vitaminai

 Jurgita Andriulytė Sovietinio gyvenimo realybė, kai prie parduotuvių rikiuodavosi žmonės, vis dar atgyja ir mūsų kasdienybėje. Vaistinėse, tarsi žuvelės per mažame akvariume, laukia pirkėjai.

 Parengė Sandra Miškinienė Prancūzų dietologų nuomone, sėklos yra patys geriausi maisto papildai – ir dar visiškai natūralūs. Mitybos specialistai teigia, kad augalų sėklose yra tiek naudingų medžiagų, kad, dėdami jų į maistą, galėtume apsieiti be jokių vitaminų, biologiškai aktyvių papildų ir kitų vaistinėse brangiai kainuojančių sveikatos gerintojų. Taip atrodytų dietologų sudaryto naudingiausių žmogaus sveikatai sėklų dešimtukas.

Žinių radijas Žiemą maistas turi būti šiltas, šiek tiek riebesnis ir stiprinantis imuninę sistemą, „Žinių radijui“ sakė gydytoja – dietologė Jūratė Dobravolskienė. „Žiemą darosi šalta, jeigu žmogus yra nepavalgęs, nes apsisaugodamas organizmas ginasi sudegindamas daugiau kalorijų, išnaudodamas daugiau vidinių resursų.

Sunku patikėti, kad kadaise morkine vadinta visai ne oranžinė, o violetinė spalva, mat iš pradžių morka buvo blyškiai violetinė. Būtent tokias daržoves ėmė auginti senovės Afganistano gyventojai. Kita vertus, ko čia stebėtis: mūsiškės laukinės morkos irgi ne oranžinės, o balsvos. Užtat kvepia daug skaniau nei tos, kurias esame įpratę valgyti. Violetinė spalva išties ilgą laiką europiečiams nežadino apetito, todėl ilgai morkomis šerti arkliai, o damos jų lapais puošė šukuosenas.

Rasa Pekarskienė, LRT Radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Norint, kad vaikas būtų aprūpintas vitaminais, tėvams visų pirma reikėtų pasirūpinti visaverčiu maistu, o ne vitaminų ir mineralų rinkiniais. Taip mano Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Šeimos medicinos centro docentas Algimantas Vingras. Pasak jo, yra atvejų, kai tokie rinkiniai vaiko organizmui tikrai reikalingi, bet dažnai tėvai savo atžaloms vitaminų duoda dėl išgalvotų priežasčių.

Vitaminus daugelis žmonių ima vartoti, kai pajunta, kad silpsta organizmas ar kabinasi kokia nors liga. Kiti, siekdami išlikti sveiki ir energingi, juos vartoja nuosekliai ir nuolat. Tačiau ateityje vitaminai greičiausiai bus parenkami atskirai kiekvienam žmogui, priklausomai nuo jo amžiaus, gyvenimo būdo, ligų istorijos ir kitų inidividualių savybių.

Nauji moksliniai tyrimai, paskelbti „British Journal of Nutrition“ leidinyje ir pristatomi ką tik išleistame„Pasauliniame pranešime apie augalinės kilmės maistines medžiagas“, pabrėžia, kad viso pasaulio žmonių mityboje labai trūksta vaisių ir daržovių.

 Įprasta manyti, kad žuvies taukus reikia vartoti artėjant šaltajam metų periodui, norint stiprinti imuninę sistemą. Tačiau, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus Rimanto Stuko teigimu, kaip ir daugelį ilgalaikio poveikio maisto papildų, žuvies taukus reikėtų vartoti nuolatos. Ir visų pirma dėl juose esančių polinesočiųjų omega 3 riebalų rūgščių, kurios ne tik imuninę sistemą stiprina, bet ir gali apsaugoti nuo širdies ir kraujotakos ligų.

Vyro suirzimą ir sumenkusią sveikatą paprastai siejame su nesėkmėmis darbe, įtampa šeimoje ar paprasčiausiu nuovargiu. Žinoma, kad tai gali prisidėti prie prastos vyro savijautos, tačiau šios situacijos, kaip ir eilė kitų priežasčių, gali sąlygoti ženkliai didesnę vyrišką problemą - testosterono sumažėjimą.

