Kokie vitaminai ir mineralinės medžiagos didina organizmo atsparumą? Mineralinės druskos ir vanduo. Pvz., kalcis, jodas, geležis, magnis, fosforas, natris. Vandens, kurį gali atstoti ir kava, arbata ar sultys, rekomenduojama išgerti apie 1,75 - 2 l per dieną.
Vitaminas C. Šaltiniai: švieži citrusiniai vaisiai, petražolės, javų ir sojos daigai, brokoliai, žiediniai kopūstai, erškėtuogės ir šaltalankio uogos, rauginti kopūstai, pomidorai, paprika, bulvės, špinatai.
Fosforas. Šaltiniai: riešutai, kiaušiniai, soja, pilno grūdo javai.
Natris. Šaltiniai: valgomoji druska, dauguma daržovių (pvz., pomidorai, bulvės, salotos) ir vaisiai (daugiausia bananai).
Vitaminas E. Šaltiniai: riešutai, avokadai, kukurūzai, žuvys, žirniai, kruopos, kviečių daigai, rupių grūdų produktai.
Kalcis. Šaltiniai: pienas ir jo gaminiai, sardinės, soja, brokoliai, riešutai.
Jodas. Šaltiniai: jūros žuvys, kiaušiniai, mėsa, jūros gėrybės, pienas.
Vitaminas A. Šaltiniai: paukštiena; jūros žuvys; kiaušiniai, pienas ir jo gaminiai; sviestas ar kokybiškas minkštas margarinas, geltoni ir oranžiniai vaisiai bei daržovės (pvz., morkos, paprikos, bananai, persikai, abrikosai).
Vitaminas B6. Šaltiniai: paukštiena, jautienos kepenys, avižiniai dribsniai bei rudieji ryžiai, žalios daržovės, bulvės.
Geležis. Šaltiniai: mėsos gaminiai, kepenys, inkstai, jautiena, rūpių miltų duona, bulvės, džiovinti abrikosai, sojų padažas.
Magnis. Šaltiniai: kviečių sėlenos, javai, žalios lapinės daržovės, sėklos.
Naudingiausi produktai žiemą
Rauginti kopūstai. Svarbus vitaminų šaltinis žiemą. Kai kuriais atžvilgiais jie net naudingesni už šviežius. Turi daug B grupės vitaminų, vitamino C, vitaminų A, PP, E, H, juose gausu ir mineralinių medžiagų bei mikroelementų (kalcio, magnio, fosforo, natrio, kalio, geležies, jodo, cinko ir kt.). Rauginti kopūstai pasižymi pieno rūgšties bakterijų gausa. Jie ne tik išsaugo visas šviežių kopūstų sudėtyje esančias naudingąsias medžiagas - gerųjų bakterijų ir rūgimo proceso dėka jų kiekis net padidėja. Rauginti kopūstai gerina imunitetą ir atsparumą stresui, aktyvina medžiagų apykaitą, atjaunina organizmo ląsteles, sumažina cholesterolio lygį ir pagerina širdies darbą.
Spanguolės. Šios labai vitaminingos uogos – pagrindinės kovotojos su žiemos avitaminoze. Spanguolės turi labai daug vitamino C, todėl jos pagerina imunitetą ir saugo nuo peršalimo ligų. O jeigu jų vis dėlto nepavyko išvengti, spanguolės gali padėti numušti temperatūrą, jos sustiprina antibiotikų ir sulfamidų poveikį. Šios uogos pagerina virškinimą, skatina šlapimo išsiskyrimą ir naikina bakterijas. Vartoti spanguoles žymiai naudingiau nei polivitaminus, nes jose didesnė vitaminų ir kitų naudingųjų medžiagų įvairovė ir jos puikiai subalansuotos bei įsisavinamos. Jeigu rudenį neprisišaldėte šių uogų – ne bėda, nes jų visada galima nusipirkti turguje.
