Akys – viena sudėtingiausių ir paslaptingiausių žmogaus kūno dalių. Visose tautose jos laikomos nuostabiausiu dalyku, kurį gamta galėjo mums duoti.
Poetai apie akis kuria eiles, fizikai jas apibūdina kaip įstabiausią optinį prietaisą.
Didžiąją dalį informacijos apie pasaulį gauname per regą. Būtent į akis pirmiausia atkreipiame dėmesį susipažinę ar kalbėdamiesi su žmogumi.
Sveikos akys – tai grožis ir didžiausias mūsų turtas. Jos išreiškia giliausius jausmus ir emocijas, tad ne veltui vadinamos sielos veidrodžiu.
Nuo seno žmonės tikėjo, kad akių spalva, forma gali nusakyti žmogaus savybes, charakterio bruožus. Tikėta, kad žydras akis turintys žmonės yra geri, nuoširdūs, atviri. Rudos akys byloja apie gudrumą, greitą orientaciją, mokėjimą prisitaikyti. Žaliaakiai – atkaklūs, ryžtingai siekiantys tikslo. Juodai rudos akys dažnai vadinamos klastūnėmis.
Akyse atsispindi ne tik žmogaus charakterio ypatybės, bet ir praeities patirtys, vidinis sielvartas, jausmai, subtiliausi emocinės būklės atspalviai ir net intelektualinės galimybės. Jos rodo ir fizinę sveikatą.
Šiame technologijų amžiuje mūsų akys neturi galimybės atsipalaiduoti. Visą dieną jos įtemptai dirba. Dažniausiai tik vos judiname akis iš kairės į dešinę, pavyzdžiui, skaitydami knygą. Norėdami žvilgtelėti į šoną, dažniausiai pasukame galvą. Dar didesni akių priešai yra televizorius, kompiuteris, telefono ekranas. Akys dažniausiai priverstos žiūrėti į arti esančius objektus. Jogai sako, kad norint turėti sveikus ir stiprius akių raumenis, būtina juos mankštinti. Mūsų senoliai to nežinojo, bet darydavo tai natūraliai. Prisiminkime, kaip anksčiau gyveno žmonės, kokį ryšį palaikė su gamta. Išėjęs laukan žmogus žvelgdavo į tolį, grožėdavosi panorama, po to čia pat sau po kojomis. Net ir mieste gyvenantieji turėdavo daugiau galimybių pažvelgti į tolį, kad ir pro langą. Juk nebuvo tiek daug daugiaaukščių namų, o aplink vyravo žaluma. Sakoma, trumparegystė – civilizacijos liga.
Žinoma, nereikia pulti į kraštutinumus ir visiems važiuoti gyventi į kaimą, bet verta prisiminti seniai pamiršta. Sėdėdami darbe prie kompiuterio ar namie, atlikite kelis nesudėtingus pratimus akims, kuriuos nuo seno žinojo ir naudojo jogą praktikuojantys žmonės.
Suaugusiųjų akių raumenys nebėra tokie elastingi kaip vaikų. Jų regėjimas atsikuria gerokai sunkiau, tad reikia būti kantriems ir tikėti, kad viskas bus gerai. Atlikę pratimus pastebėsite, kaip akys atsigauna ir po truputį stiprėja. Darant šiuos pratimus sudaromos sąlygos priverstinai atpalaiduoti akių raumenis.
Atlikdami pratimus judinkite tik akis, ne galvą ar kaklą. Tarp pratimų padarykite pertraukėlę, užsimerkite, pamirksėkite. Kvėpuokite natūraliai.
Akių pratimus patariama daryti trumpai (kiekvieną pratimą po keturis–penkis kartus) ir dažniau (tris–keturis kartus per dieną), bet ne per ilgai, kad akys nepavargtų. Beje, nepersistenkite, nes jeigu akys gaus per didelį krūvį, gali įskausti galvą, aptemti ir mirgėti akyse.
Šildymas. Stipriai vieną į kitą patrinkite delnus, kad įkaistų.
Priglauskite prie užmerktų akių. Įsivaizduokite, kaip iš delnų į akių obuolius srūva švelni, gydanti šiluma. Atitraukite delnus.
