Džiaugtis gerėjančiais orais kartais trukdo prasta savijauta. Neretai po žiemos jaučiame keistą vidinį nerimą, silpnumą, energijos trūkumą. Dažniausiai tai tėra netinkamos gyvensenos pasekmė, tačiau kartais organizmas tokiu būdu bando įspėti apie ligą. Galvotrūkčiais pulti prie vaistų ne visada verta – pakoregavus mitybą, darbo ir poilsio režimą, jėgos turėtų grįžti.
Nuovargis ar liga?
Nuovargio priežastys, anot Vilniaus centro poliklinikos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus vedėjos Ritos Judzentavičienės, gali būti įvairios: metų laikų kaita, fizinio aktyvumo trūkumas, poilsio stoka. „Šaltuoju metų laiku žmonės per mažai būna gryname ore. Daugiau laiko jie praleidžia retai vėdinamose uždarose patalpose, užuot aktyviai poilsiavę, sėdi priešais televizorių. Dėl to žmonės tik dar labiau pavargsta“, – sakė šeimos gydytoja. Kenkia ir nesureguliuotas darbo bei poilsio režimas. Dažnai žmonės nedaro nė dešimties minučių pertraukų darbo metu, o apie mankštą darbe turbūt išvis nepagalvoja. „Įnikę į darbus jie pamiršta pasirūpinti savo sveikata. Ne veltui savaitė turi septynias dienas – bent savaitgalį reikia nuvyti visas mintis apie darbus ir pailsėti. Kalbu ne apie pasyvų poilsį – dažniau eikite pasivaikščioti, paplaukiokite baseine, pasportuokite“, – ragino R. Judzentavičienė.
Sekinti gali ir įvairios situacijos darbe, žmogaus neigiamas požiūris į tai, kuo jis užsiima. „Jeigu po nakties žmogus vis tiek jaučiasi pavargęs, reikėtų apsilankyti pas gydytoją ir atlikti kraujo tyrimus. Jeigu jie geri, dėl nuovargio kalta gali būti sunegalavusi žmogaus siela. Tokiu atveju reikalinga psichologo pagalba“, – teigė gydytoja. Ji įspėjo, kad jei žmogus patenkintas darbu ir santykiais šeimoje, gerai išsimiega, pailsi ir vis tiek jaučiasi pavargęs, gali prireikti rimtesnio gydymo. „Nuovargis gali būti rimtos ligos pradžia. Žmogus gali nejausti jokių kitų ligos požymių, tik išsekimą, mieguistumą. Tai būdinga įvairioms kraujo ir onkologinėms ligoms, skydliaukės veiklos sutrikimams. Tokiais atvejais būtina pasikonsultuoti su gydytoju“, – pabrėžė šeimos gydytoja.
Sintetinius vitaminus atstos sultys
Pavasarį neretai užklumpa avitaminozė, kuri taip pat gali būti nuovargio priežastis. Pasak R. Judzentavičienės, šiais laikais Lietuvoje žmonės retai kada badauja, todėl avitaminozę diagnozuoti sunku. Vis dėlto jeigu žmogus maitinasi netinkamai, pamiršta pavalgyti pusryčius, dažnai užkandžiauja paskubomis, pakoregavęs savo mitybą, gali pasijausti geriau. „Žiemą mūsų mityba pakinta, dažnai valgome sočiau ir riebiau, todėl organizmui pradeda trūkti vitaminų. Jų stoką galime kompensuoti vartodami įvairius sintetinius vitaminus ar maisto papildus arba valgydami daugiau šviežių vaisių ir daržovių, gerdami jų sultis“, – aiškino gydytoja.
Vieno sostinėje įsikūrusio sulčių baro barmenė Justė Kulakauskaitė pasakojo, kad pavasarį geriausia rinktis tokius vaisius ir daržoves, kurios ne tik sustiprins organizmą, bet ir išvalys šaltuoju metų laiku organizme susikaupusius šlakus bei toksinus. „Valgykite salierus, morkas, burokėlius, citrinas, imbierą, kriaušes, ananasus, obuolius. Šie vaisiai ir daržovės puikiai išvalo organizmą. Iš jų galite išsispausti ir sulčių, tik reikia žinoti, kokių medžiagų jums trūksta. Kartais organizmas pats pasufleruoja, ko labiausiai reikia – tiesiog pradedame norėti vienos ar kitos daržovės“, – pasakojo barmenė. Ji pateikė kelis sulčių receptus. 300 ml organizmą valančių sulčių reikia 3–4 vidutinių morkų, kubelio imbiero, dviejų saliero stiebų ir trečdalio citrinos. „Po žiemos nusilpusį imunitetą sustiprins citrusinių vaisių, imbiero ir medaus kokteilis: reikės trijų apelsinų, pusės citrinos, saujelės imbiero ir medaus – jo galima dėti pagal skonį“, – patarė J.Kulakauskaitė.
Dirbdami nepersistenkite
Šeimos gydytoja R. Judzentavičienė atkreipė dėmesį, kad nors nuovargį jaučiantiems žmonėms rekomenduojama kuo daugiau judėti, persistengti irgi nederėtų. Tai ypač aktualu kaimo vietovių gyventojams, kurie vos pagerėjus orams tekini lekia į laukus ir sodus. „Žiemą fizinis krūvis buvo mažesnis, o pavasarį jo natūraliai padaugėja. Juk žmonės skuba purenti dirvą, tręšti ją, genėti medžius ir krūmus. Jeigu jie maitinasi netinkamai, gali greitai pervargti. Negalima visų darbų nudirbti per vieną kartą – krūvį reikia paskirstyti, įvertinti savo galimybes“, – akcentavo gydytoja. Neneškite sunkaus nešulio vieni, o pasikvieskite ką nors į pagalbą arba pasinaudokite pagalbinėmis priemonėmis – lentomis, svertais. Jeigu įmanoma, padalinkite nešulį bent į dvi dalis ir neškite jas atskirai arba po vieną abiejose rankose, kad svoris paskirstytų tolygiai.
Labai svarbi ir tinkama nugaros padėtis. Ką nors nešdami stenkitės eiti išsitiesę, nešulį laikykite kuo arčiau liemens. Jeigu reikia atsinešti maišą, neremkite jo į šoną, o geriau užsimeskite ant pečių. Keldami ką nors nuo žemės, nesilenkite ištiestomis kojomis, geriau pritūpkite. „Jeigu užsiplėšite per daug, gali nukentėti jūsų stuburas ir sąnariai. Raumenų ar sausgyslių patempimai išgydomi lengviau, tačiau įvairių išvaržų pasekmės galite jausti lydėti visą gyvenimą“, – perspėjo R. Judzentavičienė.
Almutė BlLAŽEVIČIŪTĖ
