„Mes nieko negauname“, – apie Vokietijos pastangas oficialiai užkirsti kelią JAV tarnybų šniukštinėjimui už jos ribų sakė vienas deryboms artimas šaltinis, kurį cituoja Miuncheno dienraštis „Sueddeutsche Zeitung“.
Berlyno ir Vašingtono santykiams pakenkė buvusio NSA kontraktininko Edwardo Snowdeno (Edvardo Snoudeno) paviešinta informacija apie masinį internetinių ir telefoninių duomenų rinkimą, taip pat ir iš Vokietijos kanclerės Angelos Merkel mobiliojo telefono.
Vokietija ypač sunerimo dėl pranešimų apie NSA šnipinėjimo programas – prisimindama savo valstybės vykdyto sekimo valdant komunistiniam Rytų Vokietijos režimui istoriją.
Laikraštis ir visuomeninis transliuotojas NDR kartu pranešė, kad šaltiniai Vokietijos delegacijoje, tarp kurių yra aukšto rango vyriausybės ir žvalgybos pareigūnų, beveik prarado viltį pasiekti susitarimą dėl sąjungininkių šnipinėjimo nutraukimo.
JAV atsisakė įsipareigoti nutraukti Vokietijos politikų sekimą, atskleisti, kada pradėjo A.Merkel telefoninių pokalbių pasiklausymą, ir leisti Vokietijos pareigūnams apžiūrėti įtariamą pasiklausymo postą JAV ambasadoje Berlyne, sakoma pranešimuose.
Iš pradžių Vokietija tikėjosi greitai parengti tokį susitarimą, kadangi rugpjūtį buvo gavusi žodinį JAV pritarimą tokiam dokumentui, rašoma dienraštyje.
„Amerikiečiai mums melavo“, – sakė cituojamas neįvardintas aukšto rango vokiečių pareigūnas.
JAV aukšto rango pareigūnai jau kelis mėnesius rodė ženklus, kad nesutiks pasirašyti „nešnipinėjimo“ sutarties baimindamiesi, kad jos pasirašymas nesukurtų precedento, po kurio tokios sutarties reikalautų ir kitos šalys.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
