„Jau pavasarį buvo jaučiamas padidėjęs finansų įstaigų susirūpinimas geopolitine rizika, o dabar ši rizika Lietuvos finansų sistemos rizikų žemėlapyje vertinama kaip svarbiausia“, – sako Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.
Anot jo, su padidėjusia geopolitine rizika siejamas ir apklausos respondentų labiau nei prieš pusmetį išreikštas susirūpinimas dėl rizikų, susijusių su Lietuvos eksporto kritimu dėl pasaulio ekonomikos sulėtėjimo, per lėtu šalies ekonomikos augimu arba nuosmukiu ir jos konkurencingumo praradimu užsienio rinkose. Minėtos rizikos susijusios su išorės veiksniais, ir jas mažinti itin sunku, tačiau, respondentų nuomone, geopolitinę riziką galima švelninti aktyviai įsitraukiant į konflikto klausimo svarstymą Europos Sąjungos (ES) institucijose, remiant tiesiogiai nuo ekonominių sankcijų nukentėjusias įmones ir Vyriausybei imantis priemonių, skatinančių naujų eksporto rinkų plėtrą.
Finansų įstaigos palankiau nei prieš pusmetį vertino su šalies vidaus veiksniais susijusias rizikas, pavyzdžiui, reikšmingai pagerėjo įmonių ir namų ūkių kredito rizikos vertinimas. Tokį pokytį lėmė tiek geresnė skolininkų finansinė padėtis, tiek tai, kad skolinančios finansų įstaigos geriau užtikrina paskolų portfelio kokybę. Vertindamos nuolatines rizikas, kurios yra neatsiejama finansų sistemos veiklos dalis, finansų įstaigos nurodė, kad svarbiausios yra makroekonominė ir rinkos rizikos, kurios per pusmetį padidėjo. Kredito ir veiklos rizikos, palyginti su atitinkamos apklausos duomenimis pavasarį, sumažėjo, jos buvo vertinamos kaip mažesnės nei vidutinės.
Finansų įstaigų atsakymai į klausimus apie polinkį prisiimti riziką rodo, kad rizika vis dar vertinama konservatyviai, nors šiek tiek padidėjo finansų įstaigų, savo polinkį rizikuoti vertinančių kaip vidutinį, dalis.
