Ilgai buvo manoma, kad nereikia stengtis papildomai gauti vitamino D, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad organizmui jo reikia kur kas daugiau, nei rekomenduojama, ypač šaltuoju metų laiku, kai stokojame saulės spindulių.
Žinomas nuo seno
Terminą „vitaminas“ 1912 m. pirmasis pavartojo lenkų biochemikas Kazimieras Funkas. Žodis sudarytas iš lotyniško žodžio „vita“ (gyvenimas) ir priesagos amin- (aminas), nes tuo metu visi žinomi vitaminai priklausė aminams, nors dabar žinoma ir daug kitokių klasių vitaminų.
Pavadinimai vitaminams iš pradžių buvo suteikiami atsižvelgiant į ligas, kurių simptomus jie panaikina. Vitaminų žymėjimas raidėmis buvo pradėtas naudoti istorine jų atradimo tvarka – pirmiausia vitaminu A (1913 m.) buvo pavadintas antirachito vitaminas, kurį dabar ir vadiname vitaminu D. „Vitaminų atradimas – didelis XX a. laimėjimas, padėjęs nustatyti tikrąsias daugelio ligų priežastis ir rasti priemones sėkmingai joms gydyti“, – sako UAB „Rezus.lt“ kraujo tyrimų laboratorijos laborantė Nijolė Liagienė.
Yra žinomos keturios vitamino D formos – lamisterolis (vitaminas D1), ergokalciferolis (vitaminas D2), cholekalciferolis (vitaminas D3) ir dihidrotachisterolis (vitaminas D4). Mūsų organizmui svarbiausi – ergokalciferolis (D2) ir cholekalciferolis (D3).
Poveikis – įvairus
Vitaminai nėra nei energinė medžiaga, kaip angliavandeniai ir riebalai, nei statybinė, kaip baltymai ir mineralinės druskos, tačiau jie reikalingi normaliems gyvybiniams procesams palaikyti. „Vitaminų atradimas iš pagrindų pakeitė skorbuto, rachito, podagros ir beriberio ligų gydymą. Nuo minėtų ligų kasmet mirdavo šimtai tūkstančių žmonių. Jos buvo tokia pat nelaimė kaip maras ir cholera, – pasakoja specialistė. – Dabar puikiai žinomas vitamino D poveikis ir svarba kauliniam audiniui, nes jis reguliuoja kalcio ir fosforo jonų rezorbciją plonojoje žarnoje, kalcio ekskreciją inkstuose, skatina kaulo mineralizaciją, aktyviai dalyvauja kaulinio audinio metabolizme. Vitamino D stoka siejama su metabolinio sindromo, arterinės hipertenzijos, įvairių širdies ir kraujagyslių ligų, viršutinių kvėpavimo takų, gripo, įvairių autoimuninių ligų išsivystymo rizika.“
Mokslininkai vis dar diskutuoja, ar vitaminas D turi įtakos depresijai, lėtiniam nuovargiui, nuotaikų svyravimui, galbūt net sąlygoja nutukimą. Įtariama, kad mažas vitamino D kiekis gali būti viena iš autizmo priežasčių.
Iki šiol diskutuojama, kiek vitamino D reikia
Mokslininkai kol kas vis nesutaria, kiek per dieną žmogus turi gauti vitamino D. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, rekomenduojama vitamino D paros norma yra 5 mikrogramai, o JAV – nuo 5 iki 15 mikrogamų, priklausomai nuo amžiaus grupės ir kitų faktorių, tačiau pastaruoju metu vis daugėja duomenų, kad vitamino D turi būti vartojama nuo 25 iki 50 mikrogramų per dieną nepamirštant, kad šio vitamino perteklius nėra pašalinamas, todėl nesunku jo perdozuoti.
„Toksinė vitamino D riba dažniausiai pasiekiama nesaikingai vartojant maisto papildus, tačiau ne maistą, kuriame gausu vitamino D. Tiesa, ilgalaikis buvimas saulėkaitoje nesukelia vitamino D perdozavimo“, – tikina laborantė.
Vitamino D perdozavimas gali sukelti hiperkalcemiją, t. y. per didelę kalcio koncentraciją kraujyje ir kaulų masės netekimą. Šios pavojingos ligos simptomai: svorio mažėjimas, apetito praradimas, pykinimas, vėmimas ir gausus šlapinimasis. Vitamino D perteklius gali būti siejamas ir su kai kuriais vėžio tipais, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis bei pagyvenusių žmonių kaulų lūžiais. Galimas inkstų bei kitų organų pažeidimas. Vitamino D perteklius gali skatinti aterosklerozės vystymąsi. Vyresni žmonės, kuriems padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, turėtų vartoti vitaminą D atsargiai.
Motinos piene esančio vitamino D koncentracija dažniausiai yra nepakankama. Kad patenkintų augančio kūdikio poreikius, JAV pediatrijos akademija rekomenduoja kūdikių mitybą papildyti tam tikra vitamino D doze.
Vitamino D lygis gali stipriai nukristi dėl tam tikrų mitybos, gyvenimo būdo ar organizmo ypatumų. Kad sukauptų pakankamą vitamino D kiekį, šviesiaodžiams saulėje reikėtų pabūti apie 15-30 min., kol oda pirmąkart paraus, vėliau – du tris kartus per savaitę vasarą, nenaudojant apsauginio kremo. „Vitamino D svyravimas būdingas visiems, tačiau jaunas žmogus iki šaltojo sezono pradžios sugebės pasigaminti šiek tiek vitamino D atsargų, o vyresni žmonės – ne, todėl rekomenduojama vartoti papildus“, – primena laborantė.
Simptomų, rodančių, kad trūksta vitamino D, nėra, tačiau yra tam tikrų nespecifinių simptomų, iš kurių dažniausi: raumenų silpnumas, traukuliai, kaulų, kūno skausmai, lėtinis nuovargis, nemiga, sulėtėjęs mąstymas, bloga koncentracija, kūno masės padidėjimas. „Jei pacientas skundžiasi šiais negalavimais, reikėtų pagalvoti apie vitamino D trūkumą“, – sako laborantė ir primena, kad vitamino D kiekį galima nustatyti atliekant kraujo tyrimą, kuris leidžia tiksliai diagnozuoti šio vitamino trūkumą, normą ar perteklių organizme.
Maisto produktuose yra per mažai
Vitamino D yra kepenyse, kiaušinio trynyje, sūryje. Bene daugiausia šio vitamino yra riebiosiose šaltųjų vandenų žuvyse: lašišose, skumbrėse ir silkėse. „Suvalgydami dvi porcijas jūrų žuvies per savaitę, jūs jau pasirūpinate savo sveikata“, – sako specialistė. Deja, net ir valgydami produktus, kuriose yra vitamino D, norėdami pasiekti rekomenduojamą paros dozę, turėtume per dieną suvalgyti 40 kiaušinių ar 1 kg tuno arba išgerti 10 stiklinių pieno, praturtinto vitaminu D. „Taigi, vengiant saulės dėl jos kancerogeninio poveikio odai ir esant nepakankamam vitamino D kiekiui maiste, patikimiausias jo šaltinis – papildai“, – teigia N. Liagienė.
Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ
