– Pone Bykovski, kokia Jūsų nuomonė apie šią pliušinių meškiukų akciją Baltarusijoje? Kodėl buvo pasirinkti tokio pobūdžio veiksmai, ką tai simbolizuoja?
– Sunku spręsti apie tikruosius Švedijos viešųjų ryšių kompanijos [„Studio Total“] motyvus rengiant tokią akciją. Anksčiau Minske (vasario mėn.) buvo surengta „žaislų protesto akcija“: buvo fotografuojami žaislai su politiniais šūkiais. Tai greičiau buvo akcijos dalyvių hepeningas (įdomus įvykis), galimybė nepriklausomai žiniasklaidai padaryti keletą šmaikščių nuotraukų. Tačiau ši akcija jokio visuomeninio rezonanso nesulaukė. O dėl „bombardavimo“ pliušiniais meškiukais, tai jei ne Baltarusijos žurnalisto Suriapovo ir nekilnojamojo turto prekybos agento Bašarimovo sulaikymas, Priešlėktuvinės gynybos ir Sienos apsaugos komitetų vadovų atstatydinimas, akcija taip pat nebūtų sulaukusi platesnio rezonanso. Praktiškai niekas asmeniškai nematė, kaip meškiukai buvo mėtomi iš lėktuvo, akcijos organizatoriai pirmosiomis dienomis teikė prieštaringą informaciją apie tai, kur ir ką jie padarė. Vėliau Baltarusijos specialiosios tarnybos, tiksliau, KGB, pasinaudodamos šiuo „meškiukų bombardavimu“, išsprendė savo sistemos uždavinius:
• parodė, kad veikia, ir pasiekė, kad iš pareigų būtų atleistas Sienos apsaugos komiteto vadovas Igoris Račkovskis, kuris laikomas vyriausiojo Lukašenkos sūnaus draugu ir įtakinga Baltarusijos valdžios politikos figūra. Vėliau pasikeitė Prezidento administracijos ir Užsienio reikalų ministerijos vadovai. Iki pat šiol neaišku, ar kadrų pertvarkos banga jau baigėsi;
• sustiprėjo vadinamoji „vanagų partija“, kuriai tradiciškai priskiriama specialiosios tarnybos, nes valdantysis Baltarusijos režimas pateko į „apgultos tvirtovės“ situaciją;
• piliečių dėmesį pavyko nukreipti nuo gyvybiškai svarbių ekonominių problemų svarstymo į abstrakčią ir atsitiktinę „pliušinio desanto“ temą.
Šiame fone vyko ir švedų ambasadoriaus Stefano Eriksono akreditacijos nepratęsimas, Baltarusijos ambasadoriaus Švedijoje atšaukimas, taip pat oficialiojo Minsko vykdoma įtampos eskalacija santykiuose su Stokholmu ir Briuseliu buvo visai logiškas viso to tęsinys.
– Kodėl iš pradžių Baltarusijoje slėpė šios akcijos faktą? Kodėl vyriausybė teigė, kad jokio skrydžio nebuvo, bet po kurio laiko tai pripažino?
– Nepratę prie atvirumo Baltarusijos kariškiai iš pradžių stengėsi paneigti šios akcijos faktą. Be to, jei specialiosios tarnybos dėl savo korporacinių motyvų nebūtų suinteresuotos eskaluoti įtampos, šio incidento nutylėjimas galėjo būti sėkminga Baltarusijos valdžios taktika. Kadangi „klausimo kaina“ nebuvo aukšta, tai buvo didelė tikimybė, kad visuomenės nuomonė „persijungs“ į kokią nors kitą temą, pavyzdžiui, į parlamento rinkimų, kuriems Baltarusijoje šiuo metu rengiamasi, aptarimą. Tačiau žurnalisto ir prekybos agento areštais specialiosios tarnybos automatiškai „pakėlė kainą“ ir nutylėjimų taktika pasidarė neefektyvi.
– Viename iš savo interviu Lukašenka pasakė, kad jeigu Lietuva nesiims tirti Baltarusijos sienos pažeidėjų veiksmų, tai Baltarusija imsis atsakomųjų veiksmų, dėl kurių Lietuvai „per maža nepasirodys“. Ar šis grasinimas yra realus? Kokių sankcijų Baltarusija galėtų imtis prieš Lietuvą? Kaip „pliušinių meškiukų“ istorija gali pakeisti dvišalius Baltarusijos ir Lietuvos ekonominius ir politinius santykius?
– Taip, Lukašenka tikrai taip sakė. Aš nemanau, kad šią grėsmę reikėtų laikyti realia. Tai greičiau buvo skirta Baltarusijos auditorijai. Vargu ar Lukašenka ryšis nutraukti abipusiai naudingus ekonominius projektus su Lietuva, o politiniu lygmeniu realaus bendradarbiavimo tarp Minsko ir Vilniaus praktiškai nėra. Todėl aš manau, kad šioje srityje niekas nesikeis.
– Kokių pokyčių įvyko Baltarusijos Respublikoje po šios akcijos? Baltarusijoje kai kurie aukšti pareigūnai prarado savo postus...
– Taip, daug aukštų pareigūnų prarado savo postus. Prezidentas liepos 31 d. „už netinkamą pareigų atlikimą užtikrinant nacionalinį šalies saugumą“ atleido iš pareigų Sienos apsaugos komiteto pirmininką generolą majorą Igorį Račkovskį ir Karinių oro bei priešlėktuvinės gynybos pajėgų vadą generolą majorą Dmitrijų Pachmelkiną.
Priminsiu, jog Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka pareiškė, kad visi, kalti dėl liepos 4 d. incidento su švedų lėktuvo, kuris mėtė pliušinius meškiukus su politiniais šūkiais, skrydžiu virš Baltarusijos, bus nubausti.
O dėl I. Račkovskio, tai jo atstatydinimas įdomus dėl politinių priežasčių. Dauguma apžvalgininkų valstybinio komiteto pirmininką priskiria prie asmenų, artimų vyriausiajam prezidento sūnui. Lukašenka atleido Sergejų Martynovą iš užsienio reikalų ministro pareigų. Naujuoju ministru paskirtas Vladimiras Makėjus, anksčiau ėjęs Prezidento administracijos vadovo pareigas. Tai artimas A. Lukašenkos bendražygis.
Baltarusijoje įvyko eilinis „vanagų“ sustiprėjimas. Pilietinei visuomenei buvo pasiųstas dar vienas signalas, kad liberalizacijos, kuri paprastai vyksta prieš rinkimų kampanijas, šį kartą laukti neverta.
– Kas tapo šios akcijos laimėtojais: Švedija, Baltarusija, opozicija, galbūt Rusija? Ar akcijos organizatoriai pasiekė tai, ko norėjo? Ką apie šią akciją mano opozicija?
– Kas laimėjo? Švedų viešųjų ryšių kompanija išgarsino save pasaulio spaudoje, žurnalistai ne sezono metu turėjo progos apie ką nors parašyti, „vanagai“ sustiprėjo. O dėl opozicijos, tai ji po 1996 m. nebėra sisteminė opozicija, yra silpna ir gauti rimtesnių dividendų iš šios situacijos jai nepavyko. Žmogaus teisių gynėjai gavo dar vieną įrodymą apie žmogaus teisių pažeidinėjimą Baltarusijoje.
Parengė Vaidotas Šernius
