Prasidėjus peršalimų sezonui iš vaistinių šluojami maisto papildai tikintis, kad šie padės įveikti įvairias ligas. Dažnai manoma, kad papildai veikia kaip vaistai – gerina atsikosėjimą, gydo peršalimą, pasižymi antibakteriniu poveikiu. Gydytojai apie „stebuklingąsias“ piliules atsiliepia kritiškai – papildų efektyvumas nėra įrodytas klinikiniais tyrimais, maža to, suvartojus per didelį jų kiekį, gali sutrikti sveikata.
Gali pakenkti
Papildai yra maisto produktai, skirti praturtinti įprastą žmogaus maisto racioną. Pasak Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės gydytojos dietologės Daivos Pipiraitės, papilduose yra koncentruotų maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, todėl žmonės dažnai juos supainioja su vaistais.
„Pasitaiko atvejų, kai vietoje gydytojo paskirto vaisto, ligonis savarankiškai nusprendžia gerti kažkieno parekomenduotą maisto papildą. Dėl tokios savigydos liga paūmėja. Ypač tai pavojinga sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis bei vyresniems žmonėms“, – paisyti gydytojo rekomendacijų skatino D.Pipiraitė.
Sveikam ir racionaliai besimaitinančiam žmogui maisto papildų nereikia – su maistu jis gali gauti visų reikiamų vitaminų ir mineralinių medžiagų. Jų žmogui gali pritrūkti tik tam tikrais gyvenimo periodais, pavyzdžiui, suplanavus pastoti, suliesėti ar sergant ligomis, dėl kurių yra sutrikęs maistinių medžiagų pasisavinimas – kepenų, tulžies, kasos ar kitomis virškinimo trakto ligomis.
„Tokiu atveju maisto papildus skiria gydytojas, tačiau jų vartojimas vis tiek neatstos vaistų poveikio ir nebūtinai padės sulieknėti ar pagerinti kasos veiklą. Žmogaus savijautos pagerėjimas arba nepagerėjimas geriant maisto papildus yra labai subjektyviai vertinamas, todėl tuo nereikėtų remtis“, – teigė dietologė.
Papildai, anot D.Pipiraitės, nėra maisto pakaitalas, todėl jų nevalia perdozuoti – gali pasireikšti šalutinis poveikis. Jis priklauso nuo papildo sudėties, pavyzdžiui, perdozavus magnio, ligonį pykins, sumažės jo kraujospūdis, sutriks kvėpavimas, širdies ritmas, kai kuriais atvejais gali ištikti net koma.
Neatliekami klinikiniai tyrimai
Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos gydytojas Gediminas Urbonas, kalbėdamas apie maisto papildų poreikį žmogaus organizmui, teigė, kad papildai reikalingi tik tuomet, kai sergant tam tikromis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, sąnarių, neįmanoma pacientui pasiūlyti efektyvių vaistų.
„Kartais tikėjimas papildais gydo, ir juos vartodamas žmogus tarsi jaučia kažkokią naudą. Tačiau vertinant papildus, medikams privalu remtis tam tikrais įrodymais, o jų šis produktas neturi. Klinikiniai maisto papildų tyrimai, patvirtinantys jų efektyvumą ar naudą, nėra atliekami – jie būtini tik vaistams“, – skirtumą tarp maisto papildų ir vaistų paaiškino gydytojas terapeutas.
Maisto papildų vartojimas dideliais kiekiais G.Urbonui kelia nerimą – nėra žinoma, kokius procesus šie produktai sukelia žmogaus organizme.
„Kita vertus, nėra įrodyta, kad gerti papildus yra nesaugu, todėl kiekvienas žmogus dėl jų vartojimo privalo apsispręsti individualiai“, – teigė šeimos gydytojas.
Vaistų apraše visuomet nurodoma, kaip veikia konkretus cheminis preparatas ir koks jo nepageidaujamas šalutinis poveikis, o maisto papildų efektyvumas, anot G. Urbono, apibūdinamas tik tokiais abstrakčiais teiginiais kaip „gerina“, „didina“ ar „mažina“.
