geopolitika

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį perspėjo, kad pasauliniai sutrikimai ir nestabilumas yra „nauja norma“, o geoekonominė įtampa dar labiau padidės. „2024-ieji bus lemiami metai, per juos tikimasi dar daugiau geoekonominės įtampos – nuo Raudonosios jūros iki Taivano sąsiaurio – o tai taip pat reiškia dažnesnius tiekimo grandinių sutrikimus ir didesnį nestabilumą energijos rinkose, – sakė ji Hamburge vykusioje klimato konferencijoje.

Ką gali nuveikti milijoną gyventojų turinti šalis, kad sukeltų baimę priešams, sujaudintų sąjungininkų širdis, sustiprintų transatlantinį aljansą ir parodytų drąsą bei vaizduotę? Atsakymas į šį klausimą bus pateiktas trečiadienį Taline vyksiančiame seminare, kurį rengia Tarptautinis gynybos studijų centras, pagrindinė Estijos analitinė grupė.

Pasaulį pasiekia vaizdai po to, kai Izraelis pradėjo plataus masto sausumos ir iki šiol neregėtą oro antskrydžių operaciją. Miestams Gazos Ruože virstant griuvėsiais, tūkstančiai palestiniečių šturmavo ir išplėšė Jungtinių Tautų sandėlius, kuriuose laikomas maistas ir kita humanitarinė pagalba.

Nuo to, kaip įvardijame vietas, priklauso, kaip apie jas mąstome. Todėl visada prieštaravau terminui „Rytų Europa“, kuris kadaise buvo patogus sutrumpintas apibrėžimas, reiškiantis komunizmo pavergtas šalis. Tiesiogine reikšme jis niekada neturėjo prasmės. Praha yra į Vakarus nuo Vienos. Helsinkis ir Atėnai yra geografiniuose žemyno Rytuose, bet ne „Rytų Europoje“. Rusijos milžiniškas masyvas nuo Kaliningrado iki Kamčiatkos visiškai iškrenta iš šios kategorijos.

Kinijos premjeras Li Qiangas penktadienį JAV iždo sekretorei Janet Yellen sakė, kad Pekinas „mato vaivorykštę“ po įtemptų santykių laikotarpio, jiems sėdus prie derybų salo siekiant stabilizuoti dvišalius santykius. „Vakar tą akimirką, kai atvykote į mūsų oro uostą ir lipote iš lėktuvo, pamatėme vaivorykštę“, – sakė Li Qiangas viešniai iš Jungtinių Valstijų.

Lenkijos valdančioji partija siekia sukurti komisiją, kuri, jos teigimu, tirtų Rusijos įtaką. Kritikai tai vertina kaip bandymą sukurti galingą antikonstitucinį įrankį, kuris padėtų partijai išlaikyti valdžią, net jei ji pralaimėtų rudenį vyksiančius rinkimus. Dėl įstatymo projekto gali būti balsuojama jau trečiadienį. Kai kas baiminasi, kad valdančioji partija gali pasinaudoti planuojama komisija, kad pašalintų Donaldą Tuską iš politinio gyvenimo.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad antradienį Maskvoje įvykęs, jo žodžiais, Rusijos jėgos demonstravimas neišgąsdins Europos Sąjungos, kuri, pasak jo, turėtų reformuotis ir tapti didesniu geopolitiniu bloku. Strasbūre vykusiame Europos Parlamento posėdyje O. Scholzas sakė, kad ES turėtų tvirtai remti Ukrainą tiek ilgai, kiek būtina. Jo kalba buvo pasakyta tiek Europai, tiek Rusijai svarbią dieną.

Istorikas, naujos knygos apie Lietuvos politiką tarpukariu „Griūvanti taika: Lietuva didžiojoje politikoje, 1934–1939 (1940)“ autorius Algimantas Kasparavičius sako, kad tiek anuomet, tiek dabar svarbu vertinti aplinkybes, kuriose gyvename ir nekeikti savo geopolitinio likimo. Istorikas įsitikinęs, kad politinis įžvalgumas ir „didelio paveikslo“ matymas nebuvo svetimas tarpukario politikams, bet būta ir politinio aklumo, kuris, deja, nešė mirtį.

