v. putinas

Suomija vykdo derybas dėl karinio bendradarbiavimo su JAV, paskelbė šios šalies gynybos ministras Jussi Niinistö. Jo teigimu, Helsinkis tikisi padėti parašus jau šį rudenį, dar iki rinkimų JAV. Anot Suomijos gynybos ministro, kurį cituoja „Reuters“, Skandinavijos šalyse išaugus nepasitenkinimui dėl Rusijos karinio aktyvumo regione, naujoji sutartis nebus NATO analogas ir neturės karinės pagalbos įsipareigojimų.

Per pastaruosius mėnesius, kai jo bandymas patekti į Baltuosius Rūmus įgavo palaikymą visose JAV, jį kaltino viskuo – nuo rasizmo iki neapykantos moterims.

Vakarams svarstant, kaip reaguoti į diktatūros apraiškas Turkijoje, laužant galvą, kaip išsaugoti Europos vienybę po „Brexit‘o“ ir intensyviai stebint olimpines žaidynes, Rusija smogia Ukrainai, apkaltindama ją terorizmu. Portalo tv3.lt kalbinti tarptautinių santykių ekspertai tikina, kad už šios, iš pirmo žvilgsnio eilinės Vladimiro Putino provokacijos gali slypėti didžiulis pavojus ukrainiečiams, galbūt galintis virsti net dar viena karine invazija.

Rusijos sportininkų, anksčiau baustų dėl dopingo vartojimo, iššaukia įtarimų ir Rio olimpinėse žaidynėse, rašoma vokiečių „Die Welt“. „Rusų namas“ Rio de Žaneire yra įsikūręs atskiroje aptvertoje teritorijoje, visiškai šalia Kopakabanos forto. Iš terasos atsidengia įlankos, pliažo, okeano ir vieno iš Rio pasididžiavimų – taip vadinamos Cukraus galvos, vaizdas.

Trečiadienio popietę žiniasklaidą sudrebino Rusijos saugumo pranešimas apie Ukrainos žvalgybos tariamai organizuotą išpuolį Kryme. Ukrainos pusė iškart paneigė šiuos kaltinimus ir pareiškė, kad tokiu būdu Rusija galimai siekia imtis dar didesnės agresijos, bei paveikti Vakarus, kad šie nutrauktų sankcijas. Vakarų apžvalgininkai baiminasi, kad tai gali būti naujo išpuolio pradžia.

Dar visai neseniai santykiai tarp Rusijos ir Turkijos buvo įtempti iki paskutinės ribos – santykiuose rodos galutinį tašką buvo padėjęs incidentas turkų pasienyje su Sirija, kai 2015-ųjų pabaigoje buvo numuštas rusų šturmo lėktuvas. Tačiau būtent tuo metu, kai Turkijos prezidentas Recepas Erdoganas patiria tarptautinį spaudimą, V. Putinas ištiesė jam ranką ir parodė norįs taikytis.

Rusijos prezidentas per pastaruosius pusantrų metų tampa vis mažiau patrauklus savo rinkėjams, žmonės apie jį vis labiau neturi nuomonės, skelbia „Levada centr“ atliktos apklausos rezultatai. Pagrindiniais jo privalumais rusai laiko armijos ir Rusijos pozicijos pasaulyje sustiprinimą, rašoma „rbc.ru“. 1999-ųjų rugpjūčio 8-ąją Borisas Jelcinas patvirtino V. Putino kandidatūrą į premjero postą.

Ypatingų Rusijos bylų tyrėjas Andrejus Zykovas, vykdęs paties įtakingiausio šiuo metu šioje šalyje bylos tyrimą, buvo atleistas iš darbo vos tik Vladimiras Putinas tapo prezidentu. Bendraudamas su „Bild“ pareigūnas teigia, kad Rusijoje „aukštas pareigas užimančius valdininkus skiria mafija“. A. Zykovo liudijimo negalima vadinti „žmogaus iš gatvės nuomone“: jis asmeniškai vykdė tyrimą ir rinko įrodymus. Vokietijos žurnalistai pažymi, kad tokie užsispyrę asmenys Rusijoje paprastai ilgai negyvena.

„Putino kleptokratija“ – pati sąvoka viešojoje erdvėje tapo dažniau minima tik prieš keletą metų – po korupcinių Kremliaus ir nusikalstamų grupuočių ryšių aptikimo. Tačiau Rusijoje ši sistema veikė dar gerokai iki valdžią uzurpavus buvusiam KGB karininkui. Pagrindinė grėsmė Vakarams – kleptokratija, dėl korupcijos gajumo, yra linkusi plisti kaip maras.

2011 metais, kuomet paaštrėjo Europos valstybių politikos nulemta finansų krizė, A. Merkel pareiškė, kad euro griūtis keltų grėsmę viso pasaulio stabilumui. Tuomet britų istorikas Dominicas Sandbrookas tabloidui „Daily Mail“ surašė savo viziją, kaip galėtų atrodyti pasaulis po septynerių metų.

Aiškėja daugiau visą pasaulį sukrėtusio NATO šalies Turkijos ir Rusijos konflikto detalių. Prieš kelis mėnesius Ahmetas Davutoglu, atšalus santykiams su prezidentu Recepu Erdoganu, atsistatydino iš pareigų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ėmėsi pokyčių šalies regionuose. Atleisti arba perkelti į kitą vietą net kelių regionų vadovai. Tarp jų ir anksčiau nesėkmingai lietuvius skaičiuoti bandęs Kaliningrado srities gubernatorius Nikolajus Cukanovas. Prieš mėnesį šiame regione buvo atliktas aukščiausių kariuomenės vadų „valymas“.  Vladimiras Putinas priėmė Kaliningrado gubernatoriaus atsistatydinimą, pranešė Kremliaus spaudos tarnyba, pridūrusi, kad pareigūnas pasitraukė savo noru.

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) sekmadienį priėmė sprendimą leisti Rusijos atletams atstovauti savo šaliai Rio de Žaneiro olimpiadoje po to, kai buvo atskleista valstybės mastu vykdyta dopingo programa, leidusi rusų sportininkams laimėti daugybę medalių.

Vladimiras Putinas atšaukė galybę suplanuotų renginių ir susitikimų, o žiniasklaidoje jau kuriamos konspiracijos teorijos, kodėl Rusijos prezidentas dingo iš viešumos nuo pat liepos 1 dienos, rašoma „Independent“. Rusijos naujienų leidinys RBK pažymi, kad V. Putinas atšaukė liepos 5-ąją numatytą susitikimą, skirtą turizmui Altajuje, atidėjęs jį „neapibrėžtam laikotarpiui“. Rusijos prezidentas taip pat nesirodys VI-ajame tarptautiniame vaikų sporto žaidimų „Azijos vaikai“ Jakutijoje atidaryme, be...

Europos Sąjungai ir JAV įvedus sankcijas Rusijai, ir šiai pateikus savo „kontrsankcijas“, prekybos apimtys gerokai nukrito. Tačiau dalis „Vokietijos pramonės, rodosi, surado būdą susidoroti su problema: dabar eilė koncernų neeksportuoja savo produkciją į Rusiją, o tiesiog pasistato ten gamyklas“, – rašoma „Die Welt“. Vienas iš pavyzdžių, apie kurį rašoma straipsnyje, – vokiečių žemės ūkio įrangos gamintojo „Claas“ gamyklos atsiradimo Krasnodare istorija.

„Kaip jau minėjau, buvo priimtas ir realizuotas sprendimas atitraukti mūsų ginkluotąsias pajėgas 1500 km gilyn nuo Suomijos sienos“, – penktadienį viešėdamas Suomijos prezidento Sauli Niinisto vasaros rezidencijoje pareiškė V. Putinas. Gilyn ar į plotį? Suomijos ir Švedijos žiniasklaida išsyk atkreipė dėmesį į Rusijos prezidento teiginį, kad kariuomenė atitraukta „1500 km nuo sienos“. Tuo labiau, kad V. Putinas dusyk ar net trissyk pakartojo šį skaičių.

NATO viršūnių susitikimas Varšuvoje liepos 8-9 dienomis taps kritiniu išbandymu aljanso tvirtumui patikrinti: dabar juos tikrins ne tik, jau tradiciškai, Kremliaus vystoma agresyvi politika, tačiau ir britų pasitraukimas iš ES. Vakarų žiniasklaida cituoja aštrius Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės komentarus Kremliaus atžvilgiu ir publikuoja reportažus apie NATO mokymus, kuriuose aljansas mokosi atremti galimą „partnerių iš Rytų“ puolimą.

Dešimtmetis Ingušetijos (Rusija) gyventojas Islamas Gatijevas į vietos Rusijos prezidento Vladimiro Putino priimamąjį atnešė tris tūkstančius rublių (apie 42 eurus), tokiu būdu siekdamas padėti šios šalies vadovui įveikti ekonominę krizę šalyje, praneša newsru.com. Berniukas priimamajame paliko savo ranka surašytą laišką prezidentui ir paliko savo santaupas. Gyventojų priėmime, kurį atliko pats Ingušetijos vadovas Abubakaras Malysagovas, Islamas pareiškė, kad norėtų būti panašus į V. Putiną.

Vakar netikėtai nušalinus Rusijos Baltijos jūros laivyno vadą viceadmirolą Viktorą Kravčuką ir to paties laivyno karinio štabo vadą viceadmirolą Sergejų Popovą, bei dar kelias dešimtis jų pavaldinių, kilo klausimas, kokia galėjo būti tokių „valymų“ priežastis. Leidinys „Fontanka“ skelbia, kad V. Kravčukas ir daugiau nei 50 atleistų štabo karininkų turėjo daug problemų, tiek įgyvendinant strateginės reikšmės projektus, tiek užtikrinant paprasčiausią kariuomenės dalinių egzistavimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas maisto produktų embargo Vakarų šalims, kurios Rusijai yra įvedusios sankcijas, taikymą pratęsė iki 2017 metų pabaigos. „Pratęsti nuo 2016 metų rugpjūčio 6 dienos iki 2017 metų gruodžio 31 dienos atskiras specialias ekonomines priemones pagal Rusijos Federacijos prezidento 2014 metų rugpjūčio 6 dienos įsaką Nr.

Kremlius daugelį metų nesėkmingai bandė suskaldyti NATO ir Europos Sąjungą. Tačiau dabar Didžioji Britanija, balsavusi už pasitraukimą iš ES, padeda išsipildyti Vladimiro Putino svajonei dėl susiskaldžiusios Europos, kuri bus pernelyg užsiėmusi savo nesutarimais ir kurioje sumažėtų Londono įtaka, rašoma „Foreign Policy“. „Šiandien Kremliuje išgers daug degtinės“, – leidiniui netrukus po referendumo rezultatų paskelbimo pareiškė buvęs Pentagono valdininkas Derekas Cholletas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį lankydamasis Pekine su oficialiu vizitu pažymėjo šalies ekonominius santykius su Kinija ir gyrė tai, ką Rusija vadina „visa apimančia ir strategine partneryste“ su savo kaimyne. Tiesa, Rusijos prezidento vizitas surengtas tokiu metu, kai dvišalės prekybos apimtys yra sumažėjusios ir santykiuose tvyro nepasitikėjimas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį sakė, kad britų vyriausybė „pernelyg pasitikėjo“ savimi per referendumą ES klausimu, ir neigė užėmęs poziciją dėl „Brexit“. Referendumo organizavimas buvo „nieko daugiau, tik per didelis pasitikėjimas ir paviršutiniškas požiūris iš britų vadovybės pusės darant lemtingus sprendimus savai šaliai ir Europai kaip visumai“, sakė V.Putinas, kurio komentarus transliavo Rusijos valstybinė televizija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kalbėdamas Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume teigė, kad pasaulyje išlieka tolimesnės geopolitinės įtampos augimo grėsmė, kurią provokuoja ekonomikos problemos. Jo manymu, nestabilumas gali būti dirbtinai išprovokuotas „ekonominio neapibrėžtumo, išnaudojus ankstesnius augimo šaltinius, kuris aiškiai susijęs su dabartine politine įtampa. Yra rizika, kad ji gali sustiprėti, netgi dirbtinai provokuotis“, – pareiškė Rusijos vadovas.

