vitaminai

Norite, kad jūsų vaikutis būtų mažasis genijus, puikiai išmanytų matematiką ir fiziką? Norėdami pasiekti tokių rezultatų, susirūpinkite vaiko mityba. Ji turi būti pilnavertė ir puikiai sukomplektuota. Pateikiame naudingiausius maisto produktus. 1.Lašiša ir kitos jūrų žuvys.Nesočiosios riebiosios rūgštys Omega-3, vitaminai A, D, E, magnis, geležis, fosforas puikiai veikia vaikų smegenų vystymąsi. Žuvis gerina pasaulio pažinimą. 2.Mėlynės. Vasarą jos turi būti valgomos kiekvieną dieną.

Ropių tėvyne laikoma Europa ir Azija, iš dalies net Sibiras. Ropes augino senovės egiptiečiai ir persai. Egipte ropėmis buvo maitinami piramides statę vergai. Kai kuriose valstybėse ropės buvo tik varguolių maistas, o senovės Romoje keptas ropes valgė ir ponai, ir elgetos. Būdavo, kad romėnams neužtekdavo ropių, tada jie iš pavergtų tautų duokles imdavo ropėmis. XVI amžiuje Prancūzijoje ropės buvo tokios svarbios, jog joms neužderėjus kildavo badas.

Miesto gyventojui tokie simptomai, kaip chroniškas nuovargis, išsekusi išvaizda ir padidėjęs dirglumas, jau seniai laikomi norma. Sausa ir jautri oda, slenkantys plaukai, lūžinėjantys nagai irgi nieko nestebina: kalta prasta ekologinė aplinka ir nesibaigiantys stresai. Tiesos tame, savaime suprantama, yra. Tačiau tai, kaip mes atrodome ir jaučiamės, taip pat labai priklauso ir nuo mūsų pačių arba, tiksliau, nuo to, kaip mes rūpinamės savo kūnu.

Alkio jausmas, silpnumas, nuolatinės mintys apie tai, ką čia tokio sukrimtus, signalizuoja – laikas valgyti. Pasistiprinus, pasisotina ne tik skrandis, bet ir visi kiti organai. Tačiau jei valgome paskubomis, mažai galvodami apie maisto kokybę, natūralu, jog vieniems ar kitiems organams ilgainiui pradeda trūkti vitaminų, mineralų, kitų naudingųjų medžiagų. Rezultatas – įvairūs negalavimai, sveikatos sutrikimai, ligos.

Seimo narė Donata Meiželytė BTV laidoje “Šeštasis pojūtis" prisiminė išgirstą gąsdinančią būrėjos pranašystę – ji perspėjo moterį, kad jos laukia sunkus metas, ar net žūtis. D. Meiželytė niekada nebuvo pilka asmenybė. Ji juokdamasi netgi pati save vadina baltąja ragana, nes jei tik jai nepatinka koks nors žmogus, tuomet jam atsitinka kas nors negero. Todėl D. Meiželytė stengiasi valdyti savo emocijas ir į visus žmones žiūrėti pozityviai. Tačiau ją pačią būrėja kartą yra smarkiai įbauginusi.

Dabar viskas, kas padeda mums lengvai prarasti papildomą svorį, išlikti puikios formos, geriau jaustis ar atrodyti jauniau, kaip mat atsiduria pirkinių krepšelyje. Bet dažnai toks „sveikas“ pasirinkimas, galų gale, paaiškėja, nesąs sveikas, o kainuoja gerokai daugiau, nei kitos alternatyvos. Sveiko gyvenimo propaganda, pastaruosius 10-15 metų plačiai apėmusi pasaulinę informacinę erdvę, padėjo daugeliui produktų ir kosmetikos gamintojų be ypatingų pastangų padidinti savo pelnus.

