudystes ar 2010 metais įvykdytą Pietų Korėjos karo laivo „Cheonan“ paskandinimą. Tad mažėjant JAV įtakai, Pietų Korėja bus priversta rinkis tarp dviejų alternatyvų: arba suartėti su didžiausia regionine galia Kinija ir taip užsitikrinti santykinį branduolinį saugumą nuo Šiaurės Korėjos, arba užmegzti glaudesnę strateginę partnerystę su Japonija, kuri savo pagrindinėmis regioninėmis grėsmėmis taip pat įvardija potencialią Šiaurės Korėjos ir Kinijos agresiją.
Galimos neigiamos pasekmės: karinio ir ekonominio saugumo situacijos prastėjimas Korėjos pusiasalyje; Pietų Korėjoje ir Japonijoje kilsianti pasitikėjimo krizė, nulemta JAV atsitraukimo iš regiono.
4. Baltarusija
Praėjus dvidešimt metų po Sovietų Sąjungos žlugimo, paskutiniąja Europos diktatūra vadinama Baltarusija yra vis dar priklausoma nuo Rusijos. Tiek ekonomiškai, tiek politine prasme. Trečdalį šalies eksporto apimties sudaro eksportas į Rusiją. Be to, Baltarusija yra visiškai priklausoma nuo Rusijos energetinio sektoriaus. Kita vertus, griežtasis Aleksandro Lukašenkos režimas per septyniolika metų taip ir nepažengė nei vieno žingsnio link konstruktyvesnių santykių su Vakarų pasauliu. Mažėjanti JAV įtaka turėtų suteikti Rusijai galimybę elgtis dar agresyviau, kas iš esmės gali reikšti palaipsniui vykdomą Baltarusijos prijungimą prie Rusijos.
Galimos neigiamos pasekmės: saugumo grėsmės kaimyninėms Baltijos valstybėms, ypač Latvijai.
5. Ukraina
Kijevo santykiai su Maskva neretai yra itin įtempti, tuo tarpu Ukrainos santykiai su Vakarų pasauliu pasižymėdavo savo neryžtingumu. 2005, 2007 ir 2009 metais Rusija buvo nutraukusi (arba grasindavo tai padarysianti) naftos ir gamtinių dujų tiekimą Ukrainai. Visai neseniai Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius buvo priverstas 25 metais pratęsti laikotarpį, kurio metu Rusija galėtų laikyti savo karinius laivus Ukrainai priklausančioje Sevastopolio jūrų bazėje. Mainais į tai Ukrainai buvo pažadėtas energetinių išteklių tiekimas palankesnėmis kainomis. Be to, Kremlius ir toliau spaudžia Ukrainą, jog ši prisijungtų prie bendros ekonominės erdvės. JAV įtakos mažėjimas reikštų, jog Ukrainos galimybės integruotis į euroatlantines struktūras itin sumažėtų. To greičiausiai nebenorėtų ir pati Europa. Todėl Ukraina taptų dar jautresnė Rusijos vykdomai užsienio politikai.
Galimos neigiamos pasekmės: imperialistinių Rusijos ambicijų atsinaujinimas.
6. Afganistanas
Dabartinio Afganistano situacija atrodo itin liūdnai – šalis buvo suniokota dviejų brutalių karų su Sovietų Sąjunga ir JAV, tarpukaryje buvo visiškai ignoruota Vakarų pasaulio ir galiausiai suluošinta žiauraus Talibano režimo. Padėties negerina ir šaliai teikiama ekonominė parama, mat ji yra pernelyg sporadiška. Šalyje yra 40% nedarbo lygis; pasaulyje Afganistanas užima 215 vietą pagal BVP rodiklį vienam gyventojui. Be to, Afganistane vis dar vyksta didelio masto narkotikų prekyba. JAV karinių pajėgų atsitraukimas iš Afganistano šalies situaciją greičiausiai tik dar labiau pablogintų – tikėtinas vidinis šalies susiskaldymas ir didėjanti išorės įtakų sklaida. Atvira išorės veikėjų kova dėl įtakos Afganistane būtų neišvengiama, nes šalies vidinė politinė situacija yra beveik nekontroliuojama. Greičiausiai dėl įtakos Afganistane aršiausiai kovotų Indija ir Pakistanas, bet galimas ir Irano įsitraukimas. Be to, nesant efektyviai centrinei valdžiai, Afganistanas gali tapti vietinių karo vadų kovos lauku.
