Maskva vis su kuo nors kyla į kovą. Nuo pat karo Kaukaze pradžios ji stimuliavo „čečėnofobiją“ – iš centrinių Rusijos rajonų vaikė „lic kavkazskoj nacionalnosti“ („Kaukazo tautų asmenis“), o dabar šis ksenofobijos taikiklis atsisuko prieš tadžikus.
Konfliktą įžiebė Dušanbė
Dingstis pradėti vyti šios Vidurio Azijos šalies, prigludusios prie neramaus Afganistano, piliečius, atvykusius uždarbiauti į Rusiją, atsirado po vieno skandalingo įvykio.
Du lėktuvai „An-72“, kovo 12 d. grįždami iš Afganistano, kur jie pristatė humanitarinę pagalbą, buvo priversti nusileisti Tadžikistano mieste Kurgan Tiubė. Rusijos pilotas Vladimiras Sadovničius ir jo partneris estas Aleksejus Rudenka turėjo teisę skristi per Tadžikistaną, tačiau, pasak šalies eismo kontrolierių, jiems nebuvo duotas leidimas nusileisti ir buvo paprašyta grįžti atgal į Kabulą. Bet grįžti pilotai neturėjo pakankamai degalų ir buvo priversti nusileisti Tadžikistano teritorijoje, kad pasipildytų kuro.
Abu lėktuvai, priklausantys Virginijos salose registruotai kompanijai „Rolkan Investments Ltd.“, bet neturintys Rusijos skrydžio sertifikato, buvo sulaikyti, ekipažas – taip pat. Dauguma jo narių – du rusai, du ukrainiečiai, po vieną baltarusį ir kazachą – buvo paleisti „iš humaniškų paskatų ir turint galvoje jų antraeilį vaidmenį“, o rusas ir estas ėmė laukti teismo.
Kaltinimai jiems buvo pateikti tik maždaug po mėnesio. Abu pilotai buvo kaltinami pagal tris Tadžikistano baudžiamojo kodekso straipsnius – tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimas, kontrabanda prasiskverbus per muitinę ir neteisėtas sienos kirtimas, iš anksto grupei asmenų susitarus.
Tik lapkričio 8 d. teismas pripažino juos kaltais. Prokurorai pareikalavo 10,5 metų griežto režimo kalėjimo, tačiau dėl amnestijos, paskelbtos rugpjūtį ruošiantis rugsėjo 9-ąją pažymėti 20-ąsias Tadžikistano nepriklausomybės metines, bausmė jiems sumažinta iki 8,5 metų. Beje, pagal prezidento Emomalio Rahmono pasirašytą įsaką dėl amnestijos rugpjūčio antroje pusėje, kaip pranešė naujienų agentūra „Trend“, iš moterų kalėjimo Tadžikistano Norako mieste, patenkinus malonės prašymą, paleista 112 kalinių. Tarp paleistų į laisvę kalinių buvo 12 užsieniečių – moterų iš Uzbekistano, Rusijos, Kazachstano, Latvijos ir net Lietuvos. Tuomet kalėjimo durys atsivėrė ir žinomos šalies popmuzikos dinastijos narei Farzonai Khurshed. Ji ir jos sesuo pernai vasarį buvo nuteistos dvejų metų laisvės atėmimo bausme – moterys buvo pripažintos kaltomis padėję dainininkės sužadėtiniui Farrukhui Rouzijevui 2010 m. sausį pasprukti iš teismo pastato.
Šį kartą nuo 1992 m. respubliką valdančio prezidento malonės nebuvo. Tadžikistano valdžia ne tik konfiskavo abu lėktuvus „An-72“, bet ir viename jų vežtą sugedusį aviacijos variklį, kurį Tadžikistano valdžia laiko kontrabanda. Pilotai tvirtina, kad šis variklis yra atsarginis, tačiau sugedęs ir kur nors parduoti jo neįmanoma.