Didėjantis geopolitinis susiskaldymas visame pasaulyje, įskaitant JAV ir Kinijos prekybos karą bei Rusijos invaziją į Ukrainą, ilgainiui gali sumažinti pasaulinės produkcijos išeigą 2 proc., trečiadienį pranešė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). TVF atliktas tyrimas parodė, kad didėjanti geopolitinė įtampa lėmė tiesioginių užsienio investicijų (TUI) perskirstymą iš geografiškai artimų šalių ir į tas, kurios yra artimos geopolitiškai, pavyzdžiui, JAV ir Europa.

Jungtiniai Arabų Emyratai pastaruoju metu krypsta Kinijos link ir aktyviai investuoja visame pasaulyje į karinės pramonės sektorių. Atsisakiusi amerikietiškų naikintuvų arabų valstybė stiprina ryšius su Kinija bei savo pramonę. 2023-ųjų vasarį Jungtinių Arabų Emyratų karinių technologijų įmonių grupė „EDGE Group“ įsigijo kontrolinį Estijos robotų ir autonominių sistemų gamybos įmonės „Milrem Robotics“ paketą. Ji yra laikoma viena iš lyderių savo srityje Europoje.

Karas Ukrainoje yra lemiamas mūšis dėl Europos ateities, jos geostrateginės pertvarkos ir galiausiai dėl naujos saugumo architektūros. Tai žymi tektoninį žemyno evoliucijos poslinkį, kurį sukėlė tiek istorinis Putino klaidingas skaičiavimas, tiek Ukrainos žmonių pasipriešinimas.

Reikšmingi įvykiai ir krizės yra svarbūs ne tik dėl tiesioginio poveikio visuomenei bei keliamos grėsmės jos vertybėms. Jie gali būti išnaudoti kaip galimybės peržiūrėti egzistuojančias taisykles ir rutinas bei keisti jas taip, kad taptume atsparesniais ateities krizėms. Tačiau tokiems pokyčiams reikia lyderystės ir kitų tinkamų sąlygų. Kiekvienų metų sandūroje įprasta apibendrinti svarbiausius besibaigiančių metų įvykius ir prognozuoti ateities tendencijas.

Baltarusija yra „karo aikštelė“ Rusijai, bet savo karių į frontą nesiunčia. To, pasak ekspertų, nenori nei Baltarusijos diktatorius, nei karininkai, nes kariuomenė nepasiruošusi, o kariai nenori kariauti svetimame kare. Tiesa, Baltarusijoje Rusija tvarkosi, kaip išmano, todėl gali būti tik neilgo laiko klausimas, kada teoriškai laisva, bet praktiškai okupuota šalis taps oficialiai Rusijos provincija. O tada ir karas gali būti neišvengiamas.

Prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas buvo nuosaikus, o geopolitinės situacijos ir karo Ukrainoje akcentavimas buvo tikėtinas, sako BNS kalbinti politologai. Kita vertus, jie atkreipė dėmesį į vis ryškėjančią skirtį užsienio politikoje dėl Kinijos, o prezidento kritiką valdantiesiems vadino abstrakčia ir be aiškių siūlymų.

Vienas iš „Laisvės partijos“ lyderių Tomas Vytautas Raškevičius prieš porą dienų savo „Facebook“ paskyroje pareiškė, kad dabar itin tinkamas laikas priimti Partnerystės įstatymą. Kintanti geopolitinė situacija regione, pasak politiko, verčia mus nedelsiant apsispręsti dėl šio įstatymo, parodyti vakariečiams, kad esame su jais.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas perspėjo Rusiją dėl kariuomenės telkimo Ukrainos pasienyje, o JAV – dėl laukiančių griežtų sankcijų, jeigu pasireikš bet kokie agresyvūs veiksmai. Tuo metu Rusija atvirai deklaravo pageidavimą gauti „garantijas“, kad NATO nesiims plėtros į Rytus.

