Egoistai greičiau padaro karjerą, tačiau tai nereiškia, kad jie yra geresni vadovai, rodo tyrimas.
Vadovų pozicijos dažniausiai atitenka narcizams. Vis dėlto šios egoistiškos ir valdingos asmenybės nėra labiau tinkamos vadovo darbui nei kiti žmonės.
Narcizai yra linkę pervertinti savo sugebėjimus, mažiau atsižvelgia į kitų žmonių interesus ir dažnai priima rizikingus sprendimus. Tyrinėtojai mano, kad tai yra viena iš priežasčių, nulėmusių pasaulinę finansinę krizę.
Tyrimo metu Ohajo universiteto psichologai padalino daugiau nei 400 studentų į keturias grupes, kurios tam tikros užduoties atlikimui turėjo išsirinkti vadovą.
Studentai, kurie itin pasitikėjo savo jėgomis, intensyviausiai siekė vadovo pozicijos. Maža to, juos vadovais įsivaizdavo ir kiti asmenys. Panašus tyrimas, kuriame dalyvavo 150 vadybininkų, patvirtino, kad narcisistinės asmenybės greičiausiai perima valdžią grupėje.
Tačiau tolimesnis tyrimas parodė, kad tokie žmonės nebūtinai sugeba priimti geriausius sprendimus. Studentai turėjo įsivaizduoti, kad sudužus laivui jie atsidūrė negyvenamoje saloje. Iš tam tikro sąrašo jie turėjo išsirinkti 15 daiktų, kurie jiems padėtų išgyventi. Tačiau vadovauti linkusių asmenų pasirinkimas nebuvo geresnis nei kitų.
„Nieko nuostabaus, kad vadovaujančias pozicijas užima narcizai, - sako tyrimui vadovavusi Amy Brunell. - Jie pasitiki savimi, yra egoistiški, ekstravertai, sugeba užkariauti aplinkinių dėmesį. Tačiau tai nereiškia, kad jie yra geresni vadovai. Be to, jie neretai yra linkę priimti spontaniškus ir rizikingus sprendimus“.
Psichologė mano, kad tyrimo rezultatus galima pritaikyti ir politikoje, ir ekonomikoje, ši tendencija iš dalies sąlygojo ir dabartinę finansinę krizę. Tačiau mokslininkė taip pat pabrėžia, kad už valdymo ir ekonomikos problemų slypi kur kas daugiau nei vadovaujančio asmens charakteris.
Šaltinis: „Sueddeutsche Zeitung“
„News Bridgepix“ nuotr.
