vitaminai

Daugeliui ilgi šaltojo metų laiko vakarai tiesiog neįsivaizduojami be „sočių vakarienių“, už kurių dažniausiai slepiasi elementarus persivalgymas. Tokių rūpesčių galima išvengti pradėjus laikytis nesudėtingų tinkamo maitinimosi taisyklių. 1. Pasirinkite mėgstamą ir organizmo gerai toleruojamą maistą. 2.  Riebalus, aliejus ir saldumynus vartokite saikingai arba pakoreguokite įgytus blogus įpročius – sumažinkite arba padidinkite kalorijų kiekį.

Už lango jau lapkritis, tačiau rudeninio derliaus dar pilni namų kampai. Ką daryti su maišais obuolių? Šie vaisiai – lietuviškoje virtuvėje nuo seno, tad turbūt daugelis dar iš prosenelių paveldėjo būdų, kaip juos apdoroti. Na, o mes pasiūlysime šį tą naujo. Laikymas Kad obuoliai kuo ilgiau išliktų švieži ir kieti, laikykite juos šaltoje ir drėgnoje vietoje namie arba rūsyje. Jei atsargai ketinate atsidėti didesnį maisto produktų kiekį, pravartu įsigyti papildomą šaldytuvą.

Vis dar žinote, koks draugo, su kuriuo lankėte pirmą klasę vardas ir adresas, smulkiai galite atpasakoti pirmosios kelionės į užsienį, vykusios prieš 15 metų, įspūdžius, bet dabar neatsimenate, kur padėjote mašinos raktus ir mobilų telefoną? Greičiausiai jums bus sutrikusi trumpalaikė atmintis.

Prasidėjus peršalimų sezonui iš vaistinių šluojami maisto papildai tikintis, kad šie padės įveikti įvairias ligas. Dažnai manoma, kad papildai veikia kaip vaistai – gerina atsikosėjimą, gydo peršalimą, pasižymi antibakteriniu poveikiu. Gydytojai apie „stebuklingąsias“ piliules atsiliepia kritiškai – papildų efektyvumas nėra įrodytas klinikiniais tyrimais, maža to, suvartojus per didelį jų kiekį, gali sutrikti sveikata.

Akys kiekvienam iš mūsų – langas į pasaulį. Deja, artėjant Pasaulinei regėjimo dienai – ja Pasaulio sveikatos organizacija yra paskelbusi antrąjį spalio ketvirtadienį, – tenka pripažinti, kad vis daugiau žmonių šis langas pamažu veriasi.

Net nekaltas vitaminas C gali padaryti meškos paslaugą, jei vartosite jį itin didelėmis dozėmis ir be reikalo. Deja, kiti populiarūs ir be recepto parduodami preparatai taip pat gali pakenkti net vartojami kur kas mažesniais kiekiais. Taigi prieš griebiant tai, ką siūlo reklama ar draugė, vertėtų sužinoti, ko jums iš tiesų reikia ir ar apskritai reikia. B grupės vitaminai Šiai grupei priklauso vitaminai B1–B12. Visi jie nepaprastai svarbūs.

Rudens daržo kraitės gėrybės kasdienius patiekalus gali paversti gurmaniškais šedevrais ir vitaminų bei mineralų lobynu. Ruduo – vitaminų metas. O vitaminai ne tik užtikrina sklandžią visų organizmo sistemų veiklą, bet ir stiprina imunitetą. Jei rudenį jų su maistu gausite pakankamai – net niūriausia žiema nebus tokia grėsminga ir atšiauri. Vitamino C yra daugumoje šviežių daržovių ir vaisių. Deja, sąlytis su metalu ar terminis apdorojimas jį greitai sunaikina.

Apie vegetarizmą sklandantys gandai yra, švelniai pasakius, prieštaringi. Ir daugiausia dėl to, kad mes vis dar per mažai žinome apie šį specifinį mitybos būdą. Vegetarizmas jau seniai ne šiaip tik dieta, bet gyvenimo būdas ir net savotiška filosofija. Tačiau mokslininkai vis dar turi apie ją savo nuomonę, anaiptol ne visais klausimais sutampančią su pačių vegetarų. Nauda Savaime suprantama, mėsos atsisakymas turi privalumų.

