sueddeutsche zeitung

Vokietijos policija tiria galimą islamistų ryšį su trimis sprogimais, antradienį driokstelėjusiais prie Dortmundo futbolo klubo „Borussia“ autobuso, nes įvykio vietoje rastame laiške esama užuominų apie pernai Berlyne įvykdytą ataka prieš kalėdinę mugę, trečiadienį pranešė nacionalinė žiniasklaida.

Per 17 didžiausių Didžiosios Britanijos bankų, įskaitant HSBC, „Royal Bank of Scotland“, „Lloyds“, „Barclays“ ir „Coutts“, pagal tarptautinę pinigų iš Rusijos plovimo schemą „perėjo“ beveik 740 mln. JAV dolerių, antradienį rašo britų dienraštis „The Guardian“. Tuo tarpu vokiečių dienraštis „Sueddeutsche Zeitung“, dalyvavęs „The Guardian“ inicijuotame tarptautiniame tyrime, rašo, kad mažiausiai 27 Vokietijos bankai 2010–2014 metais „išplovė“ iš viso 66,5 mln. JAV dolerių Rusijos pinigų.

Rytų Vokietijos Saksonijos žemės kriminalinės policijos viršininkas pranešė, kad jaunas siras, kuris, kaip įtariama, planavo sprogdinimo ataką, tikriausiai turėjo ryšių su „Islamo valstybe“ (IS). Joergas Michaelisas žurnalistams pirmadienį Dresdene dar sakė, kad 22 metų įtariamasis Jaberas Albakras vidaus žvalgybos agentūros buvo stebimas nuo praėjusio mėnesio ir kad buvo užuominų, jog jis galbūt kažką planuoja.

Vokietijoje tūkstančiai demonstrantų šeštadienį išėjo į gatvės protestuoti dėl didžiulio masto transatlantinės laisvosios prekybos sutarties, o šios demonstracijos gali tapti naujų smūgiu prieštaringai vertinamiems planams.

Italijos ministras pirmininkas Matteo Renzi ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį susitarė dėti didesnes pastangas, kad migrantai, neturintys teisės gauti prieglobstį Europos Sąjungos šalyse, būtų išsiunčiami atgal į savo tėvynes. „Europoje visi turime stengtis repatrijuoti neturinčius teisęs (pasilikti)“, – M.Renzi sakė po susitikimo su A.Merkel Maranelo miestelyje, garsėjančiame kaip prabangius sportinius automobilius gaminančios bendrovės „Ferrari“ būstinė.

JAV veikiančio politikos analizės centro ekspertai iš „Atlantic Council“ savo naujame tyrime pateikė išvadą, kad „Rusija gali užimti Lenkiją per vieną naktį“, praneša vokiečių tabloidas „Bild“. Anot ekspertus cituojančio leidinio, būtent todėl NATO turėtų būti visada pasirengusi kariniam susidūrimui su Rusija. „Net jeigu šiuo metu Maskva nėra suinteresuota tiesioginio konflikto su NATO eskalavimu, viskas gali pasikeisti per vieną naktį ir būti realizuota per trumpiausią laikotarpį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dalyvaudamas Dūmos posėdyje pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi aptarti „lygios visiems kolektyvinės gynybos sistemos“ kūrimą. „Būtina sukurti neblokinę, lygią visoms valstybėms kolektyvinės gynybos sistemą. Rusija yra pasirengusi aptarti šį svarbiausią klausimą ir ne vieną sykį reiškė norą dialogui“, – teigė Rusijos prezidentas. Vakarų šalių karinis aljansas NATO šiais metais ėmėsi veiksmų, kuriais būtų galima išvengti galimos Rusijos agresijos.

Prieš du metus visos 28 Europos Sąjungos šalys, pakraupusios dėl Maskvos pažeistų tarptautinės teisės normų Ukrainoje, sudavė Kremliui atitinkamą atsaką.

