vitaminai

Įspūdingi augalai puošia ir džiugina, tačiau kai kurie sodininkai mano, kad geriau ką nors pasisodinus turėti ir naudos. Kultūrinės bruknės, sausmedžiai ir putinai vis dažniau auginami prie namų ar soduose. Vis labiau domimasi naujais sodo augalais, kurių vaisiuose yra daug žmogaus organizmui naudingų savybių. Apie tai kalbėjomės su Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Pomologijos mokslo sektoriaus mokslininke dr. Laima Česoniene.

Kuo toliau, tuo labiau pasineriame į urbanistinį gyvenimo būdą, tačiau poreikį pabūti gamtoje išsaugojome. Joje pailsime, atsipalaiduojame, apmąstome, nusiraminame. Gamta yra ir geros sveikatos šaltinis. Civilizuotų šalių gyventojus vis dažniau vargina įvairios širdies ir kraujagyslių ligos. Gryno oro stygius, rūkymas, prasta mityba, nutukimas, stresas, judėjimo stoka labiausiai išvargina vieną svarbiausių organų – širdį.

Ekologiški maisto produktai yra tik šiek tiek sveikesni už įprastinius. Mokslininkai atitinkamo tyrimo metu nerado aiškių įrodymų, kad ekologiškas maistas yra maistingesnis ar kad jis kelia mažesnę riziką sveikatai. Tačiau mokslininkai pripažįsta, kad ekologiškas maistas yra mažiau užterštas herbicidais.

Dažna „nežinia iš kur“ atsirandančio viršsvorio priežastis – sulėtėjusi medžiagų apykaita. Ar įmanoma ją paspartinti? Taip! Štai būdai, padėsiantys susitarti su organizmu. 1. Maistas mažomis porcijomis. Maistas skatina medžiagų apykaitą. 10 procentų per dieną sudeginamų kalorijų išeikvojama virškinti maistą. Ir nepamirškite pusryčių – rytinis maistas geriausiai spartina medžiagų apykaitą! 2. Sportas, fizinis aktyvumas.

2012 m. rugsėjo 1 d. 12.00 val. antrą kartą startuos Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro internetinis sveikatos žinių vertinimo konkursas „Reikia išmokti sveikam išlikti“. Konkurso tikslas – gerinti gyventojų sveikatos raštingumą, skatinti visuomenę domėtis sveika gyvensena, ligų ir traumų prevencija.

Net ir vaikai žino, kad alyvuogės yra vienos iš pačių naudingiausių maisto produktų. Alyvuogėse yra labai daug aktyvių medžiagų, vitaminų ir tai puiki priemonė, norint lieknėti, išvalyti organizmą nuo toksinų ir sureguliuoti kepenų darbą, taip pat puiki profilaktinė priemonė skrandžiui, kraujotakos sistemai ir kepenims. Tai pat alyvuogės normalizuoja arterinį spaudimą, gerina vyrišką potenciją ir labai naudingos sergantiems diabetu.

Ryškiausios sveikos mitybos žvaigždės – imuninę sistemą stiprinančios medžiagos. Jas verta žinoti, kad būtume sveiki ir neapkrautume organizmo nereikalingu balastu, kuris transformuojasi į nereikalingą svorį. Karotenoidai Beta karoteno, kurio esama tokiuose maisto produktuose kaip morkos, saldžiosios bulvės, persikai ir oranžinė papajų dalis. Visi karotenoidai tiekia vadinamąjį provitaminą A, kurį kūnas paverčia retinoliu – aktyviąja vitamino A forma.

Sausa ir šiurkšti oda Jei oda tapo šiurkšti, gali būti, kad organizmui trūksta nikotino rūgšties (vitamino PP). Reikia nedelsiant papildyti šio vitamino atsargas organizme valgant rupaus malimo duoną, patiekalus su pupelėmis, įvairių kruopų valgius. Šio vitamino yra ir neriebioje žuvyje, mėsoje, žirniuose. Rekomenduotina nuolat vartoti mielių tabletes.

Į maistinių medžiagų, gerinančių lytinio gyvenimo kokybę, sąrašą pateko vitaminai, kurių galima įsigyti bet kurioje vaistinėje (ir, žinoma, parduotuvėje – jeigu kalbame apie natūralius šaltinius). Gydytojai šiomis dienomis paskelbė, kad sumažėjęs vyrų ir moterų lytinių hormonų lygis tiesiogiai priklauso nuo kai kurių vitaminų stygiaus. Lytiniam gyvenimui patys svarbiausi yra šie komponentai: vitaminai E, C, ir A, taip pat B grupės vitaminų kompleksas.