„Veikiami intensyvios reklamos žmonės pradeda tikėti, kad papildai apsaugo nuo peršalimo, stiprina imunitetą. Tokių įrodymų paprasčiausiai nėra, todėl manau, kad papildai nėra gydymo priemonė“, – įsitikinęs medikas.
Jo nuomone, Lietuvoje problema yra ta, kad papildai parduodami vaistinėse – jų vieta turėtų būti maisto prekių parduotuvėse. Neretai papildai kainuoja kur kas brangiau negu vaistai, tačiau žmogus, įtikinėjamas vaistininko, juos neplanuotai nusiperka.
Reklama suklaidina
Maisto papildų rinką Lietuvoje stebi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Jos inspektoriai tikrina, ar papildų gamintojai ir platintojai laikosi Reklamos įstatymo, kuris draudžia reklamuojant maisto produktus nurodyti ar užsiminti apie tas produkto savybes, kurių šis neturi.
Norint papildams priskirti sveikatingumo teiginius, pasak VMVT Maisto skyriaus vedėjos pavaduotojos Violetos Šapokaitės, privaloma atlikti mokslinius jų tyrimus. Juos įvertina Europos maisto saugos tarnyba (EFSA).
„Šiais metais EFSA išnagrinėjo ir įvertino apie 3 000 maistingumo ir sveikatingumo teiginių, nurodomų ant įvairių maisto produktų ir maisto papildų pakuočių. Dabar jų gamintojai negalės naudoti tokių frazių, kaip „gerina sąnarių funkciją“, „kovoja su vėžio ląstelėmis“, jeigu gaminio poveikis nebus įrodytas moksliniais tyrimais“, – ramino V.Šapokaitė.
Vykdant Reklamos įstatymo kontrolę, daugiausia nustatomų pažeidimų yra susiję būtent su maisto papildais. Iš šiemet surašytų 25 įstatymo pažeidimų protokolų 12 buvo dėl maisto papildų.
„Maisto papildai negali būti įvardijami kaip vaistai – jie skirti papildyti įprastą maisto racioną. Jų ženklinimo etiketėse negali būti nurodyta ar užsiminta apie maisto papildų gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes“, – teigė VMVT specialistė.
Dažniausiai reklamuojant maisto papildus naudojami tokie klaidinantys teiginiai kaip: „Atsikosėjimą gerinantis natūralus sirupas“, „Stiprus antivirusinis, antibakterinis poveikis“, „Gripo ir peršalimo ligų profilaktikai“ ir pan. Pažeidus Reklamos įstatymą, skiriamos nuo 1 iki 30 tūkst. Lt baudos.
Valstybinės importo kontrolės duomenimis, šiais metais importuota 121 siunta (183,1 t), 2010 m. – 103 siuntos (179,5 t), 2009 m. – 86 siuntos (117,59 t) maisto papildų.
Kaip šaltuoju metų sezonu sustiprinti organizmą
Pataria Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė.
Svarbu gerai pailsėti, išsimiegoti, nevartoti per daug alkoholio, kontroliuoti stresą, grūdintis. Imuninei sistemai stiprinti svarbios šios medžiagos: argininas, omega-3 riebalai, gliutaminas, cinkas. Visų šių medžiagų yra gausybėje maisto produktų, pavyzdžiui, arginino šaltiniai yra pieno produktai, mėsa, paukštiena, žvėriena, jūros gėrybės, kviečių gemalai, grikiai, avižos, riešutai, omega-3 riebalų yra riebiose jūrinėse žuvyse, linų sėmenyse ir sėmenų aliejuje.
Tam, kad mityba teigiamai veiktų sveikatą, racionas turi būti:
*Adekvatus (neturi trūkti esminių maisto medžiagų – baltymų, riebalų, angliavandenių, skaidulų, kalorijų, vitaminų, mikroelementų).
*Subalansuotas (visko reikia valgyti po truputį).
*Nuosaikus (racione neturi būti per daug riebalų, druskos, cukraus).
*Suteikiantis reikiamą energijos kiekį (kalorijų arba energijos reikia suvartoti tiek, kad kūno svoris būtų optimalus).
Daiva Šalc