Svajojate apie stiprius ir tvirtus nagučius, tačiau kaskart, vos palietus, nagas nulūžta?Ar žinojote, kad nagučius galite sustiprinti naudodamos priemones, kurių tikrai kiekviena iš jūsų turi namie? Pradedant apelsinais ir baigiant jūros druska. Jei norite, kad jūsų nagai būtų tvirti, atlikite tokią vonelę: Perpjaukite per pusę apelsiną arba greipfrutą ir 10-15 minučių panardinkite nagučius į jų minkštimą. Tai darykite tik įsitikinusios, kad nagų odelės nėra pažeistos ir, kad nėra žaizdelių.

Žmogus, nė karto nesusidūręs su vadinamuoju lūpų peršalimu – retenybė. O ši nelaimė nutinka, atrodytų, lygioje vietoje. Deja, lūpų pūslelinė – ne tik skausminga ir nemaloni, bet ir gerokai pagadinanti išvaizdą liga. Ir nieko čia nepadarysi: pūslelinė kartkartėmis užklumpa kas trečią mūsų planetos gyventoją. Beje, galime net ir nepastebėti, kad turime šį virusą, oficialiais Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, šį virusą savo organizme nešiojasi 95 procentai viso pasaulio žmonių.

Gilioje senovėje morka buvo laikoma vaistu nuo visų ligų. Dar nuo viduramžių šis augalas tapo žmonėms labai vertingas. Jie ne tik valgė morkas, bet ir gamino iš jų įvairius ligoms gydyti skirtus nuovirus, tepalus, nors tais laikais dar nebuvo ištirta kiek daug naudingųjų medžiagų slepiasi viename nedideliame augalėlyje. Šiandien žinoma, kad valgyti morkas itin svarbu norint ilgiau gyventi ir džiaugtis jaunyste.

Kuo gi naudingi šie žalieji lapeliai? Ar dėkingas organizmas už tai, kad juos gauna? Ši lapinė daržovė yra itin naudinga mūsų visų organizmas. Nors daugelis ir sako, kad žolinės daržovės – ne maistas, tai nėra tiesa. Špinatuose gausu vitaminų ir maistingųjų medžiagų. Kuo naudingi? Špinatuose gausu kalcio, magnio, fosforo, kalio, geležies, cinko, mangano, seleno. Špinatuose gausu baltymų, angliavandenių, riebalų, krakmolo bei organinių rūgščių. Špinatai yra ypač turtingi vitaminų.

Vargu ar jau susitaikėme, kad normalios žiemos šiemet nepamatysime, tačiau dabartinė pameta mums vis naujų siurprizų. Pasak sinoptikų, iki Naujųjų metų sniego greičiausiai nesulauksime, o sausio ir vasario mėnesį oro sąlygos pastoviai svyruos tarp šalnų ir atšilimų. Gruodžio orai buvo ne tik nežiemiškai šilti, bet ir drėgni bei debesuoti. Dėl to net daugumas sveikų žmonių jaučiasi nekaip.

Galvodami apie tinkamą maistą šaltuoju metų laiku, dažniausiai įsivaizduojame daržovių sriubas ar troškinius. Kai oras nebelepina šiluma, toks maistas tikrai yra idealiausias mūsų organizmui. Natūralu, kad vasarą ir pavasarį maitinamės sveikiau, tačiau nėra priežasties pamiršti sveiką gyvenseną ir žiemą. Mitybos specialistai rekomenduoja žiemą dažniau vartoti šiltą arba karštą maistą, valgyti produktus, kuriuose gausu angliavandenių.

Net ir žiemą parduotuvių lentynose gausu vaisių. Kokius juos šaltuoju metų sezonu rekomenduoja vartoti dietologai ir kaip juos pasirinkti tinkamus. Apelsinai Kuo naudingi Tai bene vienas vitaminingiausių citrusinių vaisių. Apelsinuose vitamino C mažiau nei citrinose, tačiau jame daugiau B grupės vitaminų. Be to yra pektinų, gerinančių virškinimą ir padedančių iš organizmo pašalinti cholesterolio perteklių.

