Medus, vienas seniausių pasaulyje saldiklių, pagaminamas iš naminės bitės (Apis mellifera), pirmiausia rastos Europoje, surinkto ir perdirbto nektaro. Žinomas kaip „dievų maistas“, medus jau prieš 5000 metų buvo naudojamas gydymui, vartojamas kulinarijoje kaip konservantas ir kaip medicininė medžiaga – kosmetikos bei muilo gamyboje, o iš bičių vaško buvo liejamos žvakės.
Ką tik išimtas iš avilio medus yra fruktozės, gliukozės ir vandens mišinys. Šioje saldžioje dovanoje dar yra enzimų, mineralų, vitaminų, aminorūgščių ir, svarbiausia, antioksidantų – tų gerųjų medžiagų, kurios palaiko organizmo vidinę ir išorinę sveikatą bei pailgina amžių.
Esama ne tik įvairių medaus rūšių, kurias žmonės – nuo maisto gurmanų iki sveikos mitybos mėgėjų – giria kaip vieną nepralenkiamų Motinos Gamtos teikiamų ypatingų valgių (kaip ir antioksidantų gausiai turintį šokoladą ir alyvuogių aliejų). Medus nėra tik skystas saldiklis, kurio pasikabinęs dediesi į arbatą arba tepiesi ant skrebučio. Tai senoviniai vaistai, kuriais buvo gydomos širdies ir kraujagyslių ligos, kvėpavimo sutrikimai, odos opos ir žaizdos, skrandžio bėdos, nemiga ir užmušamos net atspariausios bakterijos. Žinoma ir tai, kad medus gali pažaboti nevaldomą trauką saldumynams, suteikti energijos, užkirsti kelią II tipo diabetui, nepageidaujamam svoriui ir kūno riebalų formavimuisi.
Aukščiausio lygio mokslininkai, mitybos specialistai, medikai žino, kad kai kuriose medaus rūšyse yra antioksidantų, randamų vaisiuose ir daržovėse, padedančių kovoti su širdies ir kraujagyslių ligomis, vėžiniais susirgimais, diabetu ir nutukimu – keturiomis didžiosiomis negandomis visame pasaulyje.
Medus – grynoji alchemija. Be to, brangi medžiaga. Visi bitininkai vieningai sutaria, kad tikras, natūralus, neperdirbtas, nekaitintas, nefiltruotas medus, gaunamas tiesiai iš avilio – iš korio – yra garantuotas mums naudingų antioksidantų šaltinis.
Žiedadulkės – gausiai baltymų turinti miltelių pavidalo masė. Naminės bitės renka žiedadulkes kaip maistą sau ir jaunikliams. Žiedadulkėse – daugybė vitaminų, mineralų, enzimų ir aminorūgščių. Mitybos specialistai tvirtina, kad jose aminorūgščių ir vitaminų daugiau nei bet kuriame kitame jų turinčiame produkte, pavyzdžiui, jautienoje, kiaušiniuose ar sūryje. Apie medų išmanantys žmonės siūlo pradėti nuo nedidelio kiekio, o paskui vartoti nuo 1 iki 2 šaukštelių žiedadulkių per dieną. Kai kas dedasi žiedadulkių į dribsnius, vaisių kokteilius, jogurtą, kai kurie šokolado gamintojai deda jų į šokoladą. Žiedadulkių rasite sveiko maisto ir specializuotose medaus parduotuvėse.
Propolis (bičių pikis) – lipnūs, tamsūs vašką primenantys syvai, kuriuos bitės surenka nuo medžių pumpurų ir naudoja avilio plyšeliams užtaisyti. Žmonės propolį naudoja kaip dezinfekcinę priemonę, juo gydomi įvairūs negalavimai, tarp jų – prasidedantis peršalimas. Propolio produktai būna įvairių formų: kramtomasis propolis, purškiamasis, propolio tinktūra, natūralūs gabaliukai ir kapsulės.
Bičių pienelis – kremo tirštumo skystis, bičių gaminamas ir išskiriamas bičių motinėlei maitinti. Šiame natūraliame pienelyje yra itin daug baltymų, amino ir riebiųjų rūgščių, mineralų, cukraus ir vitaminų. Tai itin vertinamas odai naudingas produktas ir maisto papildas. Dėl ypatingos jo naudos sveikatai bičių pienelį itin liaupsina medaus mėgėjai ir sveikos gyvensenos entuziastai.
Medus negenda, tad jei sveikatą stiprinsite ir taisysite medumi, šis geltonas skystis gali pailginti jūsų gyvenimo metus. Juk suprantama, kad jei pavyks užkirsti kelią vėžiui, diabetui, kraujagyslių ir širdies ligoms, nutukimui, jau vien tai padės kokybiškiau nugyventi gyvenimą, tiesa? Yra daug šimtamečių žmonių, tvirtinančių, kad jų ilgaamžiškumo paslaptis – medus.
Medaus šalininkai tiki, kad bičių pienelyje – bičių motinėlės pagrindiniame maiste (tai vienintelė bitė, kuri visą gyvenimą maitinama tik šiuo lipniu tirštu skysčiu) – gausu natūralių hormonų ir B vitaminų. Dėl šio karališko maisto ji gyvena 40 kartų ilgiau ir yra didesnė nei kitos avilio bitės. Vartodami bičių pienelį žmonės gali pailginti gyvenimą, sulėtinti senėjimą ir ilgiau išsaugoti gyvybingą kūną.
Bitininkai pasakys, kad medus su didžiausiu antioksidantų kiekiu gaunamas iš Ilinojaus grikių, Kalifornijos saulėgrąžų ir Havajų brazilinio pirulio. Tai vis tamsios spalvos ir aitresnio skonio medus. Vis dėlto turiu pripažinti, kad šviesesnis medus švelnesnis gomuriui, o prie tamsesnio medaus skonio, kaip ir prie tamsiojo šokolado, reikia įprasti.
AKACIJŲ (Robinia pseudoacacia) medus gaunamas visame pasaulyje. Liaudies medicinos gydytojai akacijų medumi gydo galvos skausmus, širdies ligas, nemigą, inkstų ligas ir kvėpavimo sutrikimus. Geriausiai tinka su šviežiais persikais, datulėmis, riešutais. Man labai gardu užšlakstyti akacijų medaus ant graikiško jogurto, šviežių susmulkintų figų ir supjaustytų migdolų.
GRIKIŲ (Fagopyrum esculentum) medus – tamsesnės spalvos skanėstas. Grikių medus turi daugiau antioksidantinių savybių nei kokia nors kita man žinoma medaus rūšis, be to, jame yra ir geležies. Grikių medus liaupsinamas kaip viena sveikiausių medaus rūšių. Jo gydomosios savybės įveikia tokias negalias kaip karščiavimas, aukštas kraujo spaudimas ir reumatas. Tinka su padažais ant iešmo keptai mėsai, aštriais kepiniais, pavyzdžiui, imbierine duona, imbieriniais sausainėliais, galima naudoti kaip sirupą prie prancūziško skrebučio (su kiaušiniu), blynų.
DOBILŲ (Trifolium repens) medus pažįstamas daugeliui žmonių. Kaip ir akacijų medus, dažnai naudotas liaudies medicinoje aterosklerozei gydyti ir aukštam kraujo spaudimui reguliuoti. Jį galima naudoti ir išoriškai, dedant ant žaizdų ar įpjovimų. Tinka gardinti į bet kokį maistą, pradedant glajais, baigiant arbatomis, nes tai švelnus ir prie visko derantis medus.
MANUKOS MEDUS yra ypač garsus, gaunamas iš Naujosios Zelandijos arbatmedžio krūmo (šluotinio sėklučio – Leptospermum scoparium). Šis visur liaupsinamas Naujosios Zelandijos gydomasis medus pasižymi specifiniu skoniu, yra tamsokas, sodrios gintaro spalvos, tarsi klijai tirštos melasos konsistencijos. Jau senokai garsėja ypatingomis antibakterinėmis savybėmis. Šiame meduje esama ne tik vandenilio peroksido, kuris pasižymi antibakterinėmis ir nuo grybelio saugančiomis savybėmis, bet ir fitocheminės medžiagos, dėl kurios jis dar nuostabesnis. Tyrėjai tikina, kad jis pajėgus įveikti antibiotikams atsparias bakterijų atmainas, pavyzdžiui, itin atsparų virusą MRSA (meticilinui atsparus auksinis stafilokokas). Tyrimais įrodyta, kad juo galima gydyti odos infekcijas ir gerinti virškinimą, pasižymi bendru sveikatą stiprinančiu poveikiu.
