Baigiantis trečiam mėnesiui, kai Lietuvoje vietoj litų atsiskaitoma eurais, keturi Nepriklausomybės Akto signatarai, tarp kurių ir buvęs Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas (1990-1993) Vilius Baldišis, paskelbė kreipimąsi į Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę bei Lietuvos banką, ragindami stabdyti Lietuvos integracijos į euro zoną procesą bei pradėti derybas dėl mūsų šalies išstojimo iš euro zonos.
Tačiau ar tikrai Lietuvai perėjimas prie euro buvo nenaudingas ar net pavojingas?
Signatarai ragina trauktis iš euro zonos
Kreipimęsi „Dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo euro zonoje“, kurį kartu su buvusiu LB vadovu pasirašė Eimantas Grakauskas, Egidijus Klumbys bei Zigmas Vaišvila, primenamos Graikijos, Italijos, Portugalijos, Airijos, Kipro, Ispanijos ir kitų valstybių skolos bei galimas jų nurašymas, o „euro zonos iširimo ar griuvimo atveju, ar galimo karinio konflikto Europoje išsiplėtimo atveju, Lietuvos Respublika privalo būti pasiruošusi apsaugoti savo ekonomiką ne tik karinėmis priemonėmis, bet ir išsaugodama savo monetarinę politiką“, pareiškia, kad „Lietuvos stojimas į euro zoną buvo klaida ir neatitiko jos nacionalinių interesų“.
„Esant tokiai euro zonos situacijai dėl ECB pradėtos euro emisijos galinčios peraugti ir į hiperinfliaciją ir jos faktiniam pasmerkimui žlugti, būtinos neatidėliotinos priemonės apsaugoti Lietuvos Respublikos piliečių pajamas ir santaupas, gaunamas ir saugomas eurais, nuo vis spartėjančio nuvertėjimo“, – teigia Nepriklausomybės akto signatarai viešai išplatintame kreipimesi.
A. Maldeikienė: Lietuva ne invalidė, o nemokamų dalykų nebūna
Ekonomistė Aušra Maldeikienė į klausimą, ar susiklosčiusioje geopolitinėje situacijoje įžvelgia kokių nors pavojų euro zonos stabilumui, o ryšium su tuo – ir Lietuvai, atsakė, kad negalima visko matuoti vien nauda – tuo, ką duoda mums, bet nieko neduoti kitiems.
„Aš įžvelgiu daug pavojų gyvenime, nes visada vyksta daugybė dalykų. Bet būdami euro zonoje, turime didesnį nacionalinį saugumą, jeigu neduok dieve, kiltų karinis konfliktas. Aš matau akivaizdžius pliusus. Bet viską matuoti tik nauda – ką man duoda, ir niekada negalvoti, kad už tai reikės susimokėti – tai yra labai nerimtos ir nesolidžios politikos pozicija. Mes gauname iš ES labai daug, ir euro zona mums labai daug duoda. O jei teks už tai mokėti – tai normalu“, – sakė ji.
Ekonomistės teigimu, tokie pasiūlymai, kokį pateikė keturi Nepriklausomybės akto signatarai, „yra absurdiški“: „Jie tyli, kai mums duoda pinigus, o Lietuvoje buvo ir taip – 2009 metais trečdalį biudžeto pinigų gavome iš euro zonos valstybių (sakome, kad iš Europos Sąjungos, bet daugiausia įnašų sumoka pagrindinės euro zonos valstybės – A.M.). O kai mums gali tekti prisidėti, tai mes jau negalime? Lietuva nėra invalidė, ir yra pajėgi tame dalyvauti. Mes gauname nemažą naudą iš euro zonos, todėl turime prisiimti ir tam tikrus nuostolius, nes nemokamų dalykų nebūna“, – sakė A. Maldeikienė.
„Viską pasaulyje galima svarstyti, bet manau, kad tai (signatarų pasiūlymas trauktis iš euro zonos – red, past.) yra nesąmonė“, – pridūrė ji.
N. Mačiulis: Graikija – pavyzdys, kokios gali būti neteisingos ekonominės politikos pasekmės
„Lietuvos dalyvavimo euro zonoje privalumai niekur nedingo. Jie buvo prieš 5 metus, prieš metus, yra ir dabar. O dabar mes realiai matome, kad visos skeptikų baimės dėl kainų šuolio ir gyventojų perkamosios galios sumažėjimo visai nepagrįstos“, – naujienų portalui balsas.tv3.lt sakė banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Lietuvoje nėra infliacijos, šis mitas labai greitai buvo sugriautas. O didžiausi privalumai susiję su mūsų šalies naryste euro zonoje – Lietuvos skolinimosi kaina radikaliai sumažėjo. Dar praėjusių metų pabaigoje Lietuva ilgam laikotarpiui galėjo pasiskolinti už 3 proc. metinių palūkanų, ir tai buvo pateikiama kaip didžiulis pasiekimas lyginant su 2009-2010 metais, kai Vyriausybė skolinosi už 10 proc. metinių palūkanų, o kai tapome euro zonos valstybe, patekome į patikimiausių valstybių grupę, Lietuvos 10-ies metų skolinimosi kaina nukrito žemiau 1 proc., ir toliau mažėja“, – sakė N. Mačiulis.
Ekonomisto teigimu, tai yra tiesioginė finansinė nauda, kurią gauna valstybė: biudžete lieka pinigai, kurie kitaip būtų skirti palūkanoms padengti. „Sutaupytos milžiniškos lėšos, kurias galima nukreipti kitiems svarbiems valstybės tikslams, pavyzdžiui, skolos padengimui ar socialinėms išmokoms“, – sakė jis, pridurdamas, kad dabar palūkanoms kasmet biudžete reikia skirti apie 600 mln. eurų, „bet tą sumą per kelis artimiausius metus bus galima sumažinti maždaug per pusę vien dėl to, kad Lietuva tapo euro zonos valstybe“.
„Tai ignoruoti – ekonominis nihilizmas ir bukas cinizmas“, – pridūrė N. Mačiulis.
Į klausimą, kokį pavojų euro zonos stabilumui kelia prasiskolinusi Graikija, vyriausiasis banko „Swedbank“ ekonomistas atsakė: „Graikija gerai iliustruoja, kad vien priklausymas euro zonai nereiškia, kad mes galime atsisegti diržus, atsipūsti ir nieko neveikti, neįgyvendinti jokių konkurencingumą didinančių reformų. Graikijos pavyzdys rodo, kad gyvenant skolintomis lėšomis ir finansuojant daugybę nerealių rinkiminių pažadų, galima atsidurti labai nestabilioje situacijoje. Tai priminimas visoms euro zonos valstybėms, kad vien narystė bendroje ekonominėje pinigų sąjungoje neužtikrina sėkmės ir reikia atsakingai valdyti valstybės finansus, užtikrinti, kad šalis būtų konkurencinga“.
Jis pridūrė, kad tai, kaip nuspręs pasielgti Graikija – ar nuspręs įgyvendinti reformas, ar nuspręs eiti rizikingu keliu ir pasitraukti iš euro zonos – turės įtakos Graikijos gyventojams, o ne likusiai euro zonai. „Visiems kitiems Graikija bus tik pavyzdys, rodantis, kad neteisingai pasirinkta ekonominė politika net euro zonos valstybei gali atnešti labai liūdnų pasekmių“, – pridūrė N. Mačiulis.
