Nors šiemet geopolitiniai neramumai Rytų Europoje krečia finansų rinkas, naftos kainos laikosi pakankamai stabiliai. Nuo 2013 m. vasaros sutrikęs naftos tiekimas iš Libijos suteikė paspirties kilti naftos kainoms. Tačiau jau šių metų pradžioje Libijos naftos verslovėse protestai aprimo, o nuo Rusijos – Ukrainos konflikto pradžios nafta pabrango tik keliais procentais. Tiesa, kraštutiniu atveju naftos tiekimo iš Rusijos sutrikdymai gali turėti reikšmingos įtakos naftos kainoms.
Iki šiol Rusijos – Ukrainos konfliktas didesnę reikšmę turėjo šių šalių valiutų, ūkio augimo prognozėms nei naftos kainų dinamikai. Nuo konflikto pradžios vasario pabaigoje tiek „Brent“, tiek „WTI“ naftos kainos yra išaugusios keliais procentais, o balandžio pradžioje juodojo aukso rinkoje kainos atsidūrė 4-5 proc. žemesniame lygyje nei tuo metu, kai Rusijos pajėgos įsiveržė į Krymą.
Visgi prasidėjus separatistiniams neramumams Ukrainos Rytuose, su kuriais šalies kariuomenė bando kovoti, naftos kainos vėl pasistiebė kovo mėnesio aukštumų link. Rusija, eskaluodama neramumus Ukrainos Rytuose, gali sulaukti trečio – skaudžiausio – ekonominių sankcijų paketo. Ši šalis išgauna apie 12 proc. viso pasaulio naftos produkcijos ir pusę šio kiekio eksportuoja. Tad kraštutiniu atveju naftos tiekimo iš Rusijos sutrikdymai gali turėti pastebimos įtakos naftos kainoms.
Svyruoja saugiuose rėžiuose
Libijoje sausį atnaujinta gavyba vienoje iš pagrindinių verslovių ir tai leido per pirmas šių metų dienas „Brent“ naftos kainai nukristi apie 5 JAV dolerius. Tiesa, vasarį situacija Libijoje vėl paaštrėjo – sutrikdyta naftos gavyba.
Kovo pradžioje naftos kainų šoktelėjimą lėmė Ukrainos – Rusijos konfliktas. Tačiau kelis procentus siekęs brangimas greitai išsikvėpė, išvengus karo veiksmų tarp šių valstybių. Šį pavasarį pastebėtas „WTI“ naftos kainos artėjimas prie „Brent“ rūšies kainos.
Nuo metų pradžios iki balandžio vidurio „WTI“ rūšies barelio kaina paaugo apie 5 proc. – iki 104 JAV dolerių, o „Brent“ rūšies barelio kaina smuko apie 2 proc. ir atsidūrė 109,5 JAV dolerio lygyje. JAV prekiaujama „WTI“ nafta turėjo svarbesnę priežastį brangti – neįprastai šalta žiema šioje šalyje bei sumažėjusios atsargos Oklahomoje esančiame Kušingo (angl. Cushing) paskirstymo taške. Balandžio 11 d. kainų skirtumas tesiekė 3,66 JAV dolerio, jis buvo mažiausias nuo 2011 m.
Naujienas iš Rusijos atremia Libija
Balandžio viduryje naftos kainoms priartėjus prie pastarųjų kelerių metų viršutinių lygių, Ukrainos neramumų grėsmes bando atremti geros naujienos iš Libijos. Libijoje balandžio 16 d. buvo kraunamas pirmasis tanklaivis iš sukilėlių valdomo šalies rytų regiono.
Net ir dalinai atsinaujinus eksportui iš didžiausias naftos atsargas turinčios Afrikos valstybės, energetinių žaliavų rinkoje kainų smuktelėjimo gali tekti palaukti. Mat šiuo metu atidarytų dviejų uostų naftos krovos pralaidumas tesiekia 180 tūkst. barelių per dieną, o gavybos lygis toli gražu nepanašus į prieškrizinį. Iki pašalinat Muammar Qaddafi 2011 m. pradžioje ši šalis išgaudavo apie 1,5 mln. barelių naftos per dieną, o pastaruoju metu gavyba krito iki 200-250 tūkst.
Verta paminėti, jog prie atstatomos produkcijos Libijoje gali prisidėti ir Irano naftos produkcija, jei ši šalis sėkmingai baigs derybas su tarptautinės bendruomenės atstovais dėl atominės programos. Tad neatsiradus naujų esminių aplinkybių (pavyzdžiui, Rusijos – Ukrainos konflikto perėjimo į karinius veiksmus), „Danske Bank“ analitikai 2014 m. pabaigoje tikisi žemesnių naftos kainų. Laukiama „WTI“ barelio kainos įsitvirtinimo 95 JAV dolerių lygyje, o „Brent“ – 100 JAV dolerių lygyje.
Kainų lygis OPEC priimtinas
Naftos kainoms smarkiai nenutolstant į viršų nuo 100 JAV dolerių už barelį lygio, Naftą eksportuojančių valstybių organizacija (OPEC) jaučiasi komfortiškai. Mat toks kainų lygis atneša solidžias pajamas, tačiau pernelyg nevaržo pasaulinio ūkio augimo. Didesnius kainų šuolius ypač varžo Saudo Arabija, kuri, būdama didžiausia OPEC gamintoja, padidino naftos gavybą iki beveik 10 mln. barelių per dieną, siekdama išvengti pernelyg didelio naftos brangimo ir kompensuodama Libijos pajėgumų praradimą. Tad atsistatant Libijos eksportui, Saudo Arabija savo ruožtu gali sumažinti gavybą, taip neleidžiant smarkiau kristi pasaulinėms naftos kainoms.
Komentaro autorė Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė
