Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius ištyrus 240 į medikus besikreipusių pacientų kraują paaiškėjo, kad net 86 proc. trūksta vitamino D.Pasak medikų, esant vitamino D deficitui silpnėja kaulai: vaikams vystosi rachitas, o suaugusiems – osteoporozė. Mokslininkai nustatė, kad vitamino D stygius didina riziką susirgti įvairių rūšių vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, inkstų, kepenų, autoimuninėmis ir kitomis ligomis.
Skaičiai – grėsmingi
Pasak Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkės, gydytojos Eglės Marciuškienės, klinikiniai tyrimai parodė, kad dėl vitamino D stokos kenčia net 77 proc. amerikiečių. 2006 metais Estijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad žiemą net 81 proc. estų turi nepakankamą vitamino D kiekį. Vasarą šis skaičius sumažėja iki 30 proc., nes daugiau vitamino gaunama dėl saulės poveikio. „Kadangi Lietuvoje platesnių tokio pobūdžio tyrimų nėra atlikta, buvo įdomu pasižiūrėti, koks skaičius lietuvių patiria vitamino D stoką ir kiek ši problema aktuali Lietuvoje. Kai padarėme laboratorijose atliktų vitamino D 25 (OH) tyrimų rezultatų duomenų analizę, įsitikinome, kad situacija katastrofiška – beveik 9 iš 10 tirtų asmenų trūko vitamino D“, – pasakoja gydytoja E. Marciuškienė.
Kritinis vitamino D deficitas užfiksuotas net trečdaliui
Apžvelgiant visų amžiaus grupių pacientus, kuriems per pirmuosius keturis šių metų mėnesius buvo atliktas vitamino D 25 (OH) laboratorinis kraujo tyrimas, paaiškėjo, kad 36 proc. pacientų užfiksuotas kritinis vitamino D deficitas (mažiau nei 10 ng/ml), 40 proc. – deficitas (mažiau nei 20 ng/ml) ir 10 proc. – stoka (mažiau nei 30 ng/ml). Optimalus vitamino D kiekis organizme rekomenduojamas nuo 30 iki 70 ng/ml. Toks kiekis nustatytas tik 13 proc. kraujo tyrimą atlikusių asmenų.
Pagal amžiaus grupes analizuojant vitamino D 25 (OH) tyrimų rezultatus, pastebima tendencija, kad kuo vyresnis žmogaus amžius, tuo vitamino D trūkumas didesnis. Kritinis vitamino D deficitas vaikams nuo 2 iki 5 metų amžiaus grupėje užfiksuotas 14 proc., deficitas – 50 proc., stoka – 21 proc. Amžiaus grupėje nuo 6 iki 18 m. kritinis vitamino D deficitas nustatytas 35 proc., deficitas – 61 proc., stoka – 4 proc.Suaugusiųjų nuo 19 iki 59 m. amžiaus gupėje kritinis vitamino D deficitas nustatytas jau 41 proc. vitamino D 25 (OH) tyrimą atlikusių pacientų, 42 proc. – deficitas, 10 proc. – stoka, ir tik 7 proc. rekomenduojams optimalus vitamino D kiekis.
Kūdikiai nuodijami vitaminu D
Daugelis jaunų tėvų žino, kad kūdikiams būtinas vitaminas D, o jo stoka yra rachito priežastis. Iš kūdikiams iki 1 m. amžiaus atliktų vitamino D 25 (OH) kraujo tyrimo rezultatų matyti, kad net 81 proc. mažylių turėjo rekomenduojamą optimalų vitamino D kiekį, ir tik 9 proc. užfiksuota vitamino D stoka. Tačiau kas dešimtam tirtam kūdikiui nustatytas toksiškas vitamino D kiekis, viršijantis 100 ng/ml ribą. Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė, gydytoja Eglė Marciuškienė aiškina, kad neatsakingai duodami vitamino D preparatų kūdikiams ir neatlikdami tyrimų, jauni tėvai savo kūdikius nuodija. “Labai gerai, kad daugelis tėvų savo kūdikiams duoda vitamino D preparatų.