Baltijos šalys, kaip ir visada, aktyviausiai priešinasi sankcijų Rusijai dėl krizės Ukrainoje atšaukimui, nors ES ir Vokietijoje pasigirsta vis daugiau balsų, pasiruošusių bent jau jas sušvelninti, cituojamas Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vokiečių leidinyje „Sueddeutsche Zeitung“. Šiomis dienomis vykusiame G-7 susitikime dalyvavusių didžiųjų šalių atstovai, įskaitant ir Vokietijos premjerę Angelą Merkel, pasisakė už tai, kad spekuliuoti sankcijų atšaukimu Rusijai dar per ...

Anoniminis šaltinis, susijęs vadinamaisiais Panamos popieriais, penktadienį pateikė emocingą paaiškinimą, kodėl nutekino tą milžinišką dokumentų paketą, argumentuodamas, kad turtingiausiųjų korupcija žlugdo kapitalizmą ir gali įžiebti revoliuciją.

 Vokietijos laikraštis, kuris pirmasis gavo „Panamos popierius“ – nutekintą didžiulį vidinio naudojimo dokumentų paketą, pateikiantį duomenų apie kontroversišką ofšorinių įmonių tinklą, ketvirtadienį sakė neviešinsiantis dalies medžiagos, argumentuodamas, kad ne visa ji būtų įdomi visuomenei.

Milijonų dokumentų apie ofšorines sąskaitas nutekinimas pareikalavo pirmosios politinės aukos – antradienį atsistatydino Islandijos premjeras, patekęs į kritikos ugnį po to, kai iš paviešintų įrašų tapo žinoma, kad jis naudojosi ofšorine bendrove, siekdamas nuslėpti didžiules pinigų sumas tuo metu, kai šalies ekonomiką buvo ištikusi krizė.

Valstybės prokuroro biuras Panamoje pirmadienį pranešė, kad jis pradės tyrimą dėl informacijos, kurią atskleidė milžiniškas duomenų nutekinimas iš teisinės firmos, užsiimančios ofšorinių bendrovių kūrimu pasaulio turtingiesiems ir galingiesiems. „Faktai, aprašyti nacionalinės ir tarptautinės komunikacijos priemonių publikacijose, pavadintose „Panamos popieriai“, bus baudžiamojo tyrimo dalykas“, – savo pranešime nurodo biuras.

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble siūlo visose Europos Sąjungos šalyse įvesti degalų mokestį, kuris padėtų padengti pabėgėlių krizės išlaidas, rašo Briuselio nepriklausoma naujienų svetainė EUobserver. „Jeigu lėšų nacionaliniuose biudžetuose ir Europos biudžete neužtenka, tada susitarkime, pavyzdžiui, apmokestinti kiekvieną litrą degalų tam tikra suma “, – sakė jis interviu laikraščiui „Sueddeutsche Zeitung“, kuris buvo paskelbtas šeštadienį.

Praėjo tik dvi savaitės po to, kai Vokietijos kanclerė Angela Merkel pelnė pagyrimų nuo Vašingtono iki Velingtono dėl drąsaus sprendimo atverti savo šalies duris pabėgėliams, pasitraukusiems iš Siriją krečiančio žiauraus pilietinio karo. Lygiai taip pat netikėtai Berlynas paskelbė apie staigų savo politikos posūkį, sekmadienį pareiškęs, kad atkuria sienos kontrolės procedūras ir vėl taikys prieglobsčio suteikimo tvarką, kuri sirams faktiškai nebegaliojo.

Buvę „Jukos“ akcininkai kreipėsi į Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir JAV valdžias, prašydami padėti 50 mlrd. dolerių kompensacijos išmokėjimo klausimu, praneša „Sueddeutsche Zeitung“. „Group Menatep Limited“ (GML) direktorius Timas Osbournas pranešė, kad tokį žingsnį žengti juos paskatino Rusijos nenoras vykdyti Hagos teismo sprendimo. Tai pirmasis istorijoje įvykis, kai privatūs investuotojai prašo valdžios pagalbos padėti išsireikalauti tokio dydžio kompensaciją, pažymi lenta.ru.

Dabartinės Europos Sąjungos egzistavimui gresia labai panašūs pavojai, kaip ir senovės Romai po respublikos žlugimo, mano aiškių istorinių panašumų įžvelgiantys mokslininkai.