Mitybos specialistai teigia, kad nuo to, kokius produktus vartosime gamindami vieną ar kitą patiekalą, priklauso ne tik jo skonis, bet ir nauda ar žala. Verta valgyti Keptą mėsą su brokoliais Keptoje mėsoje yra kancerogenų, didinančių skrandžio vėžio riziką. O brokoliai šią riziką mažina. Be to, šios daržovės padeda tuos kancerogenus pašalinti iš organizmo. Keptą žuvį su marinatu Marinatai keptą mėsą ar žuvį apsaugo nuo kancerogenų susidarymo.

Vaisiai yra svarbi mitybos raciono dalis, jų vartojimas susijęs su mūsų sveikata. Šios gėrybės įeina į  pamatinę sveikos mitybos piramidės sudėtį. Rekomenduotina dienos norma, valgant vaisius ir daržoves – ne mažiau kaip 400 g. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) atlikta anketinė apklausa internetu parodė, kad visi apklaustieji vartoja vaisius. Dauguma (40 proc.

Ant šio vaisto pakuotės nebūtina rašyti „saugoti nuo vaikų“. Nieko baisaus, jei mažylis jo paragaus ar išpils. Na, išskyrus buitinius rūpesčius. Ir dar – šio vaisto nereikia pirkti vaistinėje. Jo nesunku įsigyti turguje kartu su ekologiškais maisto produktais. Arba, ne paslaptis, juo aprūpina bičiuliai ir giminaičiai bitininkai. Juk, sakoma, kad esame giminių kraštas! O jei užsimanome sukrimsti ką nors saldaus gardaus – geresnio pasirinkimo nei medus nerasime.

Tyrimais nustatyta, kad motinos, kurios nori, kad jų vaikai mėgtų daržoves, turėtų pačios jas valgyti nėštumo laikotarpiu. Daugybė tėvų kovoja su savo vaikų nenoru valgyti daržoves. Tačiau mokslininkai mano, kad mamos pratinti vaikus valgyti daržoves turėtų pradėti labai anksti – dar jiems būnant gimdoje. Tyrėjai atskleidė, kad motinos įsčiose kūdikiai jau gali formuoti savo skonį sveikam maistui, praneša dailymail.co.uk. Per gimdoje esančius skysčius mama gali perduoti vaikui kvapus.

Nenorime senti, trokštame ilgai, o gal amžinai, išlikti jauni. Tam negailime nei pinigų, nei, deja, savęs. Šiuolaikinė kosmetologija šaukia: „mes to verti!“ ir vos ne kasdien siūlo vis naują, nepalyginamai efektyvesnę priemonę, gražinančią didžiausią mūsų amžiaus išdavikę – odą. O ko iš tiesų mes verti? Spuogų, randų, nesibaigiančių pakartotinų procedūrų, galų gale nusivylimo? Kas tie neva stebuklus padarantys komponentai? Ir ar tikrai sulauksime stebuklo? Balsas.

Ak, tie hormonai! Sutriko hormonų pusiausvyra – šiais mįslingais žodžiais galima paaiškinti daugybę jus kamuojančių negalavimų. Tad kas vis dėlto nutiko? 1. Kuo skundžiatės? Ligomis! Jei ilgai nepasveikstate net nuo paprasčiausios slogos, organizmas perdėtai jautriai reaguoja į oro permainas ir net jūsų kvepalus. Galbūt pastaruoju metu pervargstate, patiriate stresą? O gal organizme pasigamina daugiau kortizolio? Kortizolis – hormonas, kurį gamina antinksčių žievė.

Mėlynės – tai natūralūs vitaminai, augantys mūsų miškuose. Jose tiek daug gerų medžiagų, jog atrodo, kad viską pagydytų! Mėlynės – daugiametis, nedidelis miškų krūmelis, sutinkamas visoje Lietuvoje. Auga drėgnuose spygliuočių miškuose ir mėgsta derlingą dirvožemį. Birželio pabaigoje ar liepos mėnesį šie krūmeliai sunokina visiems gerai pažįstamus vaisius – melsvai juodas uogas, kurios vadinamos ne tik mėlynėmis, bet ir mėlynuogėmis, nemuogėmis, šilojėliais, vaivorais.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai sako, kad šviežios daržovės yra vienas iš pagrindinių mineralinių medžiagų, mikroelementų, vandenyje tirpių vitaminų, karotinų ir virškinamosios ląstelienos šaltinių. Kiekviena daržovė yra savita, skiriasi ir jos maistinė vertė. Jos suteikia sotumo jausmą, o tai labai svarbu. Daržovės labai paįvairina mitybą, visada norime, kad maistas būtų ne tik naudingas, bet ir gardus.