Jei krūties ar žarnyno vėžio diagnozės nustatymo metu pacientai organizme turėjo sukaupę daugiau vitamino D, jų galimybės išgyventi ir pasiekti ligos remisiją buvo didesnės nei tų, kam vitamino D trūko, rodo didelis tyrimas. „Gautieji rezultatai leidžia manyti, kad vitaminas D gali turėti įtakos ligos eigos prognozei sergantiems krūties, žarnyno ir ypač limfmazgių vėžiu“, sako vienas tyrimo autorių Dr. Hui Wangas.

Rūta Kupetytė, Saulius Liauksminas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Atėjus pavasariui, daugiau žmonių skundžiasi nuovargiu ir prasta savijauta, sako Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė Dangira Babenskienė. „Tai gali būti dėl daugelio priežasčių. Gal po žiemos mityba buvo netinkama, gal psichologiškai slegia tamsus periodas. Be to, yra ir tam tikrų ligų, kurios [...] išryškėja ne iš karto“, – pastebi ji.

Vitaminas A gali vaidinti svarbų vaidmenį kovojant su tuberkulioze, rodo naujas JAV mokslininkų atliktas tyrimas. Kalifornijos universiteto mokslininkai, nagrinėjantys veikliųjų maistinių medžiagų gebėjimą padėti imuninei sistemai kovoti su stipriomis infekcijomis, nustatė, kad vitaminas A gali vaidinti svarbų vaidmenį kovojant su tuberkulioze. Tyrimo rezultatus paskelbė žurnalas „Journal of Immunology“, praneša sciencedaily.com.

Žmogui nepakankamai suvartojant vitamino C ir geležies, padidėja tikimybė patirti insultą, parodė Europoje atlikti tarpusavyje nesusiję tyrimai. Prancūzijos mokslininkai nustatė, kad geležies trūkumas gali lemti kraujo išsiliejimą smegenyse, kuris vadinamas hemoraginiu insultu. Toks insultas sudaro tik apie 15 procentų visų insultų, tačiau nuo jo mirštama dažniau nei nuo išeminio insulto, kai užsikemša smegenų kraujagyslė. Tyrimo vadovas dr.

Mažiau nei 100 dienų liko iki mokyklos baigiamųjų egzaminų. Jų sėkmę lems ne tik įgytos žinios, bet ir jaunuolių sveikata. Tačiau absoliuti dauguma mūsų šalies abiturienčių pavasarį gali stokoti gyvybiškai būtino vitamino D. Kita opi problema – mažakraujystė dėl geležies stokos. Nerimą keliančias išvadas, kad daugeliui merginų trūksta saulės vitamino ir geležies, pateikė Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų grupė, ištyrusi 317 Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Mažeikių abiturienčių.

Švedijos mokslininkai pespėjo rūkančius ar jau susirgusius plaučių vėžiu, kad vitaminų vartojimas gali paspartinti auglių formavimąsi. Geteborgo universitete atlikti tyrimai su bandomaisiais gyvūnais atskleidė, kad atm tikri antioksidantai verčia vėžinius auglius augti sparčiau.

Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Kad turėtume stiprų imunitetą, užtenka „taisyklingai“ gyventi, nieko specialiai nereikia daryti, tvirtina imunologas, akademikas, profesorius, habilituotas daktaras Vytas Antanas Tamošiūnas. Pašnekovas sako, kad imuninės sistemos ligų priskaičiuojama iki 30, bet jos Lietuvoje dažnai yra nediagnozuojamos: „Todėl mūsų pacientai važiuoja į kitas Europos klinikas ir ten nustatomi imuninės sistemos negalavimai.

Australijoje atliktas tyrimas nustatė, kad jei nėščiosioms trūksta vitamino D, ateityje jų vaikų kūno masė gali būti mažesnė. Kaulų audinių formavimasis vaikystėje yra labai svarbus, kad vėliau kaulai būtų sveiki, o senatvėje išvengtų osteoporozės. Vaikystėje kaulų audinys susikuria sparčiau nei jis nyksta, tačiau perkopus per 30 metų, šis procesas tampa atvirkštinis. Todėl svarbu, kad vaikystėje ir ankstyvoje paauglystėje susidarytų daug kaulų audinio.

 Aštuoniose Europos valstybėse ištyrus, kiek jų gyventojai su maistu suvartoja pagrindinių mikroelementų, nustatyta, kad kai kurių esminių vitaminų ir mineralų gaunama nepakankamai. Tyrimas atskleidė, kad daugiausiai nuo rekomenduojamų normų atsilieka vitamino D suvartojimas, tačiau visų amžiaus grupių gyventojai – tiek moterys, tiek vyrai, nepakankamai vartoja geležies, kalcio, cinko, vitaminų B1, B2, B6 ir folio rūgšties.

Nors riešutai – kaloringas produktas, juos galima valgyti ir besilaikantiems dietos. O lazdynų riešutai stabdo senėjimo procesą, tad juos patartina valgyti vyresnio amžiaus žmonėms. Juose labai nedaug natrio, todėl tinka ir turintiems aukštą kraujo spaudimą. Pasak Vegetarų draugijos pirmininkės Ksaveros Vaištarienės, žmogui per parą vidutiniškai reikia 1 500 kcal, o 100 g riešutų turi maždaug 600–700 kcal. „Tačiau valgyti daug riešutų nepatartina, nes jie turi daug riebalų ir baltymų.

Vartojant vitamino B papildus galima sumažinti riziką patirti insultą, nustatyta išanalizavus anksčiau atliktų tyrimų duomenis. Kai kurie tyrimai yra pateikę prieštaringų duomenų apie tai, ar vitaminas B turi įtakos tikimybei patirti insultą ar infarktą Dabar Kinijos mokslininkų grupė išanalizavo 14-kos tyrimų duomenis apie beveik 55 tūkstančius asmenų. Visuose šiuose tyrimuose vitamino B vartojimas buvo lyginamas su placebo arba su šio vitamino vartojimu labai mažomis dozėmis.

Vitaminas E gali sustiprinti kaulų sveikatą ir apsaugoti nuo osteoporozės, rodo Malaizijoje atlikti laboratoriniai tyrimai. Tyrimams su laboratorinėmis žiurkėmis Kebangsaan universiteto mokslininkai naudojo vitaminą E, išgautą iš Lotynų Amerikoje paplitusio augalinio prieskonio anato. Nustatyta, kad vitaminas E skatino kaulų formavimąsi ir sustabdė jų nykimą laboratorinėmis sąlygomis, kurios atitiko menopauzę išgyvenančių ir osteoporozės paveiktų individų būseną.

Kuo įvairiausių vitaminų ir mineralų trūkumas žmogaus organizme gali lemti psichinį nestabilumą ir agresyvų elgesį. Pripažinta JAV mitybos specialistė dr. Sylvia Onusic paskelbė didelį straipsnį „Agresyvus elgesys: sprendimas ranka pasiekiamas“, kuriame ieško priežasčių, kodėl JAV išplito agresyvus elgesys, ypač tarp paauglių.

Normalų kaulų senėjimą labai paspartina vitamino D trūkumas, nustatė tarptautinė mokslininkų grupė. Jau anksčiau nustatyta, kad trūkstant vitamino D mažėja kaulų tankis. Dabar JAV ir Vokietijos mokslininkai gavo duomenų, kad vitamino D nepakankamumas blogina kaulų kokybę.

Tomas Asminavičius Jei norite būti ramūs, jog gaunate visus reikiamus vitaminus, du aukštas pareigas užimantys JAV gydytojai turi tik vieną patarimą: susitvarkykite savo mitybą.   „Motina gamta yra sumani“, – teigia pelno nesiekiančios sveikatos apsaugos organizacijos „Mayo Clinic“ vienas iš vadovų gydytojas Donaldas Hensrudas. „Įtaka, kurią mityba daro sveikatai, yra milžiniška. Yra daugybė įrodymų apie veganizmo naudą sumažinant vėžio ar širdies ligų rizikas.

Kai kurių vitaminų, pavyzdžiui, B6, toksiškumas nustatytas dar 1982 m., tačiau dauguma žmonių įsitikinę, kad vitaminai – jei jais laisvai prekiaujama ir jie taip giriami reklamose – yra vartotini bet kada ir beveik bet kokiais kiekiais.

Teisingas maitinimasis – ne tik naudingų produktų vartojimas. Kad garantuotumėte maksimalią naudą savo sveikatai, turite atsižvelgti į tai, kaip šie produktai dera tarpusavyje. Mokėdami teisingai kombinuoti produktus, galite sumažinti susirgimo vėžiu riziką, sustiprinti kaulus, imunitetą ir pagerinti odos būklę. Štai 25 naudingiausi ir sveikiausi produktų deriniai.