Prieš du metus visos 28 Europos Sąjungos šalys, pakraupusios dėl Maskvos pažeistų tarptautinės teisės normų Ukrainoje, sudavė Kremliui atitinkamą atsaką.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui lankantis Sočyje, jam buvo pademonstruota naujausia karinė technika: o generolas-leitenantas Aleksandras Ševčenka, užėmęs gido pareigas, nurovė naujojo „UAZ-Patriot“ durelių rankeną, kai pabandė jas atidaryti. Vaizdo įrašą paviešino leidinys „Life“ (anksčiau – LifeNews). Demonstruodamas naująjį „UAZ-Patriot“, A. Ševčenka pasakojo, kad automobilis gali judėti įprastais keliais visiškai nepastebėtas kitų eismo dalyvių.

Nelaimė ištiko tą retą momentą, kai Rusijos prezidentas nekontroliavo situacijos. „Nuo pusnuogio šuoliuojančio ant žirgo iki glamonių su baltosiomis meškomis – Vladimiras Putinas ne sykį įrodė, kad pasirengęs daryti ką nori, kad tik palaikytų savo prezidento-macho įvaizdį“, – rašoma „The Daily Mail“. Dabar Rusijos lyderis ir vėl ėmėsi laiko patikrintų sprendimų, – sužaidė ledo ritulį su sporto legendomis prieš oligarchų rinktinę. Tribūnose jį palaikė šimtai prezidento gerbėjų.

Lietuvos baikeriai neslepia – Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pataikaujančio motociklininkų klubo „Naktiniai vilkai“ baikeriai Lietuvoje yra nepageidaujami. Motociklų entuziastai tikina, kad Lietuvos motociklininkai niekada nepripažins klubo, kuris yra maitinamas Rusijos propagandos pinigais ir šlovina tai, kas nuskriaudė Lietuvą.

Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sudalyvavo jau ritualinėje „Tiesioginėje linijoje“. Tai buvo 3 valandas 40 užsitęsęs maratonas, apėmęs viską, kas tik įmanoma – nuo kelių būklės Omske (taip, jos vis dar baisios, nors ir staigiai palopytos) iki klausimo apie tai, kaip keikiasi Rusijos prezidentas (taip, keikiasi riebiai, tačiau tik pats sau). Šį kartą tai buvo gana blankus spektaklis, ir susidarė įspūdis, kad pačiam V. Putinui buvo nuobodu, rašo Niujorko universiteto profe...

Tuo metu, kai Prancūzija, skaldydama diplomatinių santykių ledus, kviečiasi Vladimirą Putiną į Paryžių, naujoji Rusija kaip niekad primena dvigalvį erelį: iš vienos pusės, apverktina situacija socialinėje ir ekonominėje sferose, iš kitos – sukrečiantis strateginis ir diplomatinis atgimimas, rašoma „Le Figaro“. V. Putinas savo valdžią statė ant trijų stulpų: ant kylančio valstybės autoriteto, pasaulio tvarkos, susiformavusios po šaltojo karo, peržiūros ir ekonomikos pakilimo, rašoma leidinyje.

Irina Ščerbakova, Rusijos istorikė ir žmogaus teisių aktyvistė, mano, kad šalies valdžia bando kaltę už dabartinę ekonominę krizę suversti ant Vakarų, rašoma „Frankfurter Rundschau“. Rusijos propaganda labai sumaniai piešia priešiškų šalių apsiaustos ir apsuptos valstybės paveikslą. Tačiau iš tiesų šis bandymas suversti kaltę už nepavykusią Rusijos modernizaciją, už nesukurtą socialinę valstybę ir surasti kaltus dėl dabartinės ekonominės ir socialinės krizės užsienyje“, – pareiškė I. Ščerbakova.

Užsienio politikos avantiūrų kelias per pusantrų metų įtempė Rusiją į aklavietę. Išmintingiausia, ką dabar galėtų padaryti šalies vadovybė, – tai pasitraukti iš DLR ir LLR, metus tuos „novorusiškuosius“ banditinius pseudovalstybinius darinius likimo valiai.