Dilgėlė verte prilygsta ankštinėms daržovėms, maistingumu lenkia špinatus ir brokolius. Šviežiose dilgėlėse daugybė mineralinių medžiagų (geležies, kalio, kalcio) ir vitaminų, ypač C, E, K ir B, beta karoteno, organinių rūgščių ir fermentų. Dilgėlės stiprina imunitetą, gerina kraują, bet reikėtų nepamiršti, kad taip pat jį tirština. Jos ypač gerai išvalo organizmą ir padeda įveikti pavasarį užplūstantį nuovargį.

Štai ir atėjo metas, kai vitaminus galime valgyti saujomis ir pasigardžiuodami – noksta šviežios uogos, stalą puošia pirmosios daržovės. Ir, žinoma, nei maži, nei dideli negali atsispirti aromatingiems sodų karalienių – braškių – kerams. Šios uogos – ne tik skanėstas, bet ir tikrų tikriausias vitaminų lobynas bei vaistas. Braškių nauda Visų pirma braškės – nuostabus desertas. Tačiau jos naudojamos ir kosmetikai ar vaistams gaminti.

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos narių laboratorijose atliktų bendrojo vitamino D tyrimų rezultatai parodė, kad lietuviams trūksta organizmui svarbaus vitamino D. Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius ištyrus 240 į medikus besikreipusių pacientų kraują paaiškėjo, kad net 86 proc. trūksta vitamino D.Pasak medikų, esant vitamino D deficitui silpnėja kaulai: vaikams vystosi rachitas, o suaugusiems – osteoporozė.

Ryžiai – viena seniausių grūdinių kultūrų, išsiskirianti unikaliomis maistinėmis savybėmis. Sveika mityba besirūpinantys žmonės jau įprato vietoj bulvių prie mėsos skanauti ryžių. Ar toks sprendimas – tikrai į sveikatą? Dietologai kol kas dar ginčijasi, ar ryžiai – tikrai naudingas produktas sveikos mitybos valgiaraštyje. Ryžiai akių nesiaurina, bet... Pas mus vis dar populiarus juokas, esą valgant daug ryžių gali susiaurėti akys. Be abejo, tai – tik pokštas.

Apsilankiusi mėgstamoje kepyklėlėje nustebau, kai šalia keleto skirtingų kepaliukų išvydau išdidžiai besipuikuojantį užrašą „be mielių“. Ne bet kaip, o būtent išdidžiai – paryškintas, didesnis nei greta išdėlioti pavadinimai, paramstytas šauktukais. Ar tai reiškia, kad bemielė duona kuo nors geresnė? Paklausus pardavėja tik gūžtelėjo pečiais: „Tiesiog kai kurie žmonės pageidauja būtent bemielės.

Retas žmogus nebijo pasenti. Anot psichologų, ši baimė susijusi su nerimu, jog gyvenimo saulėlydyje jis gali jaustis vienišas, niekam nereikalingas, nepajėgus savarankiškai atlikti daugybės dalykų.

Artėjant vasarai norisi bėgti, lėkti, mėgautis gyvenimu, kurti kažką nauja. Tačiau dažniausiai nutinka taip, kad entuziazmo turime daugiau nei jėgų ir energijos. Greičiau nuvargstame, kartais net pasiduodame apatijai. Tokią savijautą dažnai lemia avitaminozė ir per žiemą šlakais užterštas organizmas.

Ankstyvosios daržovės. Pavasarį sunku atsispirti vos pasirodantiems agurkams, ridikėliams, bulvėms, morkoms ir žalumynams. Bet kas iš tikrųjų slypi po daržovių odele? Nesubrendusiose ir ankstyvose daržovėse visada yra daugiau... nitratų. Nitratai – azoto rūgšties druskos. Gamtoje jos susidaro natūraliai, todėl be jų negali augti jokios daržovės. Taigi, nitratų yra visose uogose ir daržovėse. Bet visa esmė – jų kiekyje.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai, atliko energinių gėrimų rizikos vertinimą: išanalizavo Lietuvoje parduodamų energinių gėrimų sudėtį ir atliko jų sudedamųjų dalių poveikio žmonių sveikatai analizę. Įvertinus riziką, nustatyta, kad Lietuvos rinkoje yra daugiau nei 50 pavadinimų energinių gėrimų.

Yra sakoma, jog protingi mokosi iš savų klaidų, labai protingi – iš svetimų. Kokios yra dažniausios klaidos, vartojant maisto papildus ir kaip jų išvengti? Sutikime – dažna naujovė, pažanga ar atradimas, šalia entuziastingo palaikymo susilaukia ir skeptiškų atsiliepimų. Žmonės – mąstančios būtybės, greitai susieja savo nusivylimus ir nepateisintus lūkesčius su naujais jų gyvenime dalykais. Maisto papildai – ne išimtis.

Sveiki nagai paprastai yra tvirti, lygūs, blizgantys, švelniai rožinės spalvos, nes pro juos prasišviečia kraujagyslės. O kokie jūsiškiai? Kas yra nagas? Nagas – svarbi apsauga, dengianti pirštų galiukuose esančias nervines ląsteles. Tai odos darinys, sudarytas iš žvynelių, kuriuose gausu keratino. Nago plokštelė neturi nei kraujagyslių, nei nervų skaidulų, todėl ją pažeidus ar nukirpus, neskauda, nekraujuoja. Nagas sudarytas iš kūno ir šaknies.

Pastaruoju metu viešoje erdvėje itin gausiai diskutuojama apie Lietuvos gyventojų maitinimosi įpročius – kiek jie yra teisingi ar ydingi, taip pat apie vitaminų ir maisto papildų veiksmingumą. Šiose diskusijose pateikiama kontraversiškų, provokuojančių nuomonių.

Mitybos įpročių keitimas ar dietos laikymasis – sunkus ir daug pastangų reikalaujantis darbas. Tačiau šiandien tai galite padaryti vadovaudamiesi aštuoniais patarimais, kurie padės ne tik atsikratyti antsvorio, bet ir apsaugoti širdį nuo daugelio ligų. Ne paslaptis, kad vartojant kai kuriuos produktus, padaroma neigiama įtaka širdies veiklai ir gali sukelti jai rimtą pavojų.

Šaltuoju metų laiku organizmas stengiasi sukaupti kuo daugiau energijos, kad galėtų kovoti su šalčiu, todėl dauguma žiemą valgome daugiau kaloringo maisto – ir tai tampa problema. Bėda tai, kad žiemą mūsų fizinis aktyvumas sumažėja – juk labiau norisi sėdėti šiltuose namuose, o ir trumpesnės dienos natūraliai skatina daugiau miegoti. Ir galiausiai visos tos kalorijos, kurias suvartojame, ima atsispindėti figūroje, veide, plaukuose. Tačiau tai tik išoriniai požymiai – ledkalnio viršūnė.

Medicinos praktika, ko gero, būtų labai nuobodi ir liūdna, jei ne kuriozai, kuriais mes patys, pacientai, papildome jos istoriją. Nusprendėme surinkti pačius smagiausius nutikimus, susijusius su įvairių vaistinių preparatų naudojimu, ir sudarėme jų TOP sąrašą. Kad išsaugotume visas intrigos taisykles, pradedame nuo paskutinės vietos. 7 vieta: Miegas per egzaminą Užmigti per paskaitą – įprastas reiškinys.

Kartu su šiltėjančiais orais ir bundančia gamta medžiais pradeda tekėti sula. Mėgstantys šviežias beržų sultis, jau gali mėgautis šiuo skaniu gėrimu. Kretingos rajone gyvenantis girininkas Skirmuntas Maštaras sako beržų sula besimėgaujantis jau kelias dienas. „Maždaug jauti, kada truputį atšilo oras, pradeda šviesti saulė, tuomet ir leidžiam. Dar pašalas būna neišėjęs“, – kalbėjo girininkas. Pasak jo, pavasariu kvepiančios sultys anksčiau pradeda tekėti iš klevo. Jos būna saldesnės.

Džiaugtis gerėjančiais orais kartais trukdo prasta savijauta. Neretai po žiemos jaučiame keistą vidinį nerimą, silpnumą, energijos trūkumą. Dažniausiai tai tėra netinkamos gyvensenos pasekmė, tačiau kartais organizmas tokiu būdu bando įspėti apie ligą. Galvotrūkčiais pulti prie vaistų ne visada verta – pakoregavus mitybą, darbo ir poilsio režimą, jėgos turėtų grįžti.

Šį savaitgalį (kovo 16- 18 dienomis) jaunieji Lietuvos tenisininkai nuo ryto iki vakaro kovėsi „Vitaminų Zippy teniso turnyre“. Dvejose amžiaus grupėse mergaitės ir berniukai iš visų jėgų stengėsi įrodyti savo pranašumą ne tik dėl trofėjų, dovanų, bet ir dėl galimybės pakilti Lietuvos reitingo lentelėje, teigiama pranešime spaudai.

Juodieji serbentai pranoksta daugelį kitų sodo uogų pagal juose esančių vitaminų, mineralų ir kitų naudingų medžiagų kiekį bei koncentraciją. Augalo vaisiuose gausu ląstelienos, karoteno, fosforo, kalio, magnio, geležies, natrio bei vitaminų  P, B1, B2, B3, B6, E, C (daugiau šio vitamino turi tik erškėtrožės). Juodųjų serbentų lapuose ir pumpuruose yra rauginių medžiagų, eterinių aliejų, organinių rūgščių.

Kasdienis stresas daro neigiamą įtaką jūsų kraujui. Stenkitės nesijaudinti ir vengti stresinių situacijų. Mokslininkai pastebėjo, kad tie, kurie stengiasi, tiems pavyksta. Kiekvienas turi savą metodą, kaip kovoti su stresu. Vienas jų – talismanai. Turėkite darbe savo „žaisliuką“, maigykite jį rankose, žiūrėkite į jį, ir galbūt netrukus pastebėsite, jog jaučiatės daug atsparesni stresui. Geležis Šis elementas labai svarbus kraujo stiprinimui.

Turbūt daugelis iš mūsų prisimena, kaip vaikystėje turėjo gerti žuvų taukus. Tėvai aiškino, kad žuvų taukai stiprina imunitetą, gerina regėjimą, smegenų veiklą ir atmintį. Dabar žinoma, kad tai nėra didžiausias žuvų taukų pranašumas. Omega- 3 riebalų rūgštys būtinos kiekvienai mūsų ląstelei, tačiau pats organizmas jų negamina. Šių rūgščių galima gauti tik su maistu, daugiausia jų yra būtent žuvų taukuose. „Omega-3 riebalų rūgštys svarbios dėl daugelio priežasčių.

Maisto papildų pasiūla rinkoje yra didžiulė ir išsirinkti tinkamiausią – nelengva. Maisto papildas – tai maisto produktas Maisto papildai – tai maisto produktai, turintys sudėtyje koncentruotą tam tikrų medžiagų kiekį. Esant būtinybei, kaip aiškina Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI)  specialistai, šiomis medžiagomis galima papildyti mitybos racioną.

Flirto metu viliojančiu blizgesiu akys dega neatsitiktinai. Taip suplanavo gamta. Šitą patrauklumą ir žavesį galima įgyti – reikia daugiau vitaminų ir kitų maitinančių medžiagų. Tokias išvados priėjo Amerikos mokslininkai, įvertinę naujausių tyrimų rezultatus. Gyvenime dažnai sutinkame žmonių, kurie tiesiog apžavi aplinkinius, akimirksniu įsigyja draugų ir visur yra mėgstami.

„Nors valgyti žiemą norisi daugiau nei įprasta, stenkitės neužkandžiauti nuo ryto iki vakaro. Pagrindiniams patiekalams kiek įmanoma dažniau rinkitės šiltą maistą – troškinius su neriebia mėsa, tirštų ir trintų daržovių sriubas, įvairias košes. Maistą virkite, troškinkite ar ruoškite garuose, rečiau – kepkite gyvuliniuose riebaluose“, – patarė dietologė.

Norite, kad jūsų vaikutis būtų mažasis genijus, puikiai išmanytų matematiką ir fiziką? Norėdami pasiekti tokių rezultatų, susirūpinkite vaiko mityba. Ji turi būti pilnavertė ir puikiai sukomplektuota. Pateikiame naudingiausius maisto produktus. 1.Lašiša ir kitos jūrų žuvys.Nesočiosios riebiosios rūgštys Omega-3, vitaminai A, D, E, magnis, geležis, fosforas puikiai veikia vaikų smegenų vystymąsi. Žuvis gerina pasaulio pažinimą. 2.Mėlynės. Vasarą jos turi būti valgomos kiekvieną dieną.

Ropių tėvyne laikoma Europa ir Azija, iš dalies net Sibiras. Ropes augino senovės egiptiečiai ir persai. Egipte ropėmis buvo maitinami piramides statę vergai. Kai kuriose valstybėse ropės buvo tik varguolių maistas, o senovės Romoje keptas ropes valgė ir ponai, ir elgetos. Būdavo, kad romėnams neužtekdavo ropių, tada jie iš pavergtų tautų duokles imdavo ropėmis. XVI amžiuje Prancūzijoje ropės buvo tokios svarbios, jog joms neužderėjus kildavo badas.

Miesto gyventojui tokie simptomai, kaip chroniškas nuovargis, išsekusi išvaizda ir padidėjęs dirglumas, jau seniai laikomi norma. Sausa ir jautri oda, slenkantys plaukai, lūžinėjantys nagai irgi nieko nestebina: kalta prasta ekologinė aplinka ir nesibaigiantys stresai. Tiesos tame, savaime suprantama, yra. Tačiau tai, kaip mes atrodome ir jaučiamės, taip pat labai priklauso ir nuo mūsų pačių arba, tiksliau, nuo to, kaip mes rūpinamės savo kūnu.

Alkio jausmas, silpnumas, nuolatinės mintys apie tai, ką čia tokio sukrimtus, signalizuoja – laikas valgyti. Pasistiprinus, pasisotina ne tik skrandis, bet ir visi kiti organai. Tačiau jei valgome paskubomis, mažai galvodami apie maisto kokybę, natūralu, jog vieniems ar kitiems organams ilgainiui pradeda trūkti vitaminų, mineralų, kitų naudingųjų medžiagų. Rezultatas – įvairūs negalavimai, sveikatos sutrikimai, ligos.

Seimo narė Donata Meiželytė BTV laidoje “Šeštasis pojūtis" prisiminė išgirstą gąsdinančią būrėjos pranašystę – ji perspėjo moterį, kad jos laukia sunkus metas, ar net žūtis. D. Meiželytė niekada nebuvo pilka asmenybė. Ji juokdamasi netgi pati save vadina baltąja ragana, nes jei tik jai nepatinka koks nors žmogus, tuomet jam atsitinka kas nors negero. Todėl D. Meiželytė stengiasi valdyti savo emocijas ir į visus žmones žiūrėti pozityviai. Tačiau ją pačią būrėja kartą yra smarkiai įbauginusi.

Dabar viskas, kas padeda mums lengvai prarasti papildomą svorį, išlikti puikios formos, geriau jaustis ar atrodyti jauniau, kaip mat atsiduria pirkinių krepšelyje. Bet dažnai toks „sveikas“ pasirinkimas, galų gale, paaiškėja, nesąs sveikas, o kainuoja gerokai daugiau, nei kitos alternatyvos. Sveiko gyvenimo propaganda, pastaruosius 10-15 metų plačiai apėmusi pasaulinę informacinę erdvę, padėjo daugeliui produktų ir kosmetikos gamintojų be ypatingų pastangų padidinti savo pelnus.

Svajojate apie stiprius ir tvirtus nagučius, tačiau kaskart, vos palietus, nagas nulūžta?Ar žinojote, kad nagučius galite sustiprinti naudodamos priemones, kurių tikrai kiekviena iš jūsų turi namie? Pradedant apelsinais ir baigiant jūros druska. Jei norite, kad jūsų nagai būtų tvirti, atlikite tokią vonelę: Perpjaukite per pusę apelsiną arba greipfrutą ir 10-15 minučių panardinkite nagučius į jų minkštimą. Tai darykite tik įsitikinusios, kad nagų odelės nėra pažeistos ir, kad nėra žaizdelių.

Žmogus, nė karto nesusidūręs su vadinamuoju lūpų peršalimu – retenybė. O ši nelaimė nutinka, atrodytų, lygioje vietoje. Deja, lūpų pūslelinė – ne tik skausminga ir nemaloni, bet ir gerokai pagadinanti išvaizdą liga. Ir nieko čia nepadarysi: pūslelinė kartkartėmis užklumpa kas trečią mūsų planetos gyventoją. Beje, galime net ir nepastebėti, kad turime šį virusą, oficialiais Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, šį virusą savo organizme nešiojasi 95 procentai viso pasaulio žmonių.

Gilioje senovėje morka buvo laikoma vaistu nuo visų ligų. Dar nuo viduramžių šis augalas tapo žmonėms labai vertingas. Jie ne tik valgė morkas, bet ir gamino iš jų įvairius ligoms gydyti skirtus nuovirus, tepalus, nors tais laikais dar nebuvo ištirta kiek daug naudingųjų medžiagų slepiasi viename nedideliame augalėlyje. Šiandien žinoma, kad valgyti morkas itin svarbu norint ilgiau gyventi ir džiaugtis jaunyste.

Kuo gi naudingi šie žalieji lapeliai? Ar dėkingas organizmas už tai, kad juos gauna? Ši lapinė daržovė yra itin naudinga mūsų visų organizmas. Nors daugelis ir sako, kad žolinės daržovės – ne maistas, tai nėra tiesa. Špinatuose gausu vitaminų ir maistingųjų medžiagų. Kuo naudingi? Špinatuose gausu kalcio, magnio, fosforo, kalio, geležies, cinko, mangano, seleno. Špinatuose gausu baltymų, angliavandenių, riebalų, krakmolo bei organinių rūgščių. Špinatai yra ypač turtingi vitaminų.

Vargu ar jau susitaikėme, kad normalios žiemos šiemet nepamatysime, tačiau dabartinė pameta mums vis naujų siurprizų. Pasak sinoptikų, iki Naujųjų metų sniego greičiausiai nesulauksime, o sausio ir vasario mėnesį oro sąlygos pastoviai svyruos tarp šalnų ir atšilimų. Gruodžio orai buvo ne tik nežiemiškai šilti, bet ir drėgni bei debesuoti. Dėl to net daugumas sveikų žmonių jaučiasi nekaip.

Galvodami apie tinkamą maistą šaltuoju metų laiku, dažniausiai įsivaizduojame daržovių sriubas ar troškinius. Kai oras nebelepina šiluma, toks maistas tikrai yra idealiausias mūsų organizmui. Natūralu, kad vasarą ir pavasarį maitinamės sveikiau, tačiau nėra priežasties pamiršti sveiką gyvenseną ir žiemą. Mitybos specialistai rekomenduoja žiemą dažniau vartoti šiltą arba karštą maistą, valgyti produktus, kuriuose gausu angliavandenių.

Net ir žiemą parduotuvių lentynose gausu vaisių. Kokius juos šaltuoju metų sezonu rekomenduoja vartoti dietologai ir kaip juos pasirinkti tinkamus. Apelsinai Kuo naudingi Tai bene vienas vitaminingiausių citrusinių vaisių. Apelsinuose vitamino C mažiau nei citrinose, tačiau jame daugiau B grupės vitaminų. Be to yra pektinų, gerinančių virškinimą ir padedančių iš organizmo pašalinti cholesterolio perteklių.

Norite sveikai maitintis, tačiau nežinote, kokį maistą rinktis? Trokštate numesti svorio, bet negalite atsisakyti tam tikrų patiekalų? Nejaugi pamiršote, kad vienus produktus galite pakeisti kitais?! Tebūnie sprendimą diktuoja ne tik asmeniniai pomėgiai, bet ir mitybos ekspertų nuomonė.

Morkų sultys žinomos jau daugiau nei 400 metų. Jos buvo itin populiarios XX amžiaus pradžioje, jomis buvo gydomos įvairios opos ir uždegimai. Nereikėtų pamiršti, kad morkų sultys ypač naudingos dėl jose esančių tokių vitaminų, kaip B, C, E, PP, o ką jau kalbėti apie tai, kad suvalgius 100 g morkų per parą (bet kokiu pavidalu), gausite karotino paros normą. Gerdami morkų sultys atminkite, kad derėtų vengti tokių produktų, kaip cukrus, krakmolas ir visų, kuriuose gausu miltų.

Kiekvieną iš mūsų puošia daugiau nei 100 000 plaukų, kuriuos, norėdami turėti kuo sveikesnius, privalome tinkamai prižiūrėti. Turėtų būti aktualu, kad plaukas gyvena apie 5-7 metus, o per dieną nuo 40 iki 100 iškrentančių plaukų yra normalus reiškinys. Tačiau kitiems plaukų iškrenta žymiai daugiau ir ne be priežasties. Tokiu atveju reikia  imtis būtinų priemonių plaukų slinkimo šalinimui.