„Būtina sukurti neblokinę, lygią visoms valstybėms kolektyvinės gynybos sistemą. Rusija yra pasirengusi aptarti šį svarbiausią klausimą ir ne vieną sykį reiškė norą dialogui“, – teigė Rusijos prezidentas.
Vakarų šalių karinis aljansas NATO šiais metais ėmėsi veiksmų, kuriais būtų galima išvengti galimos Rusijos agresijos. Kremlius pastaraisiais metais ženkliai padidino kariuomenės biudžetą ir griebėsi karinio gąsdinimo retorikos Europos šalių ir JAV atžvilgiu. Po Krymo aneksijos ir išprovokuoto karo Ukrainoje ES ir NATO šalys ėmėsi atsakomųjų veiksmų, bei savo gynybos strategijos plano korekcijų.
NATO apkaltino Rusiją pažeidus 1997-ųjų saugumo ir bendradarbiavimo aktą
Interviu vokiečių leidiniui „ Sueddeutsche Zeitung“ NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, atsakydamas į Rusijos žiniasklaidoje dažnai pasirodančius kaltinimus dėl „NATO plėtros susitarimų su Rusija nepaisymo“, apkaltino Rusiją nesilaikius 1997 metų Santykių pagrindų akto.
„Rusija nesilaikė šio dokumento nuostatų, kurio vienas iš svarbiausių principų yra visų valstybių suvereniteto ir teritorinio vientisumo paisymas. Rusija negerbia Gruzijos ir Ukrainos teritorinio vientisumo. Maža to, Santykių pagrindų aktas numato tam tikrus Rusijos kariuomenės dalyvavimo apribojimus, tačiau jie yra gerokai viršyti“, – pažymėjo J. Stoltenbergas.
Generalinis sekretorius dar sykį pažymėjo, kad Rytų Europoje dislokuojamos pajėgos yra skirtos galimų konfliktų atgrasymui. „Mes neieškome konfrontacijos su Rusija. Šaltasis karas liko istorija, ir mes norime, kad taip ir būtų. Tai, ką mes darome yra gynybinio pobūdžio veiksmai. (…) Mes siunčiame NATO batalionus ne išprovokuoti konfliktus, o išvengti jų, – teigia J. Stoltenbergas. – Stipri gynyba, sulaikymas NATO yra geriausias būdas išvengti konfliktų“. Generalinis sekretorius dar pridūrė, kad NATO „vienu metu renkasi ir politinį dialogą su Rusija. Tuo labiau, kad įtampa yra didžiulė“. „Jeigu mes tylėsime kartu, neišspręsime jokių problemų“, – įsitikinęs J. Stoltenbergas.
NATO vykdo intensyvias paieška kelių, kaip išvengti naujo santykių paaštrėjimo. Tačiau aljansui tenka reaguoti į Rusiją, kuri nuo 2000-ųjų metų padidino savo karines išlaidas triskart, kuri pradėjo elgtis daug agresyviau ir kariniu būdu pakeitė Europos šalių sienas, teigia J. Stoltenbergas. „Rusija be perspėjimų vykdo karinius mokymus, įskaitant ir tuos, kuriuose dalyvauja daugiau nei 10 tūkst. karių. Reiktų prisiminti ir jos kaimynių gąsdinimo retoriką. Maža to, mes pastebime išaugusias karines pajėgas Kaliningrade, Kryme, teritorijoje nuo Barenco ir Baltijos jūrų, iki pat Juodosios jūros ar Viduržemio jūros rytinės pakrantės. NATO – tai gynybinis aljansas, ir nieko nedarymas būtų neatsakingumo požymis“, – teigė dienraščiui J. Stoltenbergas.