Neregėtas dujų kainų brangimas privertė vos ne kiekvieną Europos Sąjungos ir Lietuvos pilietį pasidomėti ne tik ekonomine, bet ir geopolitine brangimo dimensija. Tad kiek gi tai lėmė rinkos veiksniai, o kiek Rusijos politis šantažas, kurį Europos Sąjungai ši valstybė taiko siekdama savo geopolitinių tikslų? Plačiau apie tai žiūrėkite ambasadoriaus ir buvusio užsienio reikalų ministro Antano Valionio komentare.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas Berlyne įvyksiančiuose susitikimuose su Vokietijos vadovais pasistengs atsverti Vašingtono atsisakymą taikyti tolesnes sankcijas dujotiekiui „Nord Stream 2“ diplomatiniu spaudimu Rusijai, kad būtų užtikrintas Europos šalių energetinis saugumas, pranešė Valstybės departamentas.

Konsultacijų bendrovė „Eurasia Group“ pristatė 10 pagrindinių rizikų pasauliui, su kuriais susidursime 2021-aisiais. Šis sąrašas nėra skirtas gąsdinti negatyviais įvykiais, o padėti politikams ir verslui prognozuoti ateitį ir reaguoti į atsiveriančias galimybes, pažymi jo autoriai.

Kokia rizika nukentėti avarijoje, gamtos katastrofų, politinių neramumų metu ar užsikrėsti, pavyzdžiui, Ebolos virusu? Su kokios kvalifikacijos medicinos pagalba galima susidurti įvairiose šalyse? Tai yra klausimai, į kuriuos kasmetinėje savo ataskaitoje atsako „Control Risks“ ir „International SOS“, sudarantys pasaulio žemėlapį su labiausiai pavojingų ir saugių šalių reitingu. 2020-ųjų prognozėje didelės saugumo grėsmės išskirtos tokiose šalyse, kaip Jemenas, Sirija ar Libija.

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais pasaulio ekonomikos augimas buvo sparčiausias nuo 2011 metų, tačiau jam kyla grėsmių. Ir didžiausia grėsmė šiuo metu yra ne disbalansai finansų rinkose ar monetarinio skatinimo eros pabaiga, o prekybos karas.

Kalbai pasisukus link Lietuvos santykių su Rusija, šalies vadovų požiūriai skiriasi kaip diena ir naktis: kol prezidentė kategoriškai atsisako glaudžiau bendradarbiauti, premjeras stebisi tokia Lietuvos pozicija.

SEB banko makroekonomikos apžvalgoje vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuvos ekonomikos augimo prognozės didinamos, naftos kainos nors ir kyla, bet kol kas lietuvių smarkiai nepaveikia, o krizė gali ateiti iš centrinių bankų. Kalbėdamas apie Baltijos šalis ekonomistas sako, kad Estijos ekonomika nors ir augo daugiau, tai dar nėra stiprus išsiveržimas, tad situacija visose trijose šalyse ganėtinai panaši.

Tradiciniams Europos varikliams, tokiems kaip Vokietija, pasiekus ekonominio augimo potencialo ribą, vis labiau patrauklus tampa dinamiškas Rytų Europos regionas. Toks požiūris išsakytas ketvirtadienį Vilniuje vykusiame Baltijos regiono šalių investuotojų forume (BIF 2017). Vienoje didžiausių ekonomikos konferencijų Baltijos valstybėse kalbėjęs pasaulinį pripažinimą pelnęs tarptautinių santykių ekspertas dr.

JAV pakrančių apsaugos vadovas perspėja: Rusija skelbia mums matą Arktyje. Pakrančių apsaugos vadas trečiadienį pareiškė, kad Maskva stipriai aplenkė Vašingtoną Artyje, užsiauginusi ten karinę galią ir pramonę, rašoma „Foreign Policy“. Paulas F. Zukunftas, pasisakydamas strateginių ir tarptautinių tyrimų centre pareiškė, kad Rusija rodo: „Aš čia pirma, o visų kitų dar ištisa karta žais gaudynių, kad galėtų susilyginti su manimi“. Pavyzdžiui, ledlaužiai – Rusija jų turi 40, o JAV tik du, ir iš j...