Galimos neigiamos pasekmės: naujas Talibano iškilimas, auganti priešprieša tarp Indijos ir Pakistano (dėl įtakos Afganistane); Afganistanas tampa tarptautinio terorizmo centru.
7. Pakistanas
Nepaisant to, jog Pakistanas turi branduolinį ginklą ir gali pasigirti pakankamai modernia ginkluote bei profesionalia kariuomene, bet pati valstybė yra vis dar atsilikusi, ekonomiškai neišsivysčiusi bei kamuojama regioninių ir gentinių konfliktų. Pakistano nacionalinio identiteto pojūtį labiausiai apibrėžia šalies priešprieša su kaimynine Indija. Kita vertus, nestabili politinė situacija šalies viduje yra itin rimta Pakistano problema. Jei JAV pozicijos silpnės, sumažės ir jos galimybės paremti Pakistano ekonominį vystymąsi ir politinę konsolidaciją. Tikėtina, kad tuomet Pakistanas pavirstų į karinių struktūrų valdomą valstybę, į radikaliai islamišką šalį, arba taptų valstybe, inkorporuojančia tiek islamiškojo radikalizmo, tiek militarizmo idėjas. Kita vertus, neatmestina ir tai, jog Pakistanas taptų valstybe be realios centralizuotos valdžios.
Galimos neigiamos pasekmės: branduolinių grėsmių išaugimas; sukarinto, radikaliai islamiško ir antivakarietiško režimo susiformavimas, panašus į dabartinį Iraną; regioninis nestabilumas Vidurinėje Azijoje; galimas destabilizuojančių veiksnių persiliejimas į Kiniją, Indiją ar Rusiją.
8. Izraelis ir Viduriniųjų Rytų regionas
JAV įtakos mažėjimas galėtų visiškai iškraipyti dabartinį Viduriniųjų Rytų jėgų balansą, kas šį regioną paverstų dar nestabilesniu. Dauguma regiono valstybių pasižymi chaotiška vidine politine situacija, populistiniais ar represyviais režimais, visuomenės susiskaldymu ir augančia neapykanta valdžiai ar religiniu fundamentalizmu. Jei JAV įtaka iš tiesų susilpnėtų, tikėta, kad dar labiau paaštrėtų nesutarimai tarp Izraelio ir Palestinos. Savo ruožtu išaugtų regioninis priešiškumas Izraeliui. JAV pozicijų silpnėjimas greičiausiai paskatintų aktyvesnius svarbiųjų regiono valstybių – Izraelio ir Irano – veiksmus. Tikėtina, kad tokie veiksmai būtų sunkiai prognozuojami ir destruktyvūs. JAV atsitraukiant iš regiono, galimas ir „Hamas“ bei „Hezbollah“ veiklos suaktyvėjimas, kas greičiausiai lemtų naujų kruvinų konfliktų eskalaciją, Itin pažeidžiami tokiu atveju taptų Libano ir Palestinos gyventojai. Blogiausias tokių įvykių raidos scenarijus – Irano ir Izraelio tiesioginio konflikto įsižiebimas, galintis tapti agresyvia karine priešprieša.
Galimos neigiamos pasekmės: tiesioginė Izraelio konfrontacija su Iranu; nauja islamiškojo radikalizmo ir ekstremizmo banga; pasaulinė energetikos sektoriaus krizė.