Norite sveikai maitintis, tačiau nežinote, kokį maistą rinktis? Trokštate numesti svorio, bet negalite atsisakyti tam tikrų patiekalų? Nejaugi pamiršote, kad vienus produktus galite pakeisti kitais?! Tebūnie sprendimą diktuoja ne tik asmeniniai pomėgiai, bet ir mitybos ekspertų nuomonė.

Morkų sultys žinomos jau daugiau nei 400 metų. Jos buvo itin populiarios XX amžiaus pradžioje, jomis buvo gydomos įvairios opos ir uždegimai. Nereikėtų pamiršti, kad morkų sultys ypač naudingos dėl jose esančių tokių vitaminų, kaip B, C, E, PP, o ką jau kalbėti apie tai, kad suvalgius 100 g morkų per parą (bet kokiu pavidalu), gausite karotino paros normą. Gerdami morkų sultys atminkite, kad derėtų vengti tokių produktų, kaip cukrus, krakmolas ir visų, kuriuose gausu miltų.

Kiekvieną iš mūsų puošia daugiau nei 100 000 plaukų, kuriuos, norėdami turėti kuo sveikesnius, privalome tinkamai prižiūrėti. Turėtų būti aktualu, kad plaukas gyvena apie 5-7 metus, o per dieną nuo 40 iki 100 iškrentančių plaukų yra normalus reiškinys. Tačiau kitiems plaukų iškrenta žymiai daugiau ir ne be priežasties. Tokiu atveju reikia  imtis būtinų priemonių plaukų slinkimo šalinimui.

Išpūstas pilvas, ramybės neduodantis rėmuo ir persivalgymo sukelti sunkumai – kam nėra tekę susidurti su tokia „gėrybių“ puokšte? Nacionalinės dietetikos federacijos prezidentė, gydytoja dietologė dr. Laisvūnė Petkevičienė pasakoja, kaip išvengti daugelio žalingų įpročių, kurie sukelia virškinamojo trakto problemas tūkstančiams Lietuvos moterų. Milda Užkalnytė Prasidėjus rudeniui, vis dažniau pagalvojame apie sotesnį maistą – didesnę karštos sriubos lėkštę ar kepsnį su bulvių koše.

Daugeliui ilgi šaltojo metų laiko vakarai tiesiog neįsivaizduojami be „sočių vakarienių“, už kurių dažniausiai slepiasi elementarus persivalgymas. Tokių rūpesčių galima išvengti pradėjus laikytis nesudėtingų tinkamo maitinimosi taisyklių. 1. Pasirinkite mėgstamą ir organizmo gerai toleruojamą maistą. 2.  Riebalus, aliejus ir saldumynus vartokite saikingai arba pakoreguokite įgytus blogus įpročius – sumažinkite arba padidinkite kalorijų kiekį.

Už lango jau lapkritis, tačiau rudeninio derliaus dar pilni namų kampai. Ką daryti su maišais obuolių? Šie vaisiai – lietuviškoje virtuvėje nuo seno, tad turbūt daugelis dar iš prosenelių paveldėjo būdų, kaip juos apdoroti. Na, o mes pasiūlysime šį tą naujo. Laikymas Kad obuoliai kuo ilgiau išliktų švieži ir kieti, laikykite juos šaltoje ir drėgnoje vietoje namie arba rūsyje. Jei atsargai ketinate atsidėti didesnį maisto produktų kiekį, pravartu įsigyti papildomą šaldytuvą.

Vis dar žinote, koks draugo, su kuriuo lankėte pirmą klasę vardas ir adresas, smulkiai galite atpasakoti pirmosios kelionės į užsienį, vykusios prieš 15 metų, įspūdžius, bet dabar neatsimenate, kur padėjote mašinos raktus ir mobilų telefoną? Greičiausiai jums bus sutrikusi trumpalaikė atmintis.