Tačiau blogai, kad savo kūdikiams neatlieka vitamino D tyrimo ir nekontroliuoja šio vitamino kiekio. Šiuo metu daugelyje gydymo įstaigų vitamino D 25 (OH) tyrimas jau yra atliekamas, todėl ne tik kūdikiams, bet ir visiems, kurie vartoja vitaminą D, reikėtų stebėti jo kiekį kraujyje.", – rekomenduoja gydytoja E. Marciuškienė. Medikės teigimu, akivaizdžių vitamino D perdozavimo požymių praktiškai nėra, žmogus nieko nejunta esant per dideliam šio vitamino kiekiui. Kai vitamino D yra per daug, kraujyje randamas per didelis kalcio kiekis. Dėl to kalkėja kraujagyslės, gali susidaryti akmenys inkstuose.
Vitamino D tyrimai – būtinybė
Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos atlikta duomenų analizė parodė, kad vitamino D trūkumas Lietuvoje yra didelė problema. Pasak E. Marciuškienės, vis daugiau mokslininkų visame pasaulyje imasi tyrinėti vitamino D ryšį su kitomis ligomis, daugėja gydytojų rekomendacijų reguliariai tikrinti vitamino D kiekį kraujyje tiek rizikos grupėje esantiems asmenims, tiek profilaktiškai.Šiais metais kai kurios Lietuvos medicininių tyrimų laboratorijos pradėjo atlikti bendrojo vitamino D arba vitamino D 25 (OH) koncentracijos kraujyje tyrimą. Daugiau sužinoti apie vitaminą D ir kurios gydymo įstaigos Lietuvoje atlieka bendrojo vitamino D tyrimą, galima informacinėje interneto svetainėje www.vitaminasd.lt arba kreipiantis į savo šeimos gydytoją.
Eksperto komentaras
Dr. Lina Radzevičienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos instituto mokslininkė
Lietuva yra vitamino D deficito šalis, nes mes gyvename tokioje geografinėje zonoje, kurioje trūksta saulės. Kaip žinia, pagrindinis vitamino D šaltinis, kurio gyvybiškai reikia ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, yra saulė. Anksčiau buvo teigiama, kad organizmo poreikį patenkina kasdienė jos dozė – 15 minučių. Vitamino D žmogaus organizme trūksta todėl, kad vis daugiau laiko praleidžiame patalpose.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vitaminas D didina kalcio pasisavinimą žarnyne, skatina kaulo mineralizaciją, reguliuoja kaulo tankį, palaiko neuroraumeninės sistemos funkciją, svarbus imuninei sistemai. Šio vitamino trūkumas sietinas su osteoporoze, arterine hipertenzija, širdies ligomis, vėžiu, periodonto bei autoimuniniais susirgimais. Visai neseniai patvirtinta, kad mažas vitamino D vartojimas susijęs su įvairiais nuotaikos ir pažinimo sutrikimais.
Tiriant 65 metų ir vyresnius asmenis nustatytas ryšys tarp mažo vitamino D kiekio ir depresijos bei nuotaikos sutrikimų.Ar pakanka mūsų organizmui vitamino D, galima įsitikinti atlikus specialų kraujo tyrimą. Esant trūkumui – patariama vartoti vitamino D papildus, tačiau būtina žinoti, kad šis vitaminas kaupiasi organizme, jo perteklius nepašalinamas, todėl nesunku perdozuoti. Beje, saulės gaminamo vitamino D, negalima perdozuoti, nes perteklinis kiekis paverčiamas į neaktyvias formas. Todėl vartojant vitamino D papildus ypač rekomenduotinas jo kiekio stebėjimas.
Medicinos diagnostikos ir laboratoriniu tyrimu asociacija