Auganti ekonomika ne tik stiprina šalies įvaizdį pasaulyje, bet ir lemia geresnį gyvenimą žmonėms. Lietuvos ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais Lietuvos ekonomika augs daug sparčiau nei praeitais. Tačiau ne eksportas bus pagrindinis tokio rezultato veiksnys. 2016 m. Lietuvos ekonomika augo apie 2 proc., šiais metais bankų analitikai prognozuoja BVP augimą nuo kuklesnių 2,8 proc. iki stebinančių 3,2 proc.

Pasaulis užgniaužęs kvapą stebi, kuo baigsis didžiųjų pasaulio galių – Rusijos ir JAV – susidūrimas Sirijoje. Vieni bijo, kad taip prasideda vadinamasis karas per trečiąsias šalis (angl. proxy war), kiti optimistiškai tvirtina, kad gąsdintis dar neverta. Deja, ekspertai diskusijas nutraukia negailestingai – Rusija elgiasi agresyviau nei bet kada ir aiškiai ruošiasi karui. Tokios nuomonės laikosi ir TV3 studijoje apsilankęs Hadsono universiteto ekspertas Marius Laurinavičius.

Lietuva ir Lenkija vienodai supranta geopolitinius iššūkius, ketvirtadienį sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė po pirmojo dvišalio susitikimo su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda. „Lietuva ir Lenkija vienodai supranta geopolitinius iššūkius. Gyvename viename regione, tik glaudus bendradarbiavimas visose srityse užtikrins saugumą Lietuvos ir Lenkijos žmonėms“, – pranešime spaudai teigė prezidentė.

Lietuvos bankas atliko Apklausą dėl rizikų Lietuvos finansų sistemai. Atsakydamos į klausimus, finansų įstaigos kaip didžiausią riziką Lietuvos finansų sistemai nurodė ilgai trunkančio mažų palūkanų laikotarpio galimą neigiamą poveikį pelningumui. Pasak finansų sistemos dalyvių, rizikos dėl geopolitinės padėties Europos Rytuose galimas poveikis yra sumažėjęs, tačiau yra išaugusi kibernetinių nusikaltimų tikimybė.

Rusijos nuosmukis ir paaštrėjusi geopolitinė įtampa turėjo neigiamų pasekmių turizmo sektoriui. Tiesa, nepaisant mažėjusių lankytojų skaičiaus iš Rytų valstybių, pajamos iš turizmo pernai Lietuvoje augo. Visgi išlieka dar nemažai neišnaudoto potencialo, kad turizmo sektorius teigiamai prisidėtų prie Lietuvos augimo. Operatyvioji statistika rodo, kad atvykstančiųjų turistų skaičius pernai sumažėjo apie 5 proc., labiausiai – daugiau nei trečdaliu – susitraukė keliautojų srautas iš Rusijos.

Per pirmąsias šių metų savaites nuvertėjančios akcijos bei kiti finansiniai aktyvai „išgarino“ apie dvidešimt trilijonų JAV dolerių. Tai prilygsta maždaug 500 metų Lietuvos BVP. Ar tokie finansų rinkų svyravimai ir investuotojų nerimas signalizuoja apie galimą ekonomikos nuosmukį? Metų pradžioje raudonavo ne tik akcijos nuo Niujorko iki Šanchajaus. Nuvertėjo ir rizikingesnės įmonių obligacijos, ir daugelis žaliavų – naftos kaina per tris pirmąsias sausio savaites sumažėjo beveik ketvirtadaliu.

 Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), apsvarstęs Valstybės saugumo departamento (VSD) 2014 metų veiklos ataskaitą, pažymėjo, kad VSD užduočių mastas reikšmingai pasikeitė, tam įtakos turėjo stipriai pasikeitusi geopolitinė situacija. „Geresnis tiesioginių funkcijų ir užduočių finansavimas leistų VSD efektyviau užkardyti suaktyvėjusią priešiškų saugumo ir žvalgybos tarnybų veiklą.

 Lietuvos karinė žvalgyba prognozuoja, kad Rusijoje toliau plis didžiavalstybinio šovinizmo nuotaikos, o Maskvos užsienio politika darysis vis agresyvesnė. Pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos atstovai teigė, kad pernai Rusijos politinis režimas ir žiniasklaida intensyviau siekė neutralizuoti valdžios kritiką, tapatindama ją su kenkimu valstybės interesams.