 NATO pajėgų vyriausiasis vadas JAV generolas Philipas Breedlove'as (Filipas Bridlavas) ketvirtadienį perspėjo, kad bet koks žingsnis aprūpinti Ukrainą letaliais gynybiniais ginklais gali sulaukti Rusijos reakcijos.

Jungtinių Valstijų derybos dėl „nešnipinėjimo“ susitarimo, apie kurį pradėta kalbėti po Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) šnipinėjimo skandalo, yra pasmerktos žlugti, antradienį skelbia Vokietijos žiniasklaida, cituodama suirzusius šaltinius vokiečių delegacijoje.

Vokietijos finansų ministras Volfgangas Šoiblė (Wolfgang Schaeuble) paneigė žiniasklaidos pranešimus, esą Graikijai bus skirti papildomi dveji metai antikrizinei programai įgyvendinti. „Aš negaliu to patvirtinti“, - pareiškė Vokietijos finansų ministras trečiadienį Berlyne.

Britų savaitinis žurnalas „New Statesman“ pripažino Vokietijos kanclerę Angelą Merkel pavojingiausia Europos lydere. Žurnalo viršelyje vaizduojamai kanclerei kuriamas Terminatoriaus įvaizdis. Straipsnio autorius Mehdis Hasanas tvirtina, kad ji kelia didesnę grėsmę pasaulio stabilumui ir klestėjimui nei Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas, Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ar Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas.

Prieš kas antrą Vokietijos kompaniją buvo vykdomas pramoninis šnipinėjimas, praneša AFP remdamasi „Sueddeutsche Zeitung“. Apie tai skelbia tyrimas, kurį atliko saugumo specialistai iš kompanijos „Corporate Trust“ beveik 600 Vokietijos įmonių. Apie 20 Vokietijos įmonių buvo tiesiogiai sekamos konkurentų, dar 33 proc. kompanijų susekė komercinės informacijos nutekinimą, tačiau įrodyti šnipinėjimo faktų neįstengė.

„Fukušimos elektrinėje pavojingiausius darbus atlieka vyrai, pasamdyti Japonijos mafijos – jakudzos“, – rašoma „Sueddeutsche Zeitung“, praneša „Inopressa“. Kai kuriuos tai daryti verčia, nes neva jie turi „rimtų skolų“ jakudzai. Apie tai kalba Tomoiro Sudzuki, žurnalistas, vasarą pats paslapčia dirbęs suniokotoje elektrinėje. Pasak jo, nusikalstamos grupuotės veikia kaip tarpininkai ir už tai gauna atlygį: kuo pavojingesnis darbas, tuo didesnis užmokestis.

20 vokiečių koncernų ketina įgyvendinti didžiausią visų laikų alternatyviosios energijos projektą, kainuosiantį 400 mlrd. eurų. Projekto Desertec dalyviai planuoja Afrikos dykumose statyti milžiniškas saulės energijos elektrines, kurios gamins ir gabens elektrą į Vokietiją. Dienraščio „Sueddeutsche Zeitung“ duomenimis projektui vadovauja draudimo koncernas Munich Re. Kiti dalyviai: technologijų milžinas Siemens, energetikos koncernas RWE bei Deutsche Bank.

Visuomenės veikėjas, disidentas, žinomas sąjūdininkas Petras Cidzikas tvirtina, jog Lietuvai gresia užėmimas. Neva šalies valdžia apie tai žino, bet nuo visuomenės slepia.  „Prieš penkerius metus buvo pasirašytas antrasis Ribentropo-Molotovo paktas, pagal kurį Vokietijai turi atitekti Klaipėdos kraštas ir buvusi Prūsija, o Rusija susigrąžins Pabaltijį“, - įsitikinęs P. Cidzikas.

Lūšnynai turtingiausioje pasaulio šalyje. JAV metropolių pakraščiuose vis didėja palapinių miestai – ir tai nėra kempingas. Jų gyventojai – viską praradę amerikiečiai, rašo Vokietijos dienraštis „Sueddeutsche Zeitung“. Iš šalies žiūrint atrodo, kad ryškiaspalvėse palapinėse šalia autostrados netoli Sakramento apsistojo į muzikos festivalį atvykęs jaunimas. Tačiau iš tiesų tai - lūšnynas. Ir tai ne vienintelis lūšnynas turtingiausioje pasaulio šalyje.

Japonijoje vis labiau stiprėja nacionalizmas. Giedoti nacionalinį himną Tokijo mokyklose įvairių švenčių metų yra prievolė, tuo tarpu pacifistiškai nusiteikę mokytojai baudžiami, rašo Vokietijos dienraštis „Sueddeutsche Zeitung“. Mokslo metų pradžios proga Japonijos mokyklose patalpos, kur vyko iškilmės, turėjo būti puošiamos laikantis detalių nurodymų. Už kalbėjimui skirtos pakylos turėjo kaboti Japonijos vėliava, šventės dalyviai turėjo vilkėti tai progai skirtus šventinius drabužius.

„Jei gali nutikti kažkas blogo, tai būtinai nutiks“, - šią frazę prieš 60 metų suformulavo Edvardas Merfis. Su Vokietijos dienraščio „Sueddeutsche Zeitung“ žurnalistu filosofas Ulfas Heuneris kalbasi apie nemalonių nutikimų pilną pasaulį, ir tai, kaip jame išgyventi. Ar šiandien Jums sumuštinis jau nukrito sviestuota puse žemyn? Ne, iki šiol viskas ėjosi gerai. Tačiau diena dar tik prasideda.

Vatikanas iškėlė naują teoriją, kurioje kalbama apie dar vieną hormoninių kontraceptinių tablečių keliamą pavojų. Bažnyčios atstovai įrodinėja, esą jos teršia aplinką ir daro neigiamą įtaką vyrų vaisingumui. Kaip rašo Vatikano laikraštis „Osservatore Romano“, hormoninės kontraceptinės tabletės turi pražūtingą poveikį aplinkai ir vyrų vaisingumui.

Interviu ir nuotraukos tik tuo atveju, jei straipsnis pozityvus, bendravimas tik su jiems palankiais žurnalistais: įžymybių pora Angelina Jolie ir Bradas Pittas žino, kaip kurti tobulą įvaizdį. Mes matome juos filmuose. Ar kaip ikonas ant raudono kilimo. Matome jų tobulus kūnus, kai paparacai juos nufotografuoja atostogaujančius prie vandenyno. Ar, atrodo, atsitiktinių pasivaikščiojimų po parduotuves metu.

UEFA valdžia tyliai ruošiasi apsidrausti nuo Ukrainos fiasko rengiant 2012 metų Europos futbolo čempionatą. Vokietijos futbolo sąjungos viceprezidentas Franzas Beckenbaueris pripažįsta, kad derasi dėl galimybės rengti čempionatą. Jei planas pavyks, „Euro 2012“ bus organizuojamas Lenkijoje ir Vokietijoje. Ukrainai ypač pakenkė pasaulio finansų krizė, ir iki šiol neaišku, ar Lenkijos partneriai suspės nutiesti laiku kelius, pastatyti viešbučius ir stadionus.

Kilus finansų krizei Vakarų Europos valstybėse vis garsiau kalbama, kad Europos Sąjungai privalo vadovauti stiprus ir įtakingas lyderis. Toks manosi esąs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy. Jis norėtų pirmininkauti Europos Sąjungai ir po gruodžio 31-osios, kai baigsis Prancūzijos įgaliojimai. Kad reikia stipraus vadovo, pabrėžia ir Vokietija, nors lyderio vaidmenyje norėtų matyti kitą politiką.

Savo knygoje „No Kid“ prancūzė Corinne Maier griauna klasikinį idilišką motinos įvaizdį. Dviejų vaikų motina savo knygoje drąsiai sako: „Man būtų geriau, jei neturėčiau vaikų“. Šios moters knyga jau tapo bestseleriu Prancūzijoje, o dabar užkariavo ir Vokietiją. Interviu su Corinne Maier spausdina Vokietijos dienraštis „Sueddeutsche Zeitung“. Savo knygoje „No Kid“ vaikus vaizduojate kaip monstrus, meilės žudikus, užprogramuotą nusivylimą ir bereikalingą apkrovą.

Iš karto po įvykių Gruzijoje Lietuvoje įsiplieskė diskusija dėl to, kas būtų, jeigu „agresyvėjanti Rusija, kurios vadovybės galvose greičiausiai egzistuoja sugrįžimo prie SSRS sienų planas, staiga nuspręstų okupuoti Baltijos valstybes“. Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, duodamas interviu vokiečių dienraščiui „Sueddeutsche Zeitung“, pažymėjo, kad įvykiai Gruzijoje tebuvo ilgalaikių Rusijos planų įgyvendinimo pradžia, nes dabartiniai Rusijos lyderiai tebesiilgi didelės rusų ar sovietinės impe...

Egoistai greičiau padaro karjerą, tačiau tai nereiškia, kad jie yra geresni vadovai, rodo tyrimas. Vadovų pozicijos dažniausiai atitenka narcizams. Vis dėlto šios egoistiškos ir valdingos asmenybės nėra labiau tinkamos vadovo darbui nei kiti žmonės. Narcizai yra linkę pervertinti savo sugebėjimus, mažiau atsižvelgia į kitų žmonių interesus ir dažnai priima rizikingus sprendimus. Tyrinėtojai mano, kad tai yra viena iš priežasčių, nulėmusių pasaulinę finansinę krizę.

Kokia spalva patraukliausia vyrams ar moterims? Kodėl mados pasaulyje geltona nėra populiari? Į šiuos klausimus bando atsakyti spalvų psichologijos mokslas. Vokietijos dienraštis „Sueddeutsche Zeitung“ spausdina interviu su spalvų psichologu Klausberndu Vollmaru. Kodėl daug mergaičių ir moterų taip mėgsta rožinę spalvą? Rožinė spalva asocijuojasi su trapiu moteriškumu.

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus sako, kad jei Rusijos pamišėliai sumanytų užimti Lietuvą, jie tą padarytų per keletą minučių. Šitaip  jis pareiškė duodamas interviu vokiečių dienraščiui „Sueddeutsche Zeitung“. V. Adamkus  „Sueddeutsche Zeitung“ teigė manantis, kad įvykiai Gruzijoje tebuvo ilgalaikių Rusijos planų įgyvendinimo pradžia.

JAV rengiamuose savęs pažinimo kursuose kiekvienas gali išbandyti, ką reiškia būti senam. Jau pusryčiai prasideda nuo susimąstyti verčiančios patirties. Prie stalo susėdę kursų dalyviai turi aptepti duonos skrebučius trijų rūšių marmeladu. Atrodo, kas čia ypatingo. Tačiau iš tiesų tai gali pasirodyti gana sudėtinga užduotis, nes dalyvių pirštai apvynioti pleistru, ant rankų uždėtos pirštinės, ant akių - plaukimo akiniai, o nosis užkimšta drėgna vata.

Jau šią vasarą naftos kaina gali pasiekti 170 dolerių, įspėja ekspertai. Praėjusį ketvirtadienį rinkoms buvo pasiųstas dar vienas signalas: pirmą kartą istorijoje Londono biržoje vienas naftos barelis kainavo daugiau nei 145 dolerius. Vos prieš metus tokia kaina atrodė neįtikėtina, pažymi Vokietijos dienraštis „Süddeutsche Zeitung“. Tada naftos barelis kainavo 70 dolerių, ir tokia kaina atrodė labai didelė.

Naujoji JAV ambasada Berlyne penktadienį iškilmingai atidaroma toje pačioje vietoje, kur ji buvo prieš Antrąjį pasaulinį karą. Naująjį atstovybės pastatą šalia Brandenburgo vartų atidarys buvęs JAV prezidentas George‘as Bushas (Džordžas Bušas), vadovavęs Baltiesiems rūmams 1989 metais, kai griuvo Berlyno siena. Antrojo pasaulinio karo metu ambasada buvo subombarduota, pastato griuvėsius Rytų Vokietijos valdžia išvalė ir jų vietoje pastatė Berlyno sieną.

69 metų buvusi prostitutė, kuriai Vokietijos spauda buvo davusi pravardę „Juodoji našlė“, ketvirtadienį buvo nuteista kalėti iki gyvos galvos už keturių turtingų, bet silpnos sveikatos klientų nužudymą. Lydios Lassen-Berge bendrininkas - 53 metų vyras - buvo nuteistas 12 metų kalėjimo už žmogžudysčių įvykdymą.