Prasidėjus peršalimų sezonui iš vaistinių šluojami maisto papildai tikintis, kad šie padės įveikti įvairias ligas. Dažnai manoma, kad papildai veikia kaip vaistai – gerina atsikosėjimą, gydo peršalimą, pasižymi antibakteriniu poveikiu. Gydytojai apie „stebuklingąsias“ piliules atsiliepia kritiškai – papildų efektyvumas nėra įrodytas klinikiniais tyrimais, maža to, suvartojus per didelį jų kiekį, gali sutrikti sveikata.

Akys kiekvienam iš mūsų – langas į pasaulį. Deja, artėjant Pasaulinei regėjimo dienai – ja Pasaulio sveikatos organizacija yra paskelbusi antrąjį spalio ketvirtadienį, – tenka pripažinti, kad vis daugiau žmonių šis langas pamažu veriasi.

Net nekaltas vitaminas C gali padaryti meškos paslaugą, jei vartosite jį itin didelėmis dozėmis ir be reikalo. Deja, kiti populiarūs ir be recepto parduodami preparatai taip pat gali pakenkti net vartojami kur kas mažesniais kiekiais. Taigi prieš griebiant tai, ką siūlo reklama ar draugė, vertėtų sužinoti, ko jums iš tiesų reikia ir ar apskritai reikia. B grupės vitaminai Šiai grupei priklauso vitaminai B1–B12. Visi jie nepaprastai svarbūs.

Rudens daržo kraitės gėrybės kasdienius patiekalus gali paversti gurmaniškais šedevrais ir vitaminų bei mineralų lobynu. Ruduo – vitaminų metas. O vitaminai ne tik užtikrina sklandžią visų organizmo sistemų veiklą, bet ir stiprina imunitetą. Jei rudenį jų su maistu gausite pakankamai – net niūriausia žiema nebus tokia grėsminga ir atšiauri. Vitamino C yra daugumoje šviežių daržovių ir vaisių. Deja, sąlytis su metalu ar terminis apdorojimas jį greitai sunaikina.

Apie vegetarizmą sklandantys gandai yra, švelniai pasakius, prieštaringi. Ir daugiausia dėl to, kad mes vis dar per mažai žinome apie šį specifinį mitybos būdą. Vegetarizmas jau seniai ne šiaip tik dieta, bet gyvenimo būdas ir net savotiška filosofija. Tačiau mokslininkai vis dar turi apie ją savo nuomonę, anaiptol ne visais klausimais sutampančią su pačių vegetarų. Nauda Savaime suprantama, mėsos atsisakymas turi privalumų.

Mitybos specialistai teigia, kad nuo to, kokius produktus vartosime gamindami vieną ar kitą patiekalą, priklauso ne tik jo skonis, bet ir nauda ar žala. Verta valgyti Keptą mėsą su brokoliais Keptoje mėsoje yra kancerogenų, didinančių skrandžio vėžio riziką. O brokoliai šią riziką mažina. Be to, šios daržovės padeda tuos kancerogenus pašalinti iš organizmo. Keptą žuvį su marinatu Marinatai keptą mėsą ar žuvį apsaugo nuo kancerogenų susidarymo.

Vaisiai yra svarbi mitybos raciono dalis, jų vartojimas susijęs su mūsų sveikata. Šios gėrybės įeina į  pamatinę sveikos mitybos piramidės sudėtį. Rekomenduotina dienos norma, valgant vaisius ir daržoves – ne mažiau kaip 400 g. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) atlikta anketinė apklausa internetu parodė, kad visi apklaustieji vartoja vaisius. Dauguma (40 proc.

Ant šio vaisto pakuotės nebūtina rašyti „saugoti nuo vaikų“. Nieko baisaus, jei mažylis jo paragaus ar išpils. Na, išskyrus buitinius rūpesčius. Ir dar – šio vaisto nereikia pirkti vaistinėje. Jo nesunku įsigyti turguje kartu su ekologiškais maisto produktais. Arba, ne paslaptis, juo aprūpina bičiuliai ir giminaičiai bitininkai. Juk, sakoma, kad esame giminių kraštas! O jei užsimanome sukrimsti ką nors saldaus gardaus – geresnio pasirinkimo nei medus nerasime.