Rusijos politologas Aleksandras Sytinas, daugelį metų dirbęs Kremliaus kuruojamame institute, ir puikiai žinantis visą vidaus virtuvę, tv3.lt skaitytojams pristato dabartinio prezidento Vladimiro Putino iškilimo ir įsitvirtinimo vienos iš galingiausių pasaulio valstybių valdžioje istoriją. Pirmąją teksto dalį, apie netikėtą „vaikėzo iš Peterburgo pavarčių“ atsiradimą valdžioje, galite skaityti paspaudę čia.

Bet kurios valdžios košmaras: gerai užmaskuoti „miegantys“ elitinių padalinių smogikai, persikėlę į kitas šalis. Tai – sabotažo ekspertai, provokatoriai, teroristai, pasirengę veikti gavus nurodymą, rašoma vokiečių „Bild“. „Kremliaus šefas Vladimiras Putinas, – tikinama leidinyje, – jau sutelkė pogrindinius kovinius būrius tiek Vokietijoje, tiek ir kitose Vakarų šalyse“. Leidinys remiasi knygų apie V. Putiną ir Rusiją autoriaus Boriso Reitschusterio tyrimu, o taip pat informacija, kurią surinko ...

NATO JAV pajėgų Europoje vyriausiojo vado Philipo M. Breedlove’o nuomone, Maskva yra nusiteikusi pakeisti dabartinę pasaulinę santvarką, rašoma „The Financial Times“. Visa JAV kariuomenė aukštuomenė vadina Rusija didžiausia grėsme JAV, teigiama straipsnyje. Tuo metu B. Obama pareiškė, kad Rusija „yra pernelyg įsitempusi ir kraujuojanti“, o jos ekonomika išgyvena labai stiprų nuopolį.

JAV autoritetingos analitinės korporacijos „Stratfor“ teigimu „Nacionalinės gvardijos“ įkūrimas Rusijoje gali būti siekis apsisaugoti nuo kitų struktūrų nelojalumo, įskaitant ir šalies kariuomenę, ginkluoto perversmo metu, grėsmės.

Vladimiro Putino vaikystės draugas, žymus Rusijoje violončelininkas Sergejus Rolduginas atsidūrė pačiame ofšorinių bendrovių ir trestų schemų epicentre. Rusijoje leidinys „Novaja Gazeta“ paviešino vyro finansines schemas, kurios yra susiję su Panamos juridine įmone „Mossack Fonseca“ ir kurių pagalba buvo plaunami milijardai dolerių iš Rusijos valstybinių įmonių. Sergejus Rolduginas – V. Putino klasioko brolis. „Jis man paprasčiausiai kaip brolis.

Į viešąją erdvę lenda pirmieji Panamos kompanijos „Mossack Fonseca“ nutekinti dokumentai apie įtakingiausius pasaulyje asmenis, kurie esą galėjo slėpti mokesčius. Po pirmųjų pranešimų visų akys nukrypo į Rytų Europą – prabilta apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo ir Ukrainos prezidento Petro Porošenkos galimus ofšorinius sandorius.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, vizituodamas prieš dvejus metus aneksuotą Krymo pusiasalį, pareikalavo valdžios atstovų surasti atsakingus už trasos Kerčė-Simferopolis projekto įgyvendinimą asmenis, praneša „BBC Russia“. „Reikia konkrečios institucijos, reikia konkretaus žmogaus, kuris atsakingas už visą projektą, kad man nereikėtų telefonu skambinėti po visą vyriausybę ar federacijos subjektus“, – aiškino V. Putinas susirinkime, kreipdamasis į vicepremjerą Dmitrijų Kozaką ir ekonomikos ...

Amžinų diktatorių nebūna. Apie tai Rusijos gyventojams galėjo priminti plakatas, kurį neįvardijami entuziastai nusprendė pakabinti vienoje iš Maskvos viešojo transporto stotelių. Plakatas buvo pakabintas kovo 5 d., jame pavaizduotas Josifas Stalinas, po juo – užrašas: „Mirė tas, mirs ir šitas.“ Čia verta akcentuoti, kad diena plakatui pakabinti buvo pasirinkta neatsitiktinai – tai Stalino mirties metinės. Ką plakate reiškia „šitas“ – irgi menka paslaptis.

Rusija planavo Sirijoje įvykdyti greitą karinę kampaniją ir per kelis mėnesius padėti šios šalies prezidentui Basharui Assadui susigrąžinti teritorijos kontrolę, „Financial Times“ šaltinis Europos žvalgyboje. Tačiau planas nepavyko ir, galimai, būtent apie tai, o ne apie ekonomikos problemas sprendimo išvakarėse visą naktį posėdžiavo Rusijos valdžia.

Mokykloje nr. 58 Penzoje „prisiekusiųjų žiuri“ kol kas nepaskelbė savo verdikto Josifui Stalinui, „The New York Times“ rašo žurnalistas Alecas Luhnas. „Jis buvo didis žmogus, unikalus istorijoje,“ pasakojo jam 11-okas Ženia Viktorovas.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimas kelia grėsmę Vakarams, ir jis agresyviai eis tol, kol nesulauks tinkamo atsako į savo veiksmus, teigia garsus Rusijos žmogaus teisių gynėjas, buvęs sovietmečio disidentas, pirmasis Laisvės premijos laureatas Sergejus Kovaliovas. „Krymas, Rytų Ukraina, Artimieji Rytai.

Būti Rusijos prezidento Vladimiro Putino priešu yra pavojinga. Žinoti Kremliuje atgulančias paslaptis – taip pat. Tuo įsitikinti priverčia ne tik naujausios žinios apie Rusijos žiniasklaidos magnatą ir buvusį Kremliaus padėjėją Mchailą Lesiną, kuris praeitais metais buvo rastas negyvas, bet ir ne viena kita paslaptinga mirtis. Visas šias mirtis sieja vienas bendrumas, rašoma „Business Insider“. Michailas Lesinas.

JAV prezidentas interviu leidiniui „Atlantic“ papasakojo apie tai, kokį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną jis mato susitikimų metu. Anot Baracko Obamos, Rusijos lyderis tikrai neverčia jo laukti po kelias valandas ir stengiasi sudaryti dalykiško partnerio įspūdį, nes „jis juk nėra visiškai kvailas“, praneša rbc.ru. Bendraudamas su „Atlantic“ žurnalistu, JAV prezidentas nesutiko su teiginiu, kad Vladimiras Putinas atrodo piktas ir grubus. Anot B. Obamos, Rusijos lyderis atrodo visai ne toks.

Interviu leidiniui „Die Welt“ buvęs šachmatų čempionas ir dabartinis Rusijos opozicijos atstovas Garis Kasparovas papasakojo apie tai, kokią Rusiją jis mato valdant Vladimirui Putinui. Šiuo metu aktyvistas vieši Vilniuje, kuriame organizuoja „Rusijos forumą“ – renginį, skirtą šios šalies problemoms ir ateities perspektyvoms aptarti.

JAV analitinio centro „Atlantic Council“ projekto „Art of Future Warfare“ vadovas Augustas Cole'as pateikė galimus scenarijus, kaip atrodytų Trečiojo pasaulinio karo pradžia, rašoma vokiečių „Focus“. „Nereiktų tikėtis, kad Trečiasis pasaulinis karas vyks tokiu pat scenarijumi, kaip ir Antrasis, tik su šiuolaikiniais ginklais, – pareiškė leidiniui ekspertas. – Jis prasidės taip, kad žmonės to paprasčiausiai nepastebės. Ir pradžia ne būtinai bus kokio nors miesto sugriovimas.

Šiandien ypač išpopuliarėjo politinių procesų pavadinimai, kurie skamba kaip populiarių filmų tęsiniai: pavyzdžiui, Minskas-2, Maidanas-3 ir pan. Apie vieną iš tokių reiškinių bus ir šis straipsnis. Jame nagrinėjama, ką Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas norėjo (ir ką sugebėjo) pasakyti savo kalboje Miuncheno saugumo konferencijoje.

Rusijos politologas Aleksandras Sytinas, daugelį metų dirbęs Kremliaus kuruojamame institute, ir puikiai žinantis visą vidaus virtuvę, tv3.lt skaitytojams pristato dabartinio prezidento Vladimiro Putino iškilimo ir įsitvirtinimo vienos iš galingiausių pasaulio valstybių valdžioje istoriją. Pirmąją dalį, apie netikėtą „vaikėzo iš Peterburgo pavarčių“ atsiradimą valdžioje, galite skaityti paspaudę čia.