Vitaminai ir mineralų papildai gali sustiprinti protinę energiją ir savijautą ne tik sveikiems suaugusiems žmonėms, bet ir tiems, kas linkęs į nerimą ir depresiją. Apie tai šią savaitę buvo kalbama kasmetinėje JAV maisto technologų instituto konferencijoje ir maisto parodoje, vykusioje Čikagoje. Organizatoriai teigia, kad dalyvavo daugiau kaip 23 tūkstančiai maisto srities profesionalų, praneša sciencedaily.com. Vienoje diskusijų Kalgario universiteto medicinos fakulteto prof.

Antrojo tipo cukriniu diabetu sergančioms ir į depresiją linkusioms moterims vitamino D papildai žymiai sumažino kraujospūdį ir pakėlė ūpą, rodo JAV atliktas tyrimas. Be to, vitaminas D padėjo moterims šiek tiek numesti svorio. Čikagos Lojolos universiteto Niehoff slaugos mokyklos specialistų atlikto įvadinio tyrimo rezultatai pristatyti Amerikos diabeto draugijos mokslinėje konferencijoje, praneša sciencedaily.com.

„Kadangi daug dirbu ir neturiu kada sveikai maitintis, organizmą kartais stiprinu papildais ir vitaminais. Ar reikia jų vartoti vasarą, ar šiuo sezonu užtenka iš uogų ir vaisių gaunamų vitaminų?“ – klausia Irma iš Raseinių. Atsako Privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja dietologė Lina Viniarskaitė. Vitaminus ir papildus reikia vartoti apdairiai ir tik tuomet, kai jų tikrai trūksta organizme. Šis trūkumas turi būti nustatytas atlikus tyrimus.

Vartodami vitaminą D, Krono liga sergantieji asmenys gali lengviau įveikti nuovargį ir sustiprinti sumažėjusią raumenų jėgą, rodo naujas keliose šalyse atliktas tyrimas. Didesnis vitamino D vartojimas „buvo ženkliai susijęs su žymiai mažesniu fiziniu, emociniu ir bendruoju nuovargiu, geresne gyvenimo kokybe ir gebėjimu atlikti kasdieninio gyvenimo veiksmus“, – teigia dietologė Tara Raftery iš Dublino Trejybės koledžo.

Priklausomai nuo turimų genų tipo, kai kuriems šizofrenija sergantiems pacientams B grupės vitaminai gali žymiai palengvinti ligos simptomus, rodo JAV atliktas tyrimas. Mokslininkai 140 ligonių stebėjo 4 mėnesius ir nustatė, kad tie, kas turėjo aktyviai veikiantį geno FOHL1 variantą, geriau įsisavino folio rūštį ir B12 vitaminą palyginti su tais, kieno tas genas buvo pasyvus. „Šis genas faktiškai kontroliuoja folio rūgšties patekimą į kraujotaką“, sako tyrimo vadovas dr.

Užklupo slogutis? Pabandykite vieną iš šių valgomų antidepresantų. Linksmieji vaisiai Apelsinuose ir papajose gausu vitamino B6 ir folio rūgščių, kurių, remiantis mokslininkų tyrimais, trūksta nuo depresijos kenčiantiems asmenims. Papildoma nauda: dauguma žmonių teigia, kad dėl stipraus ir gaivaus kvapo šie vaisiai savaime padeda pažadinti pojūčius ir pagerina nuotaiką.

Termometro stulpeliai kyla, karšta, o labiau išsinuoginti ir pasaulį šiurpinti savo akinamai balta oda tikriausiai nesinori, ar ne? Įdomu tai, kad teisingai pasirinkus maisto produktus įdegsite ir greičiau, ir lygiau. Tad pasižiūrėkim, ką reikia įsikrauti lėkštėn, kad galėtumėm džiaugtis žaviai ir natūraliai bronzine oda. Taip vitaminams A ir E! Mokykloje per biologijos pamokas jums tikrai pasakojo apie pigmentą melaniną, kuris ir suteikia mūsų odai spalvą.

Suomijoje atliktas tyrimas parodė, kad mažas vitamino D kiekis žmogaus organizme yra rizikos veiksnys susirgti plaučių uždegimu. Rizika susirgti plaučių uždegimu mažai vitamino D sukaupusiems asmenims buvo pustrečio karto didesnė nei tiems, kas vitamino D turėjo daugiausia.

Sena patarlė sako: „Ką pasėsi, tą ir pjausi“. Ar norite, kad jūsų organizmas būtų sveikas ištisus metus? Kad jūsų imunitetas visada būtų toks, kad „nepriliptų“ jokia infekcija? Žemiau pateikiame dešimt produktų, kurie jums suteiks puikią sveikatą ir kuriuos siūlo „naturalblaze.com“. 1. Spalvotos daržovės. Tikriausiai jūs girdėjote, kad jų reikia valgyti kuo daugiau. O ar žinote, kodėl? Žalios, geltonos ir oranžinės spalvos daržovės turi nepaprastai daug karotinoidų, tokių kaip beta karotinas.

Žiemos pabaiga ir ankstyvas pavasaris – sunkus išbandymas žmonių organizmams. Tai virusų ir gripo plitimo bei žmogaus imuniteto ženklaus sumažėjimo laikotarpis, nes trūksta vitaminų bei saulės. Baltijos šalių klimato sąlygomis būtent šiuo laikotarpiu, kuomet vasaros vaisiai bei daržovės jau pasibaigia, žmonėms ypač būtini vitaminai. Kaip sustiprinti imunitetą ir apsaugoti save nuo virusų? Dr.

* Žiedinių kopūstų spalvą išsaugosime, jei juos virdami į vandenį įbersime šaukštelį cukraus. * Jeigu norite, kad burokėliuose liktų kuo daugiau vitaminų, juos virkite pasūdytame vandenyje. * Patartina į bulvių košę pilti tik karštą pieną, nes nuo šalto ji pasidaro tamsi. * Riebių produktų – lašinių, dešrų, taukų – nerekomenduojama laikyti polietileniniuose maišeliuose. Geriau juos suvynioti į foliją. * Liesa jautiena ir veršiena skatina plaukų augimą.

Ilgai buvo manoma, kad nereikia stengtis papildomai gauti vitamino D, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad organizmui jo reikia kur kas daugiau, nei rekomenduojama, ypač šaltuoju metų laiku, kai stokojame saulės spindulių. Žinomas nuo seno Terminą „vitaminas“ 1912 m. pirmasis pavartojo lenkų biochemikas Kazimieras Funkas.

Senkant vitamino D atsargoms žmogaus imunitetas silpsta. Todėl mažai saulės gaunantys gyventojai sunkiau pasipriešina infekcijoms. Japonijoje gripo epidemijos metu tirtoje grupėje moksleivių, stokojusių vitamino D, susirgo apie 70 proc. vaikų. Tačiau ligos išvengė visa kita grupė moksleivių, turėjusių pakankamai šio saulės vitamino.

 Naujausias Šiaurės šalių sprendimas kompensuoti saulės stygių – vitaminu D papildyti kasdieniai pieno produktai. Gydytojai perspėja, kad daugumai Lietuvos gyventojų nepakanka vitamino D, todėl tai gali lemti dažnus kaulų lūžius, dantų ligas, taip pat silpną bendrą imunitetą ir net polinkį į depresiją. Kaip rodo praėjusiais metais šalies laboratorijose atliktų bendrojo vitamino D kraujo tyrimų analizė, net 88,9 proc.

 Mokslininkai įrodė, kad valgydami daržoves jūs tapsite greitesni, vikresni, seksualesni ir net galėsite įveikti savo priešus, rašo buzzfeed.com 1. Tapsite laimingesni Tyrimas buvo pradetas 2013 m. sausio 24 dieną. Tyrime iš viso dalyvavo 281 vidutinio amžiaus vyrai ir moterys, kurie 21 dieną pildė mitybos ir nuotaikos dienoraštį. Tomis dienomis, kai tyrime dalyvavę žmonės valgė daug vaisių ir daržovių, pažymėjo, kad jie jautėsi ramesni, laimingesni ir turėjo daugiau energijos.

Visi esame girdėję, kad keliaudamas per arterijas cholesterolis prilimpa prie kraujagyslių sienelių, trukdo tekėti kraujui ir ilgainiui gali sukelti širdies priepuolį. Kuo mažiau riebalų mūsų valgiaraštyje – tuo daugiau šansų išvengti cholesterolio ir su juo susijusių problemų. Tiesa, tik nedaugelis žino kitus patvirtintus faktus apie cholesterolį. Pavyzdžiui, net jei visai atsisakysite cholesterolio turinčių produktų, organizmas jo pasigamins pats.