Mirksėjimas. Sveikos akys dažnai mirksi. Mirksint jos nuolat sutepamos akių skysčiu. Pabudus ryte neskubėkite keltis. Indijos jogai pataria pirmiausia gerai pasirąžyti – taip išjudinsite sulėtėjusią kraujotaką, paruošite sąnarius dienos darbams, normalizuosite kraujospūdį. Tada kelis kartus pamirksėkite: iš pradžių švelniai, po to stipriau. Toks mirksėjimas atgaivins akis, žvilgsnis taps gyvesnis.
Horizontas. Patogiai įsitaisykite prie lango. Žvilgtelėkite į savo nosies galiuką, po to – į horizontą. Pakartokite kelis kartus. Šis pratimas padeda koncentruoti žvilgsnį, tobulina akių vokų formą.
Aukštyn ir žemyn. Pažvelkite aukštyn, po to žemyn
Kairėn ir dešinėn. Pažiūrėkite kiek galite labiau į kairę, po to – į dešinę (2 nuotr.).
Įstrižai. Judinkite akis įstrižai: aukštyn, dešinėn, žemyn, kairėn. Po to
atvirkščiai: aukštyn, kairėn, žemyn, dešinėn (3 nuotr.).
Ratukai. Judinkite akis ratu pagal laikrodžio rodyklę, paskui – atvirkščiai. Pratimas stiprina akių ir jų vokų raumenis, žvilgsnis tampa judresnis, padeda išvengti raukšlių po akimis (4 nuotr.).
Smėlio laikrodis. Pieškite akimis smėlio laikrodį: iš kairio viršutiniojo akies kampo į dešinį viršutinįjį, tada į kairį apatinįjį, į dešinį apatinįjį ir vėl į kairį viršutinįjį. Tada pakeiskite akių judėjimo kryptį
Kaspinėlis. Pieškite akimis kaspinėlį: iš kairio apatiniojo akies kampo pažvelkite į kairį viršutinįjį, tada į dešinį apatinįjį, į dešinį viršutinįjį. Grįžkite į pradinę padėtį. Pakeiskite judėjimo kryptį
Glostymas. Po pratimų užsimerkite, didžiuoju ir rodomuoju rankų pirštais švelniai keletą kartų nuo nosies smilkinių link perbraukite užmerktų akių vokus. Įsivaizduokite, kad jūsų akys sveikos, didelės, žavios, ilgomis blakstienomis. Tai padės atsikratyti akių nuovargio, psichinės įtampos.
Jogai primena, kad šaltas vanduo – akių draugas. Vos pajutę akių nuovargį ar įtampą, suvilgykite vokus šaltu vandeniu. Kasrytinis akių apipylimas šaltu vandeniu ir maudynės šaltame vandenyje stabdo trumparegystės progresą ir išsaugo akies nervų funkcijas.
Ne tik mankšta, bet ir maistas
Maistingas ir vitaminų gausus maistas itin svarbus, nes suteikia jėgų ne tik naujiems dienos darbams atlikti, bet ir pamaitina akis. Vitaminai
(antioksidantai) A, C ir E, liuteinas, omega-3 riebalų rūgštys stabdo akių sausėjimą, reguliuoja akispūdį, svarbų glaukomos veiklai, neleidžia ragenoje susidaryti opoms.
Rūpinantis akimis rekomenduojama valgyti kuo daugiau geltonų daržovių, kuriose gausu karoteno: morkų, persimonų, cukinijų, apelsinų ir t. t. Ypač akims naudingos vitamino D turinčios morkų sultys. Dukart per metus kiekvienas prie kompiuterio dirbantis žmogus turėtų mėnesį kas rytą išgerti po stiklinę morkų sulčių.
Pavargus akims, kai kamuoja katarakta arba konjunktyvitas, patariama gerti petražolių sulčių. Tai vienos stipriausiai veikiančių sulčių, todėl per dieną jų reikėtų išgerti ne daugiau nei 30–40 mililitrų. Petražolių sultis geriausia maišyti su vandeniu arba kitų daržovių sultimis. Akims naudingos ir burokėlių sultys, sumaišytos su morkų ir petražolių sultimis. Gal ir ne itin skanu, bet naudinga.
Aurelija Bagdonavičienė