Akys – viena sudėtingiausių ir paslaptingiausių žmogaus kūno dalių. Visose tautose jos laikomos nuostabiausiu dalyku, kurį gamta galėjo mums duoti. Poetai apie akis kuria eiles, fizikai jas apibūdina kaip įstabiausią optinį prietaisą. Didžiąją dalį informacijos apie pasaulį gauname per regą. Būtent į akis pirmiausia atkreipiame dėmesį susipažinę ar kalbėdamiesi su žmogumi. Sveikos akys – tai grožis ir didžiausias mūsų turtas.

Ar numanote, koks naudingas jūsų sveikatai gali būti didysis greipfrutas (angl. pomelo)? Mūsų parduotuvių lentynose šie egzotiški citrusiniai vaisiai pasirodė palyginti neseniai ir, žinoma, dėl neįprastos išvaizdos žmonės žvelgė į juos įtariai. Ne vienam kilo klausimų: „Kas tai? Ar tik ne genetiškai modifikuotas vaisius? Juk negali paprastas greipfrutas išaugti toks didelis ir saldus.“  Be abejo, tai – tik gandai. Kinijoje šiais vaisiais mėgautasi dar 100 metų prieš mūsų erą.

Paprasta tiesa: visus reikiamus vitaminus žmogus gali gauti su maistu. Deja, ne visada ji pasitvirtina. Štai ir dygsta vitaminų buteliukai ir pakeliai vaistinių lentynose kaip grybai po lietaus. Kad ir kokius vitaminus išsirinktumėte, svarbiausia – gerti juos taip, kad net ir sintetinis pakaitalas atneštų jūsų organizmui maksimalios naudos. Gerkite vitaminus ryte, valgio metu. Rytas – idealus paros laikas vitaminams.

Skelbiame penkiasdešimtuką produktų, kurie yra patys naudingiausi bei sveikiausi Jūsų organizmai! Taip pat trumpai aptarsime kiekvieną iš jų! 1. Avokadas. Šis stebuklas yra naudingas tuo, kad per itin trumpą laiką padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje! 2. Obuolys. Naudingas skrandžiui, mažina bakterijas, besikaupiančias organizme taip pat mažina riziką susirgti vėžiu! 3. Avietės.

Dietologai teigia, kad daržovės gali būti tiek naudingos mūsų organizmui, tiek ir kenksmingos. Paprastai nauda ar žala priklauso nuo jų pagaminimo būdo. Baklažanai Naudingi. Baklažanai mažina cholesterolio kiekį kraujyje, normalizuoja vandens ir druskų bei lipidų apykaitą, padeda iš organizmo pašalinti šlapimo rūgštį. Baklažanuose gausu kalio, vitaminų B1 ir B2 bei PP, taip pat antioksidantų. Kaip gaminti. Nulupti odą. Šaukštas deguto.

Kaip ir žmogaus plaukai, oda nagai reaguoja į organizmo pokyčius. Todėl lūžinėti ir sluoksniuotis jie gali dėl įvairiausių priežasčių. Nagų pakitimai gali atskleisti rimtą organizmo ar odos ligą, sutrikimus, vitaminų stoką, netinkamą nagų priežiūrą. Turbūt žinote, kad plušėdama namuose, plaudama indus turėtumėte užsimauti gumines pirštines, tvarkydama nagus nenaudoti metalinės dildės. Nagams taip pat gali pakenkti lakai, acetonas, skalbimo milteliai.

Sriubos lėkštė, bifšteksas ir kompotas - ar daug vitaminų išlieka šiuose patiekaluose? Puode Deja, verdant maistą suyra didžioji dalis vitaminų ir mikroelementų. Pavyzdžiui, kol verdate sriubą, kopūstai praranda beveik pusę kiekio folio rūgšties, pupelės ir žirniai - apie 40 proc. juose esančio kalcio, morkos ir špinatai - trečdalį vitamino E. Vitamino C verdant produktai netenka apie 70 proc. Tiesa, šias netektis galima sumažinti.

Nesuklysime riešutus pavadinę tikru  grožio maistu: nesvarbu kokios rūšies, riešutai, visi iki vieno, padeda mūsų odai bei plaukams atrodyti sveikai bei gražiai. Kviečiame paskaityti apie daugiausiai naudos grožiui teikiančius riešutus. Graikiniai riešutai Graikiniuose riešutuose gausu kofermento Q10,  B ir C grupės vitaminų bei nesočiųjų riebiųjų rūgščių. Suvalgę 5-kis graikinius riešutus, gausite vitamino C, kuris spartina kolageno ir elastino gamybą, paros normą.

Per pastaruosius metus mūsų gyvensena pasikeitė: daug mažiau dirbame fizinio darbo, patiriame daugiau lėtinio streso, valgome daug “greitojo„ maisto. Tačiau reikia žinoti, kad išgėrus vieną ar kitą piliulę sveikata tikrai nesusitvarkys. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad daugelio širdies ligų galima išvengti pakeitus gyvenimo būdą.

Mokslininkai ir gydytojai seniai mus įtikinėja, jog kruopų košė pusryčiams yra daug geriau nei lietuviška kiaušinienė su lašiniais. Juk visos kruopos turi ne tik maistingųjų, bet ir gydomųjų savybių. Ypač tai pasakytina apie grikius. Ne veltui Tibeto medicina šias kruopas naudoja kaip vaistą. Tibete sakoma: „Mes pradedame gyvenimą pienu bei koše ir baigiame jį tuo pačiu.“ Grikių krupos yra bene pačios maistingiausios iš visų kruopų. Ne veltui garsus japonų dietologas Dž.

Šie šakniavaisiai vitamino C turi beveik tris kartus daugiau (iki 200 mg) nei citrinos. Tai gerokai pranoksta žmogui rekomenduojamą paros normą, kuri yra 50–100 mg. Krienų šaknyse ir lapuose gausu baltymų, angliavandenių, mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, natrio, fosforo, magnio, vario, mangano, geležies), glikozido sinigrino, kuris turi eterinio garstyčių aliejaus, fitoncidų. Garstyčių aliejus suteikia aštrų, dirginantį skonį.

Maisto, o tuo labiau sviesto, prancūzų aristokratijai tikrai nestigo, tačiau kaip šalies vadovas Napoleonas III rūpinosi ir dirbančiaisiais bei armija. Kaimas augančios darbininkų klasės nepajėgė išmaitinti, o ir atgabenti kaime pagamintą sviestą užtrukdavo gana ilgai. Karai su kaimyninėmis šalimis vertė laikyti pastovią armiją, kurią taip pat reikėjo maitinti pilnaverčiu maistu. Todėl Napoleonas III šalies mokslininkams įsakė sukurti greičiau pagaminamą ir pigesnį sviesto pakaitalą.

Neseniai garsaus JAV kardiochirurgo M. Ozo paviešinti faktai apie medicinos srityje vykdomus naujausius tyrimus buvo sutikti itin entuziastingai. Medikas yra įsitikinęs, kad žmonės jau dabar gali prailginti savo gyvenimą mažiausiai trisdešimčia metų ir sulaukus, pavyzdžiui 100 metų, jaustis dvigubai jaunesni.

Visais laikais žmonės ieškojo jaunatviškumo receptų. Šiandien daugybė maisto papildų žada jaunystės išsaugojimą. Straipsnyje pateiksime keletą patarimų, galinčių padėti sumažinti nemielą metų naštą. Kaip sustabdyti amžiaus paliekamus pėdsakus be chirurgijos? Kai kurie maisto elementai yra puikūs pagalbininkai kovojant su senėjimo procesu.

Greitai nuvargstu, sudirgstu. Ar tai ne vitaminų stygiaus požymis? Ar geriau vitaminų išgerti, ar pakanka daugiau valgyti vaisių ir daržovių? Šį skaitytojos Vitalijos M. laišką komentuoja edukologė, šeimos gydytoja Violeta Kiguolienė. Vitaminai yra biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, būtini normaliai organizmui augti, vystytis, gintis nuo ankstyvo senėjimo. Organizmas gamina tik kai kuriuos vitaminus, kitų beveik nekaupia, todėl jų reikia nuolat gauti su maistu.

Osteoporozė – senatvinė liga, nuo jos nesame apsaugotas nė vienas. Kita vertus, garbaus amžiaus galime sulaukti ir sveiki, nekamuojami kaulų išretėjimo pasekmių. Skausmingai susuktas stuburas, dažni ir lėtai gyjantys trapiais tapusių kaulų lūžiai – visa tai yra osteoporozė. Ši sisteminė skeleto liga susijusi su kaulų masės ir patvarumo sumažėjimu. Didžiausia jos keliama grėsmė yra lūžiai, galintys įvykti net nuo menkiausių, kasdienių fizinių krūvių.