 Šiuo klausimu gydytojai dažniausiai pataria vartoti sveiką subalansuotą maistą ir vitaminus. Atėję nusipirkti vitaminų vaistinių lentynose mes matome daug įvairių vitaminų kompleksų. Kaip žinoti kuris iš tos gausybės yra geriausias? Kas galėtų padėti priimti teisingą sprendimą? Žinoma, prieš perkant vitaminus visada galima pasitarti su vaistininku, tačiau bet kokiu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tris svarbiausius aspektus: Vitaminų komplekso sudėtį Vaistinę formą Paskirtį.

Turbūt jokiu kitu metų laiku taip gausiai imbiero nevartojame. Šis vienas svarbiausių indų ir azijiečių virtuvių prieskonių ne tik suteikia patiekalams ypatingą skonį, bet ir itin veiksmingai saugo ir gydo nuo peršalimo ligų. Imbieras dezinfekuoja, tonizuoja, pasižymi šviežiu ir išskirtiniu skoniu bei aromatu. Jo sudėtyje yra gausybė eterinių aliejų. Be to, jis turi vitaminų A, С, B1, B2, magnio, fosforo, geležies, kalcio, natrio, cinko ir kalio.

Moksliškai įrodyta, kad žuvis naudinga  mūsų psichikai. Vis dėlto, dauguma žmonių daro prielaidą, kad žuvį reikėtų vartoti 1 – 2 kartus per mėnesį. Svarbu žinoti, kad žuvies produktai yra maistas mūsų smegenims. Žuvyje gausu omega – 3 riebalų rūgščių, kurios gerina smegenų veiklą. Tačiau mūsų organizme naudingosios omega – 3 riebalų rūgštys pačios nesigamina, taigi turėtume žuvies produktus įtraukti į savo racioną 1 – 2 kartus per savaitę.

Lęšiai yra vienas seniausių žmogaus vartojamų kultūrinių augalų. Patiekalai iš lęšių populiarūs ir šiandien. Vokiečiai be jų neapsieina per Šv. Kalėdas, o Kinijoje, Turkijoje ir Indijoje tokie patiekalai – nacionalinės virtuvės pagrindas. Lęšius vertina ir amerikiečiai bei australai. Lęšiai vertinami dėl sėklose esančių baltymų, kurių yra daugiau nei mėsoje, angliavandenių, ląstelienos ir mineralinių medžiagų. Juose yra daug baltymų, nepakeičiamų aminorūgščių izoleucino ir lizino.

Imuninės ląstelės yra pasklidusios po visą organizmą. Vienos iš jų pačios praryja mikrobus, kitos pagamina antikūnus, naikinančius priešiškas ląsteles. Mus sauganti „kariuomenė“ nuolat atsinaujina, tačiau turime ir patys jai padėti. R.Babravičienė pataria pirmiausia susirūpinti savo mityba. Sveikai maitinkitės Organizmas turi gauti visų reikalingų medžiagų, todėl šaltuoju metų laiku geriau vengti beverčių maisto produktų.

Medus, vienas seniausių pasaulyje saldiklių, pagaminamas iš naminės bitės (Apis mellifera), pirmiausia rastos Europoje, surinkto ir perdirbto nektaro. Žinomas kaip „dievų maistas“, medus jau prieš 5000 metų buvo naudojamas gydymui, vartojamas kulinarijoje kaip konservantas ir kaip medicininė medžiaga – kosmetikos bei muilo gamyboje, o iš bičių vaško buvo liejamos žvakės. Ką tik išimtas iš avilio medus yra fruktozės, gliukozės ir vandens mišinys.

Pa­sak Šiau­lių uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­kos so­do jau­nes­nio­sios moks­lo dar­buo­to­jos dr. Au­re­li­jos Mal­ciū­tės, span­guo­lės pa­gal che­mi­nę su­dė­tį ir gy­do­mą­sias sa­vy­bes yra vie­nos iš ver­tin­giau­sių lau­ki­nių uo­gų mū­sų ša­ly­je. Tin­ka dau­ge­liui li­gų gy­dy­ti Mū­sų se­no­liai šio au­ga­lo uo­go­mis gy­dy­da­vo­si per­ša­li­mo li­gas, de­zin­fe­kuo­da­vo žaiz­das, nau­do­da­vo gy­dydami ma­žak­rau­jys­tę.