Greitai nuvargstu, sudirgstu. Ar tai ne vitaminų stygiaus požymis? Ar geriau vitaminų išgerti, ar pakanka daugiau valgyti vaisių ir daržovių?
Šį skaitytojos Vitalijos M. laišką komentuoja edukologė, šeimos gydytoja Violeta Kiguolienė.
Vitaminai yra biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, būtini normaliai organizmui augti, vystytis, gintis nuo ankstyvo senėjimo. Organizmas gamina tik kai kuriuos vitaminus, kitų beveik nekaupia, todėl jų reikia nuolat gauti su maistu.
Vitaminų mums reikia nedaug – paros norma yra nuo kelių mikrogramų iki keliolikos miligramų, tačiau be jų negalėtume egzistuoti.
Jeigu organizmui stinga vitamino A, sutrinka skrandžio, kepenų veikla, pablogėja regėjimas, jaučiamas nuovargis.
Trūkstant B grupės vitaminų, padidėja dirglumas, sutrinka medžiagų apykaita, gali pradėti tirpti rankos bei kojos, sutrikti širdies veikla.
Kai trūksta vitamino C, silpnėja žmogaus atsparumas ligoms, stresams, dažniau sergama peršalimo bei įvairiomis infekcinėmis ligomis, sumažėja darbingumas, pablogėja miegas, nuotaika.
Vitaminas D dalyvauja mineralinių medžiagų apykaitoje, todėl jo stoka sutrikdo kaulų mineralizaciją – pradeda minkštėti kaulai.
Kai trūksta vitamino E, prastėja žmogaus savijauta, kamuoja aukštas arba žemas kraujospūdis, mig–rena, didėja rizika susirgti onkologinėmis ligomis.
Dėl vitaminų stokos gali sutrikti dauguma organizme vykstančių biocheminių procesų, tarp jų ir antioksidacinių medžiagų, gamyba. Pagrindiniai antioksidantai, kuriuos žmogus turi gauti su maistu, yra beta karotinas, vitaminai C ir E bei selenas.
Norint, kad organizmas gautų pakankamai vitaminų, būtina laikytis sveikos mitybos rekomendacijų: suvalgyti per dieną šviežių vaisių, uogų, žalumynų ir daržovių ne mažiau kaip 400 g. Riebaluose tirpiais vitaminais (pvz.: A, D, E) organizmas aprūpinamas valgant pieno produktus, rupią juodą duoną, riebią žuvį, morkas, vartojamą aliejų ar sviestą. Beta karotino randama morkose, įvairių rūšių kopūstuose, salotose, svogūnų laiškuose, pomidoruose, uogose, vaisiuose. Vitamino C gausu kopūstuose, juoduosiuose ir raudonuosiuose serbentuose, erškėtrožių uogose, aktinidijose, šaltalankiuose; nemažai jo išlieka ir raugintuose kopūstuose. Vitamino E yra grūduose, grikių, avižų kruopose, augaliniuose aliejuose. Seleno yra jūros gėrybėse, grūdų gaminiuose, daržovėse.
Valgant šviežią, kokybišką, įvairų maistą, papildomų sintetinių vitaminų ar kitų maisto papildų prireikia retai. Dabar, jau prasidėjus šviežių daržovių sezonui, verčiau stenkitės daugiau valgyti jų, o ne gerti vitaminus. Mažai tikėtina, kad greito nuvargio, dirglumo priežastis yra būtent vitaminų stygius. Būtų naivu tikėtis, kad nuovargį, sukeltą ilgalaikio streso, sutrikusio miego, socialinių problemų, pašalins vitaminų ar kitų cheminių medžiagų rinkinys.