Šaltinis, pasivadinęs „Johnu Doe“ (Vardeniu Pavardeniu), siūlėsi padėti teisėsaugai patraukti atsakomybėn asmenis, slepiančius mokesčius ir įvykdžiusius kitokių nusikaltimų, bet sakė bijantis, kad sulauktų tokio paties likimo, kaip ir kiti, skambinusieji pavojaus varpais – pavyzdžiui, buvęs JAV žvalgybos kontraktininkas Edwardas Snowdenas.
Savo straipsnyje, paskelbtame Vokietijos dienraščio „Suddeutsche Zeitung“, kuriam pirmiausia buvo nutekinti „Panamos popieriai“, „Johnas Doe“ taip pat pabrėžė, kad „reikėtų pažymėti, jog nedirbu jokiai vyriausybei arba žvalgybos agentūrai – tiesiogiai arba kaip kontraktininkas – ir niekada nedirbau“.
„Panamos popierių“ paketą sudaro apie 11,5 mln. dokumentų, nutekintų iš Panamos teisinių paslaugų kontoros „Mossack Fonseca“ ir atskleidusių, kad bendrovės ir turtingi asmenys plačiai naudojasi ofšorinėmis priedangos bendrovėmis, kad nuslėptų turtą nuo mokesčių inspektorių.
Tuos dokumentus nutekinusio šaltinio manifestas prasideda žodžiais, kad „pajamų nelygybė yra viena iš būdingiausių mūsų laikų problemų“.
„Johnas Doe“ tvirtina, kad ji yra labiausiai susijusi su „didelio masto, visur išplitusia“ pasaulio turtingojo elito korupcija, kuriai talkina teisininkai, politikai ir žiniasklaida.
„Nusprendžiau demaskuoti „Mossack Fonseca“, nes galvojau, kad jos įkūrėjai, darbuotojai ir klientai turėtų atsakyti už savo vaidmenis tuose nusikaltimuose, kurių kol kas tik dalis iškilo į dienos šviesą“, – rašo „Johnas Doe“ straipsnyje anglų kalba, kurį paskelbė Miunchene leidžiamas „Sueddeutsche Zeitung“.
„Turės praeiti metai, galbūt dešimtmečiai, kol taps žinomi visi šios firmos nešvarūs darbai“, – pridūrė jis.
„Ekonominė vergovė“
Savo manifeste „Johnas Doe“ argumentuoja, kad „visų šių nesėkmių kolektyvinis poveikis pasireiškė kaip visiškas etikos standartų pakrikimas, galiausiai vedantis į naują sistemą, kurią tebevadiname kapitalizmu, bet kuri prilygsta ekonominei vergovei“.
„Šioje sistemoje – mūsų sistemoje – vergai nesuvokia nei savo, nei savo šeimininkų statuso; jie gyvena skirtinguose pasauliuose, kur neapčiuopiamos grandinės yra kruopščiai paslėptos tarp gausybės nesuprantamos teisinės kalbos vingrybių“, – rašo jis.
Šaltinis priminė istorijos pamokas, rodančias, kad problemos, susijusios su sutrikusia mokesčių ir valdžios pusiausvyra, „ankstesniais amžiais vesdavo į revoliucijas“.
Jis prognozuoja, kad „kita revoliucija bus skaitmeninė. Galbūt ji jau prasidėjo.“
„John Doe“ teigia, kad „pagal „Panamos popierius“ galėtų būti iškelta tūkstančiai bylų, jeigu tik teisėsