Iškyla didelis pavojus, kad dėl vykdomos „realpolitik“ sumokėti eilinį sykį teks ukrainiečiams: „palaipsninis“ sankcijų atšaukimas iki to momento, kai Ukrainai bus sugrąžinta visos sienos kontrolė, taps Maskvai aiškiu signalu, kad Europoje vienybės nėra.
Po „Didžiojo septyneto“ susitikimo oficiali žinutė: išlaikyti griežtos politikos Rusijos atžvilgiu kryptį, rašoma „Der Spiegel“. Tačiau leidinys pažymi, kad Vokietijos vyriausybės užkulisiuose jau seniai vystomi planai dėl palaipsniui silpninamų sankcijų jau 2016-aisiais.
Vokietijos užkulisinė veikla
„Mano pozicija visada buvo tokia: sankcijos nėra savitikslės. Jeigu būtų kalbama apie pirmuosius sėkmingai įgyvendintų „Minsko“ susitarimų laimėjimus, tai mes galėtume pradėti sankcijų švelninimo dialogą“, – praėjusią savaitę keliaudamas po Rytų Europos šalis kartojo Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris. Dabar jau naująją kryptį palaiko ir Vokietijos federalinė kanceliarija.
Plano esmė, anot „Der Spiegel“, yra „dalinis sankcijų atšaukimas už tai tikintis Maskvos bendradarbiavimo planuojamuose Donbaso rinkimuose“. Leidinys pažymi, kad šiuo atveju nebūtų liečiamos skausmingiausios V. Putinui ekonominės sankcijos, o tos, kurios buvo skirtos už Krymo aneksiją ir išvis nėra minimos.
Berlyno argumentas dėl sankcijų švelninimo: būtinybė suburti Europos Sąjungą, kur vis stipriau auga praraja tarp sankcijų priešininkų ir sąjungininkų.
Briuselyje kol kas ramu, tačiau kyla vidurio ir vakarų Europos šalių bruzdesys
Europos Taryba ir Europos Parlamentas kol kas prisilaiko senosios krypties, kuri numato sankcijų nutraukimą tik 100 proc. įvykdžius „Minsko“ susitarimus. Tačiau neseniai pastebėta, kad vis daugiau Europos šalių pradeda abejoti sankcijų nauda, jų įsitikinimu, ne tik Rusija stabdo Minsko susitarimų realizaciją.
Nenoro pratęsti sankcijas dabartinėmis sąlygomis signalus rodė austrų kancleris ir prancūzų ekonomikos ministras. Skeptiškai nusiteikę italai, ispanai, graikai ir portugalai. Nesiruošia automatiškai pratęsti sankcijų ir Vengrija: stipriai nukentėjo vengrų eksportas į Rusiją. Panaši situacija ir su Čekija.
Italų premjeras Matteo Renzi taip pat protestuoja: tuo metu kai Italija patiria ekonominius nuostolius dėl sankcijų, Vokietija kartu su rusais statosi „Nord stream“, teigiama „Der Spiegel“.
Jeigu ES nebus vieninga, kentės ukrainiečiai
Prieš du metus ES nustebino ne tiek Rusijos prezidentą, kiek patys save. Visos 28 šalys, vienaip ar kitaip sukrėstos dėl Maskvos įvykdytų tarptautinės teisės pažeidimų, sutarė suduoti Kremliui atsaką. ES įvedė Kremliui sankcijas, kurios vėliau buvo susietos su Minsko susitarimų realizavimu, rašoma „Sueddeutsche Zeitung“.
Sankcijos nebuvo skirtos stipriai paveikti rusų finansus – jos turėjo paveikti Rusijos valstybę. Daug labiau rusams pasijuto jų pačių vadovybės atsakomieji veiksmai, įskaitant ir vaisių bei daržovių importą iš ES šalių. Apribotos galimybės skolintis pinigus tarptautinėse rinkose taip pat kažkiek pablogino situaciją, nors Rusija labiau kenčia dėl kritusių naftos kainų ir stagnuojančių reformų.
Pačiu silpniausiu argumentu, kodėl Rusijai turėtų būti atšaukiamos sankcijos „Sueddeutsche Zeitung“ apžvalgininkas Danielis Brossleris vadina tai, kad ES ekonomikai yra suduodamas stiprus smūgis. Anot jo, buvusių apimčių vistiek jau nebesugrąžinsi ir be sankcijų – krizė Rusijoje žengė jau pernelyg toli.
Danielis BrosslerisInfographic
„Jeigu sankcijos bus „palaipsniui“ atšaukiamos dar iki tol, kai Ukraina perims savo valstybinių sienų kontrolę, Maskvai tai bus signalas, kad Europos vienybei atėjo pabaiga. O mokėti už tai teks ukrainiečiams“, – teigia ekspertas.
Nors D. Brossleris ir sutinka su F.-W. Steinmeieriu, kad sankcijų paskirtis nėra „parklupdyti Rusiją“, o tik pastūmėti V. Putiną realizuoti jo Minsko susitarimų dalį.
„Tačiau, jeigu Vakaruose įsivyraus interpretacija, kad Donbase vyksta paprasčiausias pilietinis karas ir kaltos abi pusės, V. Putinas išeis nugalėtoju“, – įsitikinęs D. Brossleris.
Ukraina – Rusija ruošiasi tolimesniam puolimui
Tuo metu Ukraina tikina, jog ne tik negalima švelninti sankcijų, tačiau būtina jas dar labiau griežtinti, nes Rusija ruošiasi tolimesniam Ukrainos puolimui.
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus pavaduotojas Michailas Kovalis pareiškė, kad Maskva ruošiasi „pramušti“ sausumos koridorių į Krymą.
„Rusijos kariuomenė ruošiasi aktyviems puolimo veiksmams su tikslu peržengti administracines Donecko ir Luhansko sritis, o taip pat „pramušti“ sausumos koridorių į Krymą“, – pareiškė M. Kovalis. Jis pridūrė, kad tarptautinės sankcijos Rusijai yra veiksmingas mechanizmas, tačiau nepakankamas sulaikyti Maskvą nuo agresyvių planų.