Vaistams renkamos prinokusios ir sveikos uogos bei lapai, ankstyvą pavasarį galima prisiskinti ir serbento pumpurų.
Lapai skinami žydėjimo metu – birželio–liepos mėn., džiovinami pavėsyje ar gerai vėdinamoje patalpoje. Uogas geriau apvytinti lauke ir tik paskui džiovinti. Gerai išdžiovinti lapai turi išlikti žali ir kvapūs, o uogos – nesulipusios, rūgščiai saldaus skonio.
Lapai ir uogos bus renkamos tik vasarą, tad šiuo metu organizmą galite pastiprinti ruošdami arbatą iš neišsprogusių juodųjų serbentų pumpurų. Kol yra galimybė, plikykite juos šviežius, vėliau pasidžiovinkite. Puodeliui verdančio vandens užteks arbatinio šaukštelio pumpurų.
Lapų užpilui reikia penkių valgomųjų šaukštų smulkintos žaliavos – užpilkite lapus dviem stiklinėmis karšto vandens, pakaitinkite ant silpnos ugnies kelias minutes, kai atvės, nukoškite. Gerkite po stiklinę keturis karus per dieną prieš valgį.
Uogų užpilas ruošiamas šaukštą žaliavos užplikius stikline verdančio vandens. Gėrimui atvėsus, jį perkoškite ir gerkite po trečdalį stiklinės 2–4 kartus per dieną. Nuovirui reikės pusantro šaukšto uogų: užpilkite jas stikline vandens ir virkite apie pusvalandį. Kai atvės, gerkite po šaukštą 3–4 kartus per dieną.
Liaudies medicinoje juodųjų serbentų arbatos ir užpilai vartojami šlapimo išsiskyrimui gerinti sergant šlapimo pūslės ir inkstų ligomis, prakaitavimui skatinti. Serbentų veikliosios medžiagos tonizuoja širdies ir kraujagyslių sistemą, reguliuoja kraujo spaudimą, mažina cukraus kiekį kraujyje, padeda sergant ateroskleroze, reumatu, podagra, bronchitu, gastritu, esat sumažėjusiam skrandžio rūgštingumui, viduriuojant. Serbentų preparatais gydoma avitaminozė, mažakraujystė, sąnarių uždegimai, stabdomas kraujavimas iš dantenų ar nosies gleivinės. Juodųjų serbentų preparatų negalima vartoti esant padidėjusiam kraujo krešumui, širdies ar inkstų nepakankamumui.
Žolininkė Jadvyga Balvočiūtė