Erškėtuogės. Daugelis turi prisidžiovinę žiemai šių puikių uogų. Dabar pats metas panaudoti atsargas vitaminingų arbatų gamybai. Erškėtuogės turi itin daug vitamino C ir daugybę kitų vitaminų. Su jomis taip pat gausite fosforo, geležies, kalio, magnio ir vario. Net besibaigiant žiemai džiovintose erškėtuogėse tebėra didelis vitamino C, saugančio žmones nuo gripo, kiekis. Jo net daugiau nei citrinose. O jų sudėtyje esanti fruktozė „tiekia“ organizmui endorfinus ir paskatina džiaugsmo hormono serotonino gamybą. Tai labai aktualu, kovojant su sezonine depresija. Negana to, erškėtuogių arbata šildo ir žvalina geriau už bet kokią kavą.
Moliūgai. Gerai sunokę ir tinkamai laikomi moliūgai puikiai peržiemoja namuose. Nors vasarį jie jau būna praradę dalį vitaminų, vis dėlto moliūgai tebėra viena iš naudingiausių daržovių. Juose daug vitamino C bei B grupės vitaminų, kurie ne tik sumažina nuovargį, dirglumą ir nemigą, bet ir daro teigiamą poveikį odai bei plaukams. Vitaminai A ir E stabdo organizmo senėjimą, o gana retas vitaminas K pagerina kraujo būklę. Svarbi moliūgų ypatybė – didelis vitamino T kiekis, nes šis labai retas vitaminas padeda įsisavinti riebų maistą ir neleidžia žmogui tukti. Be to, moliūgai veiksmingai kovoja su peršalimais ir širdies-kraujagyslių ligomis.
Uogienės, želė ir šaldyti juodieji serbentai. Šie produktai padės aprūpinti organizmą vitaminais B, C, D, E, P, K. Gerai stiprina imunitetą, padeda organizmui kovoti su virusais, teigiamai veikia kraujodaros procesus.
Citrusiniai vaisiai (citrinos, apelsinai ir greipfrutai). Turi daug askorbo rūgšties, vitaminų A, B, PP, magnio, kalio, geležies, fosforo, kalcio ir natrio.
Žąsiena. Dažnas nori, kad ant jo Kalėdinio ar Naujametinio stalo puikuotųsi žąsis, tačiau po švenčių ją kažkodėl pamiršta. O be reikalo – juk žąsiena yra visos žiemos sezoninė prekė ir jos mėsa yra labai maistinga. Žąsiena vertinama ne tik dėl jos originalaus, šiek tiek salstelėjusio skonio, bet ir dėl didelio vitaminų bei mineralinių kiekio. Šioje mėsoje gausu kalcio, cinko, geležies, B grupės vitaminų bei vitaminų A ir C. Be to, riebioje žąsienoje daug ir naudingų organizmui polinesočiųjų riebalų rūgščių. Reguliariai ją valgant, žmogaus organizmas atsikrato toksinų, sunkumo skrandyje, diarėjos ir blužnies veiklos sutrikimų.
Rūgštynės ir špinatai. Itin naudingi net ir šaldyti. Turi visų anksčiau minėtų vitaminų, taip pat mangano, cinko ir vario.
Austrės. Šis skanėstas labai savotiškas, tad patinka anaiptol ne kiekvienam, bet tie, kas jas valgo, organizmo atsargas praturtina dideliu jodo ir cinko kiekiu. Taip pat šis produktas turi gana daug vitamino A, D ir C ir vos ne visus B grupės vitaminus. Austrės turi ir fosforo bei kobalto. Vartojant austres, pagerėja organizmo kraujo gamybos funkcija, odos būklė bei sustiprėja nervų sistema. Be šių gerų savybių, austrės laikomos afrodiziaku.
Paprikos. Stiprina kraujagyslių sieneles, gerina smegenų kraujotaką, užkerta kelią aterosklerozei.
Svogūnų laiškai. Itin gerai veikia imunitetą
