Airijoje vykęs referendumas, atmetęs Europos Sąjungos Lisabonos sutartį, šeštadienį Europos spaudoje sulaukė skirtingų komentarų. Vieni airių sprendimui pritaria, kiti baiminasi, jog tai pranašauja krizę ir gali baigtis bloko žlugimu.
Londono dienraštis „The Times“ sveikino airių „ne“ kaip pergalę prieš „procesą, kurį valstybės tarnautojai sugalvojo, pavertė nesuprantama tauškalyne ir pamėgino prastumti“.
Pasak laikraščio, žodis „ne“, kurį ištarė 53,4 proc. airių, naudingas pačiai Airijai, kadangi pritarimas reikštų jos įtakos sumenkėjimą balsuojant pagal sutartyje pasiūlytą pakeistą balsavimo sistemą išsiplėtusiame bloke.
Laikraštis teigia, kad tai taip pat buvo balsavimas prieš ES konstitucijos, kurią 2005 metais atmetė Nyderlandų ir Prancūzijos rinkėjai, „nesubtilų perdirbinį“ .
Laikraštis „The Financial Times“ komentavo panašiai ir ragino sutarties priėmimą atidėti iki visos 27 ES šalys susitars dėl bendro atsako.
„Balsavimas prieš sutartį buvo paremtas daugybe priežasčių, į kurias nėra aiškaus atsakymo. Balsavusiųjų skaičius buvo neblogas. Taigi antrasis airių referendumas tikriausiai irgi būtų pasmerktas nesėkmei“, - rašoma verslo dienraščio redakcijos skiltyje.
Bulvarinis laikraštis „The Sun“, vis raginęs ministrą pirmininką Gordoną Browną rengti referendumą ir Didžiojoje Britanijoje, savo redaktorių skiltį pavadino „Airių drąsa“.
„Airija įrodė, jog dauguma žmonių, gavę galimybę pasakyti savo nuomonę, parodo, kad jiems nepatinka, kaip valdoma Europa. Nesuskaičiuojama daugybė beveidžių politikų ir biurokratų jiems pakankamai primelavo, juos užtektinai mulkino ir iš jų tyčiojosi“, - rašo bulvarinis laikraštis.
Vokietijos konservatyvusis dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ rašo, kad airių sprendimas „apgailestautinas“, bet blokui tai nėra „pasaulio pabaiga“.
Vokietijos „Die Welt“ sveikino referendumo rezultatus: „Kodėl jie turėtų pritarti sutarčiai, apie kurios naudingumą jiems niekas taip ir nepaaiškino?“.
„Europa turi pakankamai darbo energetikos, gynybos, žemės ūkio, švietimo srityse... ir visam tam reikia ne sutarties, o politinės valios“, - rašo konservatyvusis laikraštis.
Centro kairiųjų „Sueddeutsche Zeitung“ teigia, kad referendumo rezultatas yra požymis, jog „Europos Sąjunga ima byrėti“.
Prancūzijos, kitą mėnesį perimsiančios pirmininkavimą ES, laikraščiai rašo, kad referendumo rezultatai reiškia, jog prezidentas Nicolas Sarkozy turės jam tinkamo darbo.
„Prancūzija dažnai būna Europos kūrimo varomąja jėga. Dabar jos eilė veikti“, - rašo kairysis „Liberation“.
Kita vertus, laikraštis siūlo keisti strategiją, kadangi airių balsavimas parodė, jog Europa „turi į savo statybą įtraukti ir žmones“.
Centro dešiniųjų „Le Figaro“ teigia, kad balsavimas parodė, jog „Europos lyderiai vargu ar išmoko pamoką, gautą prieš trejus metus kilus krizei po referendumų Prancūzijoje ir Nyderlanduose“.
Lenkijos centro kairiųjų laikraštis „Gazeta Wyborcza“ rezultatus pavadino „labai blogu ženklu visai ES“ ir „dovana ES priešams Lenkijoje“.
Lenkijos parlamentas ratifikavo Lisabonos sutartį, bet jos dar nepasirašė prezidentas Lechas Kaczynskis.
Ispanijos centro kairiųjų „El Pais“ rašo, kad Europą „užblokavo nauja krizė“, o liberalusis „El Mundo“ mano, kad išeitis iš padėties galėtų būti rasta, kitoms 26 šalims ratifikuojant Lisabonos sutartį ir reikalaujant, kad Airija peržiūrėtų savo konstituciją arba surengtų naują referendumą.
Ispanijos koservatyvusis „ABC“ balsavimą pavadino „didžiausia per 50 metų Europos projekto nesėkme“.
Slovakijos dienraščiai „Pravda“ ir „SME“ apraudojo airių sprendimą, tuo tarpu Čekijos spauda plačiai atspindėjo prezidento Vaclavo Klauso euroskeptišką poziciją.