Ruduo – natūralių vitaminų metas. Ir vis dėlto daugeliui iš mūsų šių medžiagų katastrofiškai trūksta. Kodėl? Nes nesame linkę pasinaudoti visais gamtos siūlomais jų šaltiniais, net ir rudenį nuimtas šviežių daržovių derlius įpučia pernelyg mažai vėjų į mūsų valgiaraštį. Tačiau būtent su maistu valgymo metu gautus vitaminus organizmas pasisavina efektyviausiai. Taigi pirmas žingsnis bėgant nuo avitaminozės – sveikatos ir žvalumo suteiksiančios valgiaraščio korekcijos.

Paaugliams berniukams valgant daugiau riebios žuvies, kaip skumbrė, lašiša ar sardinė, jie gali dažniau būti geresnės nuotaikos, rodo Japonijoje atliktas tyrimas.Tačiau to nepasakysi apie mergaites, praneša „Reuters Health“. Tokijo universiteto mokslininkai ištyrė daugiau kaip 6500 moksleivių, kurių amžius buvo nuo 12 iki 15 metų, siekdami nustatyti mitybos ir depresijos tikimybės priklausomybę.

Izraelio Ben Guriono universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad laikantis dietos daugiau svorio numetama, kai vartojama daugiau kalcio ir kai organizmas turi sukaupęs daugiau vitamino D. Nepriklausomai nuo pasirinktosios dietos, daugiausia kalcio su maistu gaudavę tiriamieji per dvejus metus numetė maždaug 6 kilogramus svorio, o tie, kas kalcio gaudavo mažiausiai – vidutiniškai 3,5 kilogramų.

Nors jau ir puola rudeniškas šaltukas, tačiau dar galima pasidžiaugti vasara dvelkiančiais skanumynais. Siūlome sveiką ir greitai pagaminamą kivių šerbetą. Reikės: 2 kivių kiaušinio baltymo cukraus pagal skonį ~80ml vandens Gaminimas: Kivius supjaustome gabalėliais, dedam į puodą, užpilame vandeniu, suberiame cukrų ir kaitiname ant nestiprios ugnies kol cukrus ištirpsta. Užvirti nereikia. Sutriname blenderiu. Iki standžių putų išplakame baltymus. Išplakame su kivių tyrele.

Ruduo atneša ir vitaminų kraitę. Vasarai baigiantis, pats laikas švuežiomis daržo gėrybėmis kaupti vitaminus artėjančiam šaltajam sezonui. Pasitelkite fantaziją ir pirmyn!   Ingridientai: 4-5 virtos bulvės 4-5 virtos morkos 150 g fermentinio sūrio 4 šaukštai grietinės 3 kiaušiniai 18-20 šparaginių pupelių (galima pakeisti žaliaisiais žirneliais) 2 arbatiniai šaukšteliai garstyčių muskatas pipirai druska Gaminimas: Virtas bulves ir supjaustome kubeliais, šparagines pupeles...

Baigiantis vasarai tenka vis dažniau susimąstyti apie naujų mokslo metų pradžią. Jei iš anksto pasiruošite naujiems iššūkiams, juos bus žymiai lengviau įveikti. Tam tereikia labai nedaug: aiškiai žinoti norimus pasiekti rezultatus, nusimatyti, kaip įgyvendinsite planus bei rasti laiko profilaktinei sveikatos apžiūrai. Emocinė bei fizinė būsena yra labai svarbi, norint kryptingai ir sėkmingai artėti tikslo link.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pranešė nustačiusi, kad Lietuvoje neregistruota ir atitinkamai veiklai leidimo neturinti bendrovė platina ir reklamuoja nelegalius „Helvetia Apotheke“ prekės ženklo maisto papildus ir kad ikiteisminį tyrimą tęsia Policijos departamentas, Mokesčių inspekcija ir kitos žinybos. Tačiau VMVT pranešimo paskelbimo dieną „Helvetia Apotheke“ prekės ženklo maisto papildų tinklalapis www.helvetia.

Antsvorį turintiems žmonėms svarstant, kokią dietą pasirinkti, mitybos specialistai ragina neužmiršti, kad organizmas gali netekti ne tik nereikalingų riebalų, bet ir itin svarbių medžiagų. Populiariausios dietos paprastai riboja viso suvartojamo maisto kiekį ir numato konkrečius su maistu gaunamų proteinų, riebalų ir angliavandenių kiekius.