Rusijos karinis transportinis lėktuvas „An-72“ gali gabenti iki 12 tonų sveriančius krovinius maždaug 2700 km atstumu. Dušanbė tvirtina, kad paprastai jie apsirūpina degalais į abi puses, tačiau šį kartą lakūnams kažkodėl prireikė nutūpti Tadžikistane.
Nacionalistinė Maskvos reakcija
Vos paskelbus teismo nuosprendį, kilo tarptautinis skandalas. Laukusi pusmetį Rusijos federacinė valdžia puolė į ataką. Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko (buvusi Sankt Peterburgo merė ir Vladimiro Putino „protežė“) pažadėjo asmeniškai užsiimti šia problema ir net buvo pasiruošusi skristi į Dušanbė, bet apsiribojo tik raginimu prieš Tadžikistaną imtis griežtų priemonių.
Į diskusiją lapkričio 9 d. per savo internetinį dienoraštį įsitraukė ir pats Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, pareikšdamas, kad pavedė atitinkamoms institucijoms kruopščiai ištirti incidentą ir jo priežastis. Vėliau Havajuose vykusiame Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC, įkurtas 1989 m. Kanberoje, forumui priklauso 21 regiono šalis, joms tenka 54 proc. pasaulio BVP ir 44 proc. prekybos apimties) vadovų susitikime D. Medvedevas sakė, kad skandalas kenkia dvišaliams santykiams, o teisiniai bylos aspektai jam atrodo „keliantys abejonių“.
Ne toks atsargus buvo užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas: jis po pokalbio su kolega iš Tadžikistano Hamrokhonu Zarifi apkaltino Dušanbė neinformavus Maskvos apie suėmimą per priklausomas 4 paras ir reikalavo peržiūrėti teismo sprendimą. Nacionalistiškai nusiteikęs „Rusų bendruomenių kongresas“ ragina prezidentą įvesti vizų režimą šios šalies piliečiams, o kita nevyriausybinė organizacija „Rusijos visuomeniniai rūmai“ reikalauja atšaukti Rusijos ambasadorių Dušanbėje Jurijų Popovą.
Tokia Maskvos reakcija kilo dar ir dėl kito įvykio: pagal panašius kaltinimus prieš kelias dienas buvo nuteistas kitas Rusijos pilietis. Prisiekusieji Jungtinėse Valstijose pripažino Viktorą Butą kaltu susimokymu žudyti Amerikos piliečius ir dėl ginklų kontrabandos.
Reikia pažymėti, kad Estija kol kas niekaip nereagavo į savo piliečio sulaikymą. Šioje Baltijos šalyje, kaip rašo laikraštis „Komsomolskaja pravda“, perpasakojantis premjero Andruso Ansipo žodžius, dėl to jokio skandalo nėra, nes Estija „turi šiokius tokius santykius su Tadžikistanu“, tačiau jų nepakanka, kad kiltų tarptautinis skandalas...
Ar tikrai tadžikų migrantai – patys baisiausi?
Na, o tokia Rusijos reakcija – dar ne viskas.
Į kovą prieš migrantus iš Vidurio Azijos pakilo ir rusų nacionalistai, verčiantys ir valdžią imtis atvykėlių antplūdį apribojančių priemonių. Rusijos federalinės migracijos tarnybos (FMT) direktorius Konstantinas Romodanovskis lapkričio 11 d. pranešė, kad iš Rusijos išsiunčiama 100 tadžikų. Naujienų agentūra „RIA Novosti“ neslepia, kad tai „nesimetrinė“ Maskvos reakcija į Tadžikistano teismo sprendimą. Dieną prieš tai Maskvoje buvo sulaikyti dar 134 šios šalies piliečiai, kurie taip pat gali būti deportuoti. D. Medvedevas Havajuose, lyg teisindamas tokią niekuo nepridengtą politiką migrantų atžvilgiu, pareiškė, kad tadžikų išsiuntimas iš šalies ir incidentas Tadžikistane – „grynas sutapimas“. „Įstatymus pažeidžiantys piliečiai turi būti išsiunčiami iš šalies arba jų teisinis statusas turi būti sutvarkytas, todėl neteisėtos kampanijos prieš juos neįžvelgiu“, – cituoja prezidento žodžius ITAR-TASS.
