Tiesa, tokio politiko pareiškimo nesuprato daugelis jo „Facebook“ sekėjų, žmonėms kilo klausimų ar išties verta sieti šiuos, regis, sunkiai susiejamus dalykus – partnerystės įstatymo situaciją Lietuvoje ir kylančią geopolitinę įtampą regione.
T. V. Raškevičius aiškino, kad įstatymo priėmimas būtų puikus būdas parodyti mūsų užsienio partneriams, kad esame Vakarų, o ne Rytų periferijos dalis. Visgi tokius jo svarstymus nejaukia tyla sutiko ir koalicijos partneriai, kurie pripažino, kad dirbti dėl įstatymo priėmimo reikia, bet į tai painioti užsienio politikos – tikrai ne.
Pats T. V. Raskevičius tv3.lt pareiškė nuo tolesnių komentarų norintis susilaikyti, bet Seimo kolegos gūžčiojo pečiais, negalėdami paaiškinti, kodėl reikia sieti karą Ukrainoje ir nesusituokusių porų teisinį reglamentavimą Lietuvoje. Tiesa, politologai mano, kad gero laiko tokiam įstatymui Lietuvoje tiesiog nėra, vadinasi blogo – irgi.
Koalicijos partneriai gūžčioja pečiais
Konservatorių frakcijos Seime seniūno pavaduotojas Jurgis Razma svarstė, kad koalicijos partneriams reiktų užsiimti balsų paieška, o ne geopolitinių priežasčių priimti įstatymą vaikymusi.
„Nesiečiau šio įstatymo svarstymo su geopolitinėmis situacijomis. Šio įstatymo priėmimui bus geras laikas, jei iniciatoriai ras jam kuo platesnį pritarimą, ir kai bus galima matyti, jog atsiras daugiau, kaip pusė balsuojančių už tą projektą. Svarbu kokias kompromisines pataisas jie įdės į naują projektą. Niekaip nesiečiau to projekto su užsienio reikalais ar geopolitine situacija“, – sakė J. Razma.
Jis tikino, kad vargu ar šis įstatymo priėmimas kažkaip papildomai padėtų mums įrodyti savo tapatybę ir politinį priklausymą.
„Vargu ar kas dar abejoja, kad esame Vakarų valstybė. Nemanau, kad per tą įstatymo priėmimą reikia dar tokių įrodinėjimų. Siūlyčiau iniciatoriams elgtis racionaliau ir kantriai kalbėti su tais Seimo nariais, kurie nebalsavo, bet gali balsuoti už tą projektą. Nereiktų mojuoti geopolitinės situacijos pokyčiais, nes tai nepadės, neatsiras nuo to papildomų balsų“, – aiškino konservatorių frakcijos Seime seniūno pavaduotojas.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Seime Eugenijus Gentvilas pripažino, kad tokius įstatymus, kaip Partnerystės, reikia priiminėti per pirmus valdymo metus. Tuomet viskas yra kur kas paprasčiau, tiesa, patikino, kad dabartinė valdančioji koalicija tokios progos neturėjo.
„Aš balsuosiu už šį įstatymą. Jis nėra tik apie vienos lyties asmenų partnerystę, tai yra ir apie nesusituokusias poras“, – aiškino E. Gentvilas, patikinęs, kad įstatymo sąsajos su geopolitika nemato, o koalicijos partneriai tiesiog turi aktyviau dirbti ieškodami pritariančiųjų Seime.
Įstatymui gero laiko nėra
Politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius sako, kad konservatyvioje Lietuvoje tokio tipo įstatymams visi laikai yra blogi arba kiekvienas laikas yra geras.
„Aš galėčiau suprasti poną Raskevičių, jei jis turi galvoje, kad protestų, vykstančių Lietuvoje, visuma baigia sutapatinti opoziciją partnerystės įstatymui ir Stambulo konvencijai su antivakserių ir marginalų judėjimu. Kiek tai yra įvykę, tai vienas iš šalutinių produktų šių protestų, kad visuomenės palaikymas Partnerystės įstatymui yra išaugęs. Publika pamatė, kad prieš šį įstatymą kovoja kraštutinės ir marginalios jėgos“, – svarstė V. Valentinavičius.
Anot jo, dabar visuomenės nuomonė kur kas palankesnė Partnerystės įstatymui, nei buvo prieš metus. Apžvalgininkas nemano, kad ir protestai yra labai palaikomi, nors valdžia žmonės ir nėra patenkinti.
„Bendras protestų rezultatas yra toks, kad su kiekvieną dieną tampa lengviau priimti Partnerystės įstatymą ir net ratifikuoti Stambulo konvenciją“, – kalbėjo apžvalgininkas.
V. Valentinavičius įsitikinęs, kad įstatymo priešininkai visada turi argumentą esą netinkamas laikas.
„Visą laiką bus kažkas. Krizė yra, bet tai nereiškia, kad dabar užsiimsime vien Ukraina, niekas nevaldys pandemijos, neruoš švietimo ir sveikatos apsaugos reformų. Gyvenimas turi tęstis. Trintis koalicijoje, kaip natūrali reakcija taip pat turi tęstis“, – svarstė V. Valentinavičius, patikinęs, kad įstatymas turi šansų būti priimtas, nors tai nebūtinai vyks iškart.
„Laisvės partija, nepaisant viso entuziazmo, turi gerai pasiskaičiuoti, kiek tų balsų gaus. Reikia eiti į balsavimą tada, kai galės kažką laimėti. Dar viena galimybė tai socialdemokratai, kuriuos reikia stipriai paspausti.
Palaikymas jų programoje tokiam įstatymui buvo, bet išgaravo per aną balsavimą. Rezervų ieškoti, ypatingai po švilpimų-baubumų protestų nuopelnų, reikia. Bet tą darbą reikia padaryti, tuos balsus privalu surinkti“, – aiškino politikos apžvalgininkas.
Atmetė, nors trūko nedaug
Praeitų metų gegužės pabaigoje Seimas atmetė Partnerystės įstatymo priėmimą. Jis buvo grąžintas iniciatoriams tobulinti. Įstatymu norėta įteisinti ir skirtingų, ir tos pačios lyties asmenų partnerystę. Tą kartą 63 Seimo nariai balsavo už, 58 – prieš, 7 susilaikė.
Projektu partnerystė apibrėžiama kaip oficialiai registruotas dviejų asmenų bendro gyvenimo faktas, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Nurodoma, kad tie santykiai grindžiami pastoviais „emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagalbos, pagarbos ir ar panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“.
Projektu buvo siūloma leisti partneriams paveldėti turtą be papildomų mokesčių, sukuriami tam tikri asmeninio pobūdžio partnerio įsipareigojimai, t. y. pagarba, lojalumas, partnerio išlaikymo pareiga partnerystės nutraukimo atveju.
Įstatymas leistų pasirinkti partnerio arba naudoti bendrą pavardę, būtų įteisinta galimybė įgalioti veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovauti sveikatos priežiūros srityje, gauti su partnerio sveikata susijusią informaciją, įrašoma galimybė neliudyti vienas prieš kitą teisme ir kt.
Projekte buvo numatyta, kad partnerystė įsigaliotų nuo jos registravimo, taip pat nustatyta, kad ji galėtų būti registruojama remiantis teismo sprendimu, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad tarp atitinkamų asmenų egzistuoja faktiniai partnerystės santykiai.
Partnerystė abiejų partnerių sutarimu galėtų būti nutraukiama notaro tik tuo atveju, jeigu partneriai neturi bendrų nepilnamečių vaikų.
Partneriai, turintys bendrų nepilnamečių vaikų, bendrą susitarimą dėl partnerystės nutraukimo teisinių pasekmių turėtų patvirtinti teismo sprendimu.
Norėdamas partnerystę nutraukti vienašališkai partneris turėtų kreiptis į teismą. Projekte nėra siūloma keisti dabartinio teisinio reglamentavimo dėl įvaikinimo.
Partnerystės instituto kritikai yra išsakę nuogąstavimų, kad su partnerystės įstatymu būtų sudaryta galimybė vienos lyties asmenims įsivaikinti vaikus.
