Kadangi Lietuva laikoma išvykstančių-atvykstančių poilsiautojų zona, kur turizmo sektorius – svarbus veiksnys ir pinigų gavimo šaltinis, pravartu išsiaiškinti, ar Lietuvos turizmo politika yra tokia pat kaip kitų ES valstybių, ar paliekama daugiau laisvės veikti.
Turizmo politika ES
Remiantis viena iš ES sanglaudos politikos statistinių apžvalgų, 2007–2013 metais turizmo sferos projektams remti numatyta 1,8 procento ES valstybių sukuriamo BVP (iš bendruomenėms skirtų 344,3 milijardo eurų poilsiautojų poreikiams tenkinti numatyta per 6,3 mlrd. eurų (http://ec.europa.eu/regional_policy/activity/statistics/2007_tourism.pdf).
2010 m. birželio 30 d. Europos Komisija pasirašė komunikatą dėl naujos turizmo strategijos (http://eur-lex.europa.eu/Result.do?T1=V5&T2=2010&T3=352&RechType=RECH_naturel&Submit=Ie%C5%A1kot). Numatyti trys pagrindiniai tikslai visai ES: įmonių konkurencingumo skatinimas, gerosios patirties sklaida ir integruotos turizmo strategijos plėtra. Atsižvelgiant į tai sudarytas veiksmų planas, numatantis įgyvendinti keturis veiksnius: konkurencingumą, besikeičiančių poilsiautojų poreikius atitinkančio turizmo sektoriaus plėtrą, kokybiško lankytinų vietų visumos įvaizdžio įtvirtinimą ir atsakingą požiūrį į politinę ir finansinę ES sritis plėtojant poilsinį turizmą.
Konkurencingumas turizmo sektoriuje suvokiamas ne tik kaip geresnių (ir pigesnių) už šiuo metu turimas sąlygų pateikimas poilsiautojams. Tai ir elektroninių paslaugų kūrimas bei tobulinimas, didesnės ES valstybių bendradarbiavimo galimybės, savanoriškos jaunimo mainų programos diegimas ir palaikymas, vartotojų poreikių tenkinimo monitoringas. Beje, strategijoje numatyta ir tai, kad būtina siekti suderinti valstybinį ir privatų sektorius. Vienas tokio suderinimo pavyzdžių – CALYPSO programa. Šis projektas patvirtintas 2008 m., jo tikslas – valstybių apsikeitimas poilsiautojais, kai projekto dalyviai yra suskirstyti pagal amžių. Projekto įgyvendinime dalyvauja dvi ar daugiau ES valstybių ir mainai vyksta ne sezono metu. Ši poilsinio turizmo kryptis reikalinga dėl keleto priežasčių, iš jų pagrindinėmis galima laikyti įvairesnių paslaugų siūlymą, naujovių diegimą, profesionalumą bei socialumo skatinimą.
Turizmo sektoriaus plėtros skatinimas ES lygiu skirtas pasidalyti gerąja kiekvienos valstybės patirtimi, pasiekta tenkinant poilsiautojų norus. Kalbama ne tik apie ES nares, bet ir apie tokių valstybių kaip Kinija, Rusija, Indija ar Brazilija (pirmiausia apie jose įsikūrusių turizmo bendrovių) pritraukimą. Siekiant plėtoti šią prioritetinę turizmo verslo kryptį, vykdoma projektinė veikla. Pavyzdžiui, įgyvendinamas projektas EDEN (kiekvienoje ES valstybėje atrenkamas geriausias turizmo projektas pagal paskelbtą metų tematiką). Dar viena svarbi šios strategijos dalis yra bendros turizmo chartijos parengimas, nes šiuo metu tokio dokumento nėra.
Trečiasis veiksnys – kokybiško lankytinų vietų visumos įvaizdžio įtvirtinimas – skirtas pasinaudojant gerosios praktikos sklaida gauti kuo didesnę finansinę naudą. Tikimasi ne tik sukurti bendrus turizmo veiklos vertinimo kriterijus ES teritorijoje, bet ir dalyvauti tarptautinėse mugėse, parodose, tai yra būtina norint įgyvendinti antrąjį kriterijų.
Politinių ir/arba finansinių aspektų svarba turizmo plėtrai – ketvirtas svarbus turizmo veiksnys. Jis pasirinktas siekiant plėsti visų sričių, susijusiu su turizmu, vystymą. Juk turizmas apima ne vien aptarnavimo sritį. Kalbama apie transporto sistemą, vidaus rinką, mokesčius, vartotojų teisių apsaugą, aplinkos, mokymo ir užimtumo, kultūros, regioninės ir kaimo plėtros tikslus. Turizmas apima beveik visas valstybės veiklos sritis. Todėl labai svarbu, kad diegiant inovacijas būtų atsižvelgiama į turizmo verslo poreikius ir tinkamą jų įgyvendinimą.
Taigi šiuo metu turizmo plėtrai ES įtakos turi bendri, bet ne tiesiogiai privalomi, sprendimai, bendrai vystomi projektai. Bet kyla klausimas, ar kiekviena narė yra tinkamai pasirengusi, kad galėtų turėti gerą poilsiautojams pritaikytą turizmo verslo plėtros politiką.
Lietuvos pozicija ES
Remiantis ES teikiamos socialinės politikos analize, Lietuvai skirta 6 775,5 mln. eurų parama, iš jos 116,5 mln. eurų, t. y. apie 1,7 procento, turizmui vystyti. Parama skiriama trims turizmo verslo kryptims: žmogiškiesiems turizmo verslo ištekliams ir poilsiautojams būtinos vietos būklei gerinti bei kitoms išlaidoms. Lietuva paramą gauna pagal du plėtros kriterijus: žmogiškiesiems ištekliams tausoti bei poilsiautojams būtinoms gyvenamosioms ir maitinimo vietoms gerinti.
Remiantis turizmo verslo politikos formavimo pozicija, Lietuvoje yra parengta Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos užsakyta strategija bei planai, pavyzdžiui, įvaizdžio formavimo ir rinkodaros komunikacijos priemonių, skirti turizmo skatinimui. Vykdoma vandens, automobilių turizmo, pajūrio dviračių trasų ir kitos plėtros programos. Lietuva taip pat sėkmingai dalyvauja ES kuruojamuose projektuose, pavyzdžiui, EDEN programoje, taip pat 2007–2013 m. sanglaudos skatinimo veiksmų programoje. Mūsų valstybė gauna paramą pagal pirmojo prioriteto – „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ – priemonę „Turizmo informacinių paslaugų ir infrastruktūros plėtra ir turizmo rinkodaros skatinimas“. Taigi Lietuva laikosi pozicijos ne tik nustatyti pagrindines turizmo verslo šakas, bet ir ieško būdų, kaip jas padaryti patrauklias paslaugų pirkėjams, t. y. poilsiautojams.
Kita vertus, Lietuvos turizmo įvaizdžio formavimo ir rinkodaros komunikacijos priemonių 2010 m. plane pastebima ir neigiamo turizmo veiklos vertinimo sričių. Pavyzdžiui, į Lietuvą, palyginti su kitomis ES valstybėmis, atvyksta mažiausiai turistų, kuriems yra daugiau nei 65 metai. Siekiant nustatyti, kokie turėtų būti Lietuvos, kaip turistų mėgstamos šalies, vertinimo kriterijai, atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip apgyvendinimo ir paslaugas teikiančių įmonių veiklos kokybės rodikliai, užsienio turistų pasiskirstymas pagal šalis ir laikas, kurį jie būna šalyje, bei per vieną dieną išleidžiamų pinigų kiekis. Deja, pagal pateikiamus duomenis Lietuvoje šis rodiklis yra tris kartus mažesnis nei ES vidurkis.
Atsižvelgiant į regioną, jame galimas veiklas, vykdomą bazinę turizmo plėtros politiką, būtina diegti naujoves, siekiant padidinti Lietuvos turistinį patrauklumą. Ypač svarbus reklamos apie Lietuvą kaip turistui patrauklią šalį plėtojimas, įskaitant elektroninių paslaugų diegimą, platesnis informacijos viešinimas (ne tik lietuvių, bet ir anglų, vokiečių, rusų kalbomis). Taip pat būtinas aktyvesnis Lietuvos domėjimasis projektine turizmo visoje ES veikla, nes, pavyzdžiui, Maltos 2010 m. turizmo duomenys, perduoti Europos Komisijai, rodo, kad to Lietuvai dar tikrai trūksta.
Valstybės investicijos į turizmo industriją lemia didesnį dirbančių žmonių skaičių, daugiau pajamų valstybės iždui. Visos su turizmu susijusios valstybės veiklos sritys (vidaus rinka, valstybės vidaus transporto infrastruktūros tinkamumas turizmo poreikiams, mokesčių politika ir pan.) turi būti pritaikytos poilsiautojų poreikiams ir būti lanksčios. Tokios politikos buvimas užtikrina, kad turizmo sektoriuje dirbančios įmonės duos didesnį pelną pačiai valstybei. Juolab kad turizmas gali būti puikus koziris ir patiems šalių vadovams – juk vykstant tarptautiniam susitikimui tiesiog privalu turėti sritį, kuria galima pagrįstai pasigirti (kaip olimpiniu Lietuvos auksu, iškovotu R. Meilutytės). Kita vertus Lietuvos atveju būtina prisiminti, kad, norint išlaikyti pasiektą padėtį ar ją pagerinti, surinkti daugiau mokesčių į valstybės iždą, būtina ir pačios valstybės parama šiam neantraeiliam verslo sektoriui.
Kita vertus, ES turizmo pozicija vis dar kelia abejonių. Iš dalies dabartinė situacija leidžia pasidžiaugti esama ES pozicija. Turima teisinė bazė kol kas užtikrina bendrą visos Sąjungos valstybių politiką. Be to, aktyviai vykdoma bendra projektinė veikla, teikiamos ataskaitos. Vis dėlto vienos turizmo politikos ES dar nėra. ES valstybėms svarbi turizmo sfera reikalauja bendros, su politiniais ir finansiniais tikslais suderintos politikos (šiuo metu bandoma kurti visoms 27 valstybėms priimtiną strategiją).
Eglė Urbonaitė
