1999-ųjų rugpjūčio 8-ąją Borisas Jelcinas patvirtino V. Putino kandidatūrą į premjero postą. Vėliau tik paaiškėjo, kad jam yra ruošiamas valdžios perdavimas – paskutinę tų pačių metų dieną B. Jelcinas atsistatydino, o laikinai šalies vadovavimą perėmė V. Putinas. „Laikinas“ vadovavimas tęsiasi jau 17 metų.
Sociologai pasiūlė rusams atsakyti į klausimą, kokiais žodžiai jie galėtų apibūdinti savo santykį su V. Putinu. Populiariausi buvo atsakymai „simpatija“ (29 proc.), „negaliu pasakyti apie jį nieko blogo“ (31 proc.) ir „neutralūs, abejingi santykiai“ (17 proc.).
Simpatiją V. Putinui, palyginus su pernai kovo mėnesiu, jaučia 7 proc. mažiau rusų. Beje, tas pats 30 proc. simpatizuojančių V. Putinui buvo ir jo karjeros pradžioje – 2000-ųjų kovą jų buvo 29 proc., 2002-ųjų vasarį – 30 proc.
Grįžta į įprastus autoritariniam režimui skaičius
Kritimas, lyginant su pernai metais, yra siejamas su emocinio rusų pakilimo dėl sankcijų ir Krymo išblėsimu – Rusijos valstybinės žiniasklaidos pastangomis buvo žūtbūt stengiamasi konsoliduotis su savo lyderiu, aiškino simpatijų prezidentui mažėjimą „Levada centr“ direktorius Levas Gudkovas.
Rusų politologas Dmitrijus Orlovas nustebo, kad patriotizmo ir V. Putino palaikymo banga išsilaikė taip ilgai. Anot jo, toks „ekstremaliai aukštas“ palaikymo lygis išsilaikė pernelyg ir ilgai.
17 proc. respondentų, kurie į sociologų klausimą dėl simpatijų V. Putinui atsakė „abejingumu“, taip pat yra vieni aukščiausių rodiklių per visą Kremliaus vadovo valdymo istoriją – daugiau „abejingų“ buvo tik 2011 ir 2013 metais.
Anot L. Gudkovo, simpatijos V. Putinui augo sunkiais šaliai ekonominės krizės 2007 ir karo su Gruzija 2008 metais. Dabar, anot eksperto, į pirmą planą išeina autoritariniams režimams būdingas indiferentiškos liaudies nuotaikos savo šalies prezidento atžvilgiu.
Pasitikėjimo V. Putinu klausimu rusai išlieka stabilūs – net 78 proc. apklaustųjų pasitiki arba labiau pasitiki, nei nepasitiki prezidentu. 2000-ųjų birželį juo pasitikėjo 72 proc. apklaustųjų, 2015-ųjų kovą – 83 proc.