Tyrimais nustatyta, kad motinos, kurios nori, kad jų vaikai mėgtų daržoves, turėtų pačios jas valgyti nėštumo laikotarpiu. Daugybė tėvų kovoja su savo vaikų nenoru valgyti daržoves. Tačiau mokslininkai mano, kad mamos pratinti vaikus valgyti daržoves turėtų pradėti labai anksti – dar jiems būnant gimdoje. Tyrėjai atskleidė, kad motinos įsčiose kūdikiai jau gali formuoti savo skonį sveikam maistui, praneša dailymail.co.uk. Per gimdoje esančius skysčius mama gali perduoti vaikui kvapus.

Nenorime senti, trokštame ilgai, o gal amžinai, išlikti jauni. Tam negailime nei pinigų, nei, deja, savęs. Šiuolaikinė kosmetologija šaukia: „mes to verti!“ ir vos ne kasdien siūlo vis naują, nepalyginamai efektyvesnę priemonę, gražinančią didžiausią mūsų amžiaus išdavikę – odą. O ko iš tiesų mes verti? Spuogų, randų, nesibaigiančių pakartotinų procedūrų, galų gale nusivylimo? Kas tie neva stebuklus padarantys komponentai? Ir ar tikrai sulauksime stebuklo? Balsas.

Ak, tie hormonai! Sutriko hormonų pusiausvyra – šiais mįslingais žodžiais galima paaiškinti daugybę jus kamuojančių negalavimų. Tad kas vis dėlto nutiko? 1. Kuo skundžiatės? Ligomis! Jei ilgai nepasveikstate net nuo paprasčiausios slogos, organizmas perdėtai jautriai reaguoja į oro permainas ir net jūsų kvepalus. Galbūt pastaruoju metu pervargstate, patiriate stresą? O gal organizme pasigamina daugiau kortizolio? Kortizolis – hormonas, kurį gamina antinksčių žievė.

Mėlynės – tai natūralūs vitaminai, augantys mūsų miškuose. Jose tiek daug gerų medžiagų, jog atrodo, kad viską pagydytų! Mėlynės – daugiametis, nedidelis miškų krūmelis, sutinkamas visoje Lietuvoje. Auga drėgnuose spygliuočių miškuose ir mėgsta derlingą dirvožemį. Birželio pabaigoje ar liepos mėnesį šie krūmeliai sunokina visiems gerai pažįstamus vaisius – melsvai juodas uogas, kurios vadinamos ne tik mėlynėmis, bet ir mėlynuogėmis, nemuogėmis, šilojėliais, vaivorais.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai sako, kad šviežios daržovės yra vienas iš pagrindinių mineralinių medžiagų, mikroelementų, vandenyje tirpių vitaminų, karotinų ir virškinamosios ląstelienos šaltinių. Kiekviena daržovė yra savita, skiriasi ir jos maistinė vertė. Jos suteikia sotumo jausmą, o tai labai svarbu. Daržovės labai paįvairina mitybą, visada norime, kad maistas būtų ne tik naudingas, bet ir gardus.

Akys – viena sudėtingiausių ir paslaptingiausių žmogaus kūno dalių. Visose tautose jos laikomos nuostabiausiu dalyku, kurį gamta galėjo mums duoti. Poetai apie akis kuria eiles, fizikai jas apibūdina kaip įstabiausią optinį prietaisą. Didžiąją dalį informacijos apie pasaulį gauname per regą. Būtent į akis pirmiausia atkreipiame dėmesį susipažinę ar kalbėdamiesi su žmogumi. Sveikos akys – tai grožis ir didžiausias mūsų turtas.

Ar numanote, koks naudingas jūsų sveikatai gali būti didysis greipfrutas (angl. pomelo)? Mūsų parduotuvių lentynose šie egzotiški citrusiniai vaisiai pasirodė palyginti neseniai ir, žinoma, dėl neįprastos išvaizdos žmonės žvelgė į juos įtariai. Ne vienam kilo klausimų: „Kas tai? Ar tik ne genetiškai modifikuotas vaisius? Juk negali paprastas greipfrutas išaugti toks didelis ir saldus.“  Be abejo, tai – tik gandai. Kinijoje šiais vaisiais mėgautasi dar 100 metų prieš mūsų erą.