Airijoje vykęs referendumas, atmetęs Europos Sąjungos Lisabonos sutartį, šeštadienį Europos spaudoje sulaukė skirtingų komentarų. Vieni airių sprendimui pritaria, kiti baiminasi, jog tai pranašauja krizę ir gali baigtis bloko žlugimu. Londono dienraštis „The Times“ sveikino airių „ne“ kaip pergalę prieš „procesą, kurį valstybės tarnautojai sugalvojo, pavertė nesuprantama tauškalyne ir pamėgino prastumti“. Pasak laikraščio, žodis „ne“, kurį ištarė 53,4 proc.

Dienos tampa vis ilgesnės. Jei tai sako ne geofizikai, tai dažniausiai turi galvoje, kad vasarą Šiaurės pusrutulyje šviesioji paros dalis yra ilgesnė nei žiemą. Tuo tarpu specialistai šią frazę interpretuoja kitaip: geofizikai nustatė, kad dienos ilgėja ne tik pavasarį. Tai vyksta dėl Mėnulio: jo trauka daro nuolatinį poveikį vandenynų bangoms ir planetos gelmėms. Mūsų planeta visą laiką tarsi sūpuojasi, rašo Vokietijos dienraštis „Sueddeutsche Zeitung“ (http://www.sueddeutsche.

Vokietijos teritorijoje esančiuose Baltijos jūros paplūdimiuose slypi pavojai: dėl senų šaudmenų Baltijos pakrantėse jau žuvo 168 žmonės, rašo Vokietijos dienraštis „Sueddeutsche Zeitung“. Kone kasmet žmones susižaloja į senas Antrojo pasaulinio karo sprogmenų skeveldras. Šis pavojus didesnis, nei įprasta manyti, tvirtina dienraštis. Tai patvirtina pirmieji statistiniai duomenys apie Baltijos pakrantėje dėl senų šaudmenų įvykusius nelaimingus atsitikimus.

„Vieningosios Rusijos” laimėtus Rusijos parlamento rinkimus užsienio šalių stebėtojai pavadino nesąžiningais ir neatitinkančiais demokratiškų rinkimų standartų. Lietuvos atstovas teigia, jog rinkimai buvo laisvi, bet negarbingi.„Sekmadienio rinkimai buvo nesąžiningi ir neatitiko daugelio ESBO ir Europos tarybos demokratiškiems rinkimams keliamų reikalavimų ir standartų.“, - teigia nepriklausomi rinkimų stebėtojai.

Didmiesčio gatves užplūdus tūkstančiui vienuolių vienodais raudonų atspalvių apdarais, policininkai bejėgiškai nuleidžia ginklus. Neįprasta procesija ramiai praslenka pro visas užtvaras, atskyrusias nuo aplinkinio pasaulio vieną vienintelį pastatą. Ir čia vienuolius pasitinka Ji, ir dvi didžiausios pamažu bundančios šalies jėgos susitinka.

Iki paskutinės minutės broliai Kaczynskiai laikė įtampoje Briuselyje susirinkusius politikus, diplomatus ir žurnalistus, versdami spėlioti, kuris iš jų atvyks į Europos Sąjungos šalių vadovų susitikimą. Tačiau iš tikrųjų tai neturi jokios reikšmės, rašo Vokietijos dienraštis „Süeddeutsche Zeitung“. Net dvynių Kaczynskių atstovai spaudai nebesusigaudo.

Amerikoje vis aktyviau aptarinėjama Irano puolimo galimybė, tvirtina Vokietijos dienraštis „Sueddeutsche Zeitung“ (http://www.sueddeutsche.de). Pasak jo, Vašingtone plika akimi pastebimas informacijos „nutekėjimas“. Tai vienur, tai kitur vyriausybės aparate prasiveria plyšiai.

Prieštaringai vertinamas lavonų preparuotojas iš Vokietijos, anot spaudos pranešimų, atrodo, bandė susitarti su buvusiu sovietinio laikotarpio krepšininku Aleksandru Sizonenka, garsėjančiu savo įspūdingu ūgiu, dėl jo kūno įsigijimo.