Baigiantis trečiam mėnesiui, kai Lietuvoje vietoj litų atsiskaitoma eurais, keturi Nepriklausomybės Akto signatarai, tarp kurių ir buvęs Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas (1990-1993) Vilius Baldišis, paskelbė kreipimąsi į Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę bei Lietuvos banką, ragindami stabdyti Lietuvos integracijos į euro zoną procesą bei pradėti derybas dėl mūsų šalies išstojimo iš euro zonos.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė sausio 21–22 d. dalyvaus Pasaulio ekonomikos forume Davose (Šveicarija). Šalies vadovė pakviesta kaip pagrindinė pranešėja diskusijoje apie geoekonomikos įtaką energetikai.

Pastarųjų metų geopolitikos etape reikia labai pasverto Lietuvos balso, sako parlamentinės partija „Tvarka ir teisingumas“ lyderis euraparlamentaras Rolandas Paksas. „Prasideda Europos valstybių sienų perdalijimas ir šiame pasaulio geopolitikos etape kaip niekada reikia labai pasverto Lietuvos žodžio.

 Lietuvoje veikiančios finansų įstaigos pastaruosius dvejus metus didžiausia rizika laikiusios užsitęsusį mažų palūkanų laikotarpį, dabar labiausiai nerimauja dėl įtemptos geopolitinės padėties Rytų Europoje keliamos rizikos ir su ja susijusių sankcijų ekonominių padarinių, rodo Lietuvos banko atlikta apklausa.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pradeda vizitą Vašingtone, kur spalio 10–12 dienomis dalyvaus metiniuose Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko susitikimuose. Juose centrinių bankų vadovai ir finansų ministrai sieks susitarti dėl koordinuotų veiksmų, kurie paspartintų ekonomikos augimą ir užtikrintų tvarią ilgalaikę plėtrą. Susitikimų metu numatoma paskelbti atnaujintas pasaulio ekonomikos prognozes.

Trečiadienį, prasidedant Seimo sesijai Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė parlamentarams skaitė prezidentės sveikinimą. Pagrindinis D. Grybauskaitės dėmesys buvo skirtas biudžetui, eurui, saugumui ir ekonomikai. Gerbiamieji Seimo nariai, sveikinu Jus, pradedančius naują rudens darbymetį. Lietuva ir visa Europa išgyvena įtemptą laikotarpį, tad linkiu Jums sutelktos, atsakingos ir išmintingos sesijos.

Atsižvelgiant į geopolitinės situacijos išskirtinumą, nacionaliniam saugumui kylančius iššūkius ir Lietuvos įsipareigojimą plėtoti ne tik kolektyvinę, bet ir savarankišką gynybą, Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtos ir Seimui teikiamos Karo padėties įstatymo pataisos, kurios sustiprins valstybės gynybinius pajėgumus.

Šiuo straipsniu norėčiau apžvelgti Lietuvos ir Irano Islamo Valstybės bendradarbiavimo prielaidas, labiau akcentuodamas potencialų šalių ekonominį bendradarbiavimą. Pabandyti surasti atsakymą, kokius žingsnius turėtų žengti Lietuvos valstybė, siekdama naudingo ekonominio bendradarbiavimo svarbiausiose ir jautriausiose Lietuvai ūkio šakose. Šių metų rugpjūčio 9-12 dienomis Lietuvos Seimo narių delegacija, vadovaujama Seimo Pirmininko pavaduotojo Algirdo Syso, lankėsi Irano Islamo Respublikoje.

„Lietuvos viešajame diskurse tauta šiuo metu yra tapusi smegenis apkaustančia sąvoka, kuri deklaruojama ar kritikuojama, bet ne analizuojama“ – prieš 19 metų rašė Vytautas Kavolis. Norėtųsi tam pritarti ar ne, bet mąstant garbingai – sunku paneigti šiuose žodžiuose glūdint bent dalį tiesos.

Šiandieninė geopolitika – šantažas, ekonomika ir euro. Vakarų žiniasklaidos analitinė apžvalga. Krymo okupacija ir agresyvūs Rusijos veiksmai Ukrainos atžvilgiu šiandien yra žiniasklaidos ir politikų dėmesio centre. Šių įvykių fone beveik nepastebimai plačiai visuomenei Europos Sąjungos teritorijoje „teisėtai“ įsikūrė Rusijos karinė bazė. Pažymint šį unikalų įvykį šiuolaikinėje istorijoje, kovo mėnesį rusų kariškiai surengė parodomąsias aviacijos ir laivyno karines pratybas.

Kinijos tema vis aktyviau plėtojama politiniame Rusijos diskurse. Ši žinia nėra nieko netikėto, nes Maskva jau seniai į Pekiną pradėjo žiūrėti kaip į strateginį partnerį. Rusiją masina greitas Kinijos ekonomikos augimas, rinkos potencialas ir šios šalies vaidmuo pasaulio politikoje. Maskvoje skamba samprotavimai, kad, suvienijusi jėgas su šia kaimyne, Rusija galėtų išstumti JAV iš dominuojančių pozicijų pasaulio reikaluose.

Nors šiemet geopolitiniai neramumai Rytų Europoje krečia finansų rinkas, naftos kainos laikosi pakankamai stabiliai. Nuo 2013 m. vasaros sutrikęs naftos tiekimas iš Libijos suteikė paspirties kilti naftos kainoms. Tačiau jau šių metų pradžioje Libijos naftos verslovėse protestai aprimo, o nuo Rusijos – Ukrainos konflikto pradžios nafta pabrango tik keliais procentais. Tiesa, kraštutiniu atveju naftos tiekimo iš Rusijos sutrikdymai gali turėti reikšmingos įtakos naftos kainoms.

Įvykiai Ukrainoje, Kryme parodė kaip greitai keičiasi geopolitinė situacija, kai buvusios draugiškos šalys atsiduria karinio konflikto situacijoje. Rusijos pastangos įtraukti Ukrainą į Eurazijos ekonominę sąjungą baigėsi Ukrainos asociacijos sutarties su Europos Sąjunga pasirašymu ir vieno iš labiausiai dotuojamų Ukrainos regionų - Krymo aneksija į Rusijos Federacijos sudėtį. Tokia įvykių raida kelia rimtų abejonių Rusijos tarptautinių įsipareigojimų patikimumu, geopolitiniais Rusijos tikslais.

Edgaras Savickas, LRT.lt Trečiadienį iš Klaipėdos jau 46 kartą išvyko traukinys „Saulė“. Vadintas Europą ir Kiniją jungsiančiu projektu šiandien geležinkelio vagonų sąstatą su plataus vartojimo prekėmis traukiantis lokomotyvas dažniausiai sustoja Kazachstane. Tačiau viltys ateityje pasiekti ir Kiniją nemiršta. Pirmasis bandomasis traukinys iš Kinijos per Lietuvą į Europą paleistas dar 2011 metais.

Pastaruoju metu keisti dalykai dedasi ilgamečio Uzbekistano prezidento Islamo Karimovo šeimoje. Rimtas bangas kelia jo mylima duktė Gulnara. Ji nei iš šio, nei iš to ėmė atvirauti „Tviteryje“, kritikuodama ne tik Nacionalinės saugumo tarnybos (institucija, kuri yra pagrindinis autoritarinio režimo ramstis ir kurios vadovą Rustamą Inojatovą Gulnara apkaltino noru perimti valdžią) savivalę, bet ir savo šeimos narius (pavyzdžiui, seserį Gulnara apkaltino narkotikų vartojimu, o motiną Tatjaną Karimo...

Fabio Belafatti, Šiuolaikinės Vidurio Azijos studijų centro koordinatorius (Vilniaus Universiteto Orientalistikos Centras) ir Vilniaus universiteto lektorius Pastaraisiais metais Kinijos vaidmuo Centrinėje Azijoje akivaizdžiai padidėjo ir tai pavertė ją svarbiausiu penkių posovietinių Centrinės Azijos respublikų prekybos partnere.