Paprasta tiesa: visus reikiamus vitaminus žmogus gali gauti su maistu. Deja, ne visada ji pasitvirtina. Štai ir dygsta vitaminų buteliukai ir pakeliai vaistinių lentynose kaip grybai po lietaus. Kad ir kokius vitaminus išsirinktumėte, svarbiausia – gerti juos taip, kad net ir sintetinis pakaitalas atneštų jūsų organizmui maksimalios naudos. Gerkite vitaminus ryte, valgio metu. Rytas – idealus paros laikas vitaminams.

Skelbiame penkiasdešimtuką produktų, kurie yra patys naudingiausi bei sveikiausi Jūsų organizmai! Taip pat trumpai aptarsime kiekvieną iš jų! 1. Avokadas. Šis stebuklas yra naudingas tuo, kad per itin trumpą laiką padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje! 2. Obuolys. Naudingas skrandžiui, mažina bakterijas, besikaupiančias organizme taip pat mažina riziką susirgti vėžiu! 3. Avietės.

Dietologai teigia, kad daržovės gali būti tiek naudingos mūsų organizmui, tiek ir kenksmingos. Paprastai nauda ar žala priklauso nuo jų pagaminimo būdo. Baklažanai Naudingi. Baklažanai mažina cholesterolio kiekį kraujyje, normalizuoja vandens ir druskų bei lipidų apykaitą, padeda iš organizmo pašalinti šlapimo rūgštį. Baklažanuose gausu kalio, vitaminų B1 ir B2 bei PP, taip pat antioksidantų. Kaip gaminti. Nulupti odą. Šaukštas deguto.

Kaip ir žmogaus plaukai, oda nagai reaguoja į organizmo pokyčius. Todėl lūžinėti ir sluoksniuotis jie gali dėl įvairiausių priežasčių. Nagų pakitimai gali atskleisti rimtą organizmo ar odos ligą, sutrikimus, vitaminų stoką, netinkamą nagų priežiūrą. Turbūt žinote, kad plušėdama namuose, plaudama indus turėtumėte užsimauti gumines pirštines, tvarkydama nagus nenaudoti metalinės dildės. Nagams taip pat gali pakenkti lakai, acetonas, skalbimo milteliai.

Sriubos lėkštė, bifšteksas ir kompotas - ar daug vitaminų išlieka šiuose patiekaluose? Puode Deja, verdant maistą suyra didžioji dalis vitaminų ir mikroelementų. Pavyzdžiui, kol verdate sriubą, kopūstai praranda beveik pusę kiekio folio rūgšties, pupelės ir žirniai - apie 40 proc. juose esančio kalcio, morkos ir špinatai - trečdalį vitamino E. Vitamino C verdant produktai netenka apie 70 proc. Tiesa, šias netektis galima sumažinti.

Nesuklysime riešutus pavadinę tikru  grožio maistu: nesvarbu kokios rūšies, riešutai, visi iki vieno, padeda mūsų odai bei plaukams atrodyti sveikai bei gražiai. Kviečiame paskaityti apie daugiausiai naudos grožiui teikiančius riešutus. Graikiniai riešutai Graikiniuose riešutuose gausu kofermento Q10,  B ir C grupės vitaminų bei nesočiųjų riebiųjų rūgščių. Suvalgę 5-kis graikinius riešutus, gausite vitamino C, kuris spartina kolageno ir elastino gamybą, paros normą.

Per pastaruosius metus mūsų gyvensena pasikeitė: daug mažiau dirbame fizinio darbo, patiriame daugiau lėtinio streso, valgome daug “greitojo„ maisto. Tačiau reikia žinoti, kad išgėrus vieną ar kitą piliulę sveikata tikrai nesusitvarkys. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad daugelio širdies ligų galima išvengti pakeitus gyvenimo būdą.

Mokslininkai ir gydytojai seniai mus įtikinėja, jog kruopų košė pusryčiams yra daug geriau nei lietuviška kiaušinienė su lašiniais. Juk visos kruopos turi ne tik maistingųjų, bet ir gydomųjų savybių. Ypač tai pasakytina apie grikius. Ne veltui Tibeto medicina šias kruopas naudoja kaip vaistą. Tibete sakoma: „Mes pradedame gyvenimą pienu bei koše ir baigiame jį tuo pačiu.“ Grikių krupos yra bene pačios maistingiausios iš visų kruopų. Ne veltui garsus japonų dietologas Dž.

Šie šakniavaisiai vitamino C turi beveik tris kartus daugiau (iki 200 mg) nei citrinos. Tai gerokai pranoksta žmogui rekomenduojamą paros normą, kuri yra 50–100 mg. Krienų šaknyse ir lapuose gausu baltymų, angliavandenių, mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, natrio, fosforo, magnio, vario, mangano, geležies), glikozido sinigrino, kuris turi eterinio garstyčių aliejaus, fitoncidų. Garstyčių aliejus suteikia aštrų, dirginantį skonį.

Maisto, o tuo labiau sviesto, prancūzų aristokratijai tikrai nestigo, tačiau kaip šalies vadovas Napoleonas III rūpinosi ir dirbančiaisiais bei armija. Kaimas augančios darbininkų klasės nepajėgė išmaitinti, o ir atgabenti kaime pagamintą sviestą užtrukdavo gana ilgai. Karai su kaimyninėmis šalimis vertė laikyti pastovią armiją, kurią taip pat reikėjo maitinti pilnaverčiu maistu. Todėl Napoleonas III šalies mokslininkams įsakė sukurti greičiau pagaminamą ir pigesnį sviesto pakaitalą.

Neseniai garsaus JAV kardiochirurgo M. Ozo paviešinti faktai apie medicinos srityje vykdomus naujausius tyrimus buvo sutikti itin entuziastingai. Medikas yra įsitikinęs, kad žmonės jau dabar gali prailginti savo gyvenimą mažiausiai trisdešimčia metų ir sulaukus, pavyzdžiui 100 metų, jaustis dvigubai jaunesni.

Visais laikais žmonės ieškojo jaunatviškumo receptų. Šiandien daugybė maisto papildų žada jaunystės išsaugojimą. Straipsnyje pateiksime keletą patarimų, galinčių padėti sumažinti nemielą metų naštą. Kaip sustabdyti amžiaus paliekamus pėdsakus be chirurgijos? Kai kurie maisto elementai yra puikūs pagalbininkai kovojant su senėjimo procesu.

Greitai nuvargstu, sudirgstu. Ar tai ne vitaminų stygiaus požymis? Ar geriau vitaminų išgerti, ar pakanka daugiau valgyti vaisių ir daržovių? Šį skaitytojos Vitalijos M. laišką komentuoja edukologė, šeimos gydytoja Violeta Kiguolienė. Vitaminai yra biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, būtini normaliai organizmui augti, vystytis, gintis nuo ankstyvo senėjimo. Organizmas gamina tik kai kuriuos vitaminus, kitų beveik nekaupia, todėl jų reikia nuolat gauti su maistu.

Osteoporozė – senatvinė liga, nuo jos nesame apsaugotas nė vienas. Kita vertus, garbaus amžiaus galime sulaukti ir sveiki, nekamuojami kaulų išretėjimo pasekmių. Skausmingai susuktas stuburas, dažni ir lėtai gyjantys trapiais tapusių kaulų lūžiai – visa tai yra osteoporozė. Ši sisteminė skeleto liga susijusi su kaulų masės ir patvarumo sumažėjimu. Didžiausia jos keliama grėsmė yra lūžiai, galintys įvykti net nuo menkiausių, kasdienių fizinių krūvių.