Spalį FMT tinklalapyje paskelbtoje statistikoje rašoma, kad apie 80 proc. visų darbo migrantų iš Tadžkistano vyksta uždarbiauti į Rusiją. Iš visų 689 tūkst. atvykėlių daugiau kaip du trečdaliai – 447 tūkst. – čia yra nelegaliai. „Rossijskaja gazeta“ rugsėjį rašė, kad tarp visų jų tadžikai sudaro kiek mažiau kaip 7 procentus.
Dauguma jų sulaikomi ir išsiunčiami, kaip teigia Maskvos valdžia, nes linkę daryti nusikaltimus. Pavyzdžių greitai surandama. Štai 2010 m. keturi tadžikai buvo nuteisti 9,5 metų kolonijos už tai, kad Pamaskvyje buvo sugauti su 10 kg afganiško heroino. Vienas iš nuteistųjų – Tadžikistano geležinkelio viršininko sūnus ir paties prezidento žento brolis.
K. Romodanovskis tvirtina, kad aukštas nusikalstamumo procentas priklauso tadžikams, nors daugiau nusikaltimų daro uzbekai, bet Tadžikistano piliečių Rusijoje santykinai mažiau. Isteriją pakurstė ir per NTV televiziją lapkričio 11 d. parodytas siužetas, kuriame tvirtinama, kad kone visi atvykę tadžikai yra nusikaltėliai...
Savo įnašą į šią isteriją įnešė ir Rusijos vyriausiasis sanitarijos gydytojas Genadijus Oniščenka, pareikšdamas, kad tadžikai kalti, jog Rusijoje plinta ŽIV ir tuberkuliozės užkratai, o jų vaikai čia esą platina poliomielitą...
Kur nusitęsia konflikto gija?
Žinoma, Maskva neketina santykiuose su Dušanbė balansuoti ant visiško jų pagadinimo ribos. Nedera pamiršti, kad ši Vidurio Azijos šalis yra pagrindinis tranzito į Afganistaną punktas, kuriuo pagal susitarimą su Rusija naudojasi JAV ir NATO. Tadžikistane yra didžiausia Rusijos karinė bazė –201-oji, taip pat karinio kosmoso stebėjimo centras „Okno“. Maskva tikisi 2012 m. įtikinti Dušanbę palikti 201-ąją bazę šalyje dar 49 metams (sutartis baigia galioti 2014 m.), taip pat išsinuomoti Gisaro karinį aerodromą netoli Tadžikistano sostinės. Laikraštis „Izvestija“ pranešė, kad Rusija pradėjo išvesti savo kareivius iš šios bazės, palikdama tiktai tarnaujančius pagal kontraktą. Kaip avansą būsimoms deryboms Maskva Tadžikistanui perdavė pirmininkavimą NVS šalių prekybos ir pramonės rūmų taryboje.
Nori nenori, visas šis skandalas susijęs ir su Rusijos santykiais su JAV. Galbūt jis netrukus bus užgniaužtas, nes juk artėja Dūmos rinkimai, o ir atleisti santykių su JAV „įkrovimo iš naujo“ mygtuko neverta.
Tai būtų tiesiog netolregiška. Todėl Dušanbė ir Maskva susitars dėl kelių šimtų „gastarbaiterių“ ir nuris karčią ksenofobijos ir didėjančio nacionalizmo piliulę, kuri ne gydo, o sargdina padėtį regione.
Taip pat skaitykite:
Rusija deportavo 300 tadžikų migrantų po rusų piloto įkalinimo