Vitamino D nepakankamumas siejamas su stipriais astmos priepuoliais Astma sergantiems ir palyginti nedaug vitamino D savo organizme turintiems vaikams galbūt yra didesnė rizika patirti stiprius astmos priepuolius palyginti su tais, kas šio vitamino turi daugiau, rodo JAV atliktas tyrimas. Daugiau nei 1000 astma sergančių vaikų buvo stebimi ketverius metus.

Dviem nesusijusiais tyrimais nustatyta, kad vitamino D nepakankamumas paplitęs tarp kuo įvairiausiomis reumatinėmis ligomis sergančių pacientų – daugiau kaip pusė jų turi mažiau nei sveikiems žmonėms rekomenduojamas šios aktyviosios medžiagos kiekis. Taip pat nustatyta, kad reumatu sergantiems žmonėms kasdien vartojant oficialiai rekomenduojamą vitamino D kiekį, jo koncentracija organizme dažniausiai nepasiekė reikiamo lygio.

Nuo geležies trūkumo pasaulyje kenčia apie 30 proc. moterų ir vaikų. Deja, tai pastebima ne iš karto. Geležies deficito požymiai paprastai tokie, kaip sergant mažakraujyste: blyški oda, širdies ritmo sutrikimai, ūžesiai, plaukų slinkimas, nagų trapumas, trūkinėjantys lūpų kampučiai, opelės burnoje ir ant liežuvio, greitas nuovargis, irzlumas, mieguistumas.

Vitaminai ir kalcio maisto papildai gali sumažinti riziką susirgti krūties vėžiu, paskelbta metiniame Amerikos vėžio tyrimų asociacijos susirinkime. „Tai nėra betarpiškas poveikis. Nėra taip, kad šiandien išgeriate vitaminų, o rytoj sumažėja rizika susirgti krūties vėžiu. Iš tiesų mes pastebėjome ilgalaikį poveikį sumažinant susirgimų krūties vėžiu“, teigia dr. Jaime Matta iš Puerto Riko Ponco medicinos mokyklos. Pasak dr.

Labai gaivios, begalo sveikos salotos tiek pusryčiams, tike pietums ar vakarienei. Jums reikės: Alyvuogių aliejus Citrina 1 mažoji cukinija 2 morkos 1 pekino kopūstas 1 poras 200 gr.

Suomijos nacionalinė mitybos taryba paskelbė rekomendaciją, kad vyresni nei 60 metų žmonės kasdien suvartotų 20 mikrogramų vitamino D – dukart daugiau nei lig šiol buvo rekomenduota tokio amžiaus žmonėms. Vitamino D nepakankamumas Suomijoje yra smarkiai paplitęs. Apskritai, mokslininkai teigia, kad beveik pusė visų žmonių turi mažiau vitamino D nei optimalus kiekis, ir ši problema didėja, žmonėms vis daugiau laiko leidžiant patalpose.

Kasdien vartodamos cinko papildus, jaunos moterys gali sumažinti pykčio ir depresijos lygį, rodo naujas Japonijoje atliktas tyrimas. Kasdien suvartojusioms po 7 miligramus cinko (cinko gliukonato) moterims nustatytas žymiai mažesni pykčio bei priešiškumo ir depresijos bei prislėgtos nuotaikos rodikliai, teigia japonų mokslininkai. Jų straipsnį paskelbė žurnalas „European Journal of Clinical Nutrition“, praneša nutraingredients.

Švedijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad moterys, kasdien vartojančios multivitaminus, labiau rizikuoja susirgti krūties vėžiu, nei jų nevartojančios, pranešė naujienų agentūra TT. Tyrimą atlikusio Švedijos Karolinska instituto mokslininkai teigia dar nežinantys tokio galimo vitaminų poveikio priežasčių, tačiau tvirtina, kad gauti rezultatai verčia susirūpinti ir imtis išsamesnių tyrimų. „Net jei ir nežinome, ar egzistuoja priežastinis ryšys, mūsų tyrimo rezultatai yra pavojaus signalas.

JAV atliktas tyrimas parodė, kad amerikiečiai gauna nepakankamai vitamino D ir kalcio nepaisant to, kad nemažai gyventojų vartoja maisto papildus. Mokslininkai išanalizavo pastarojo nacionalinio sveiktos ir mitybos tyrimo duomenis, kad įvertintų, kiek vitamino D ir kalcio gyventojai gauna su maistu ir vandeniu bei vartodami maisto papildus. Tyrimo ataskaitą paskelbė žurnalas „Journal of Nutrition“, praneša nutraingredients-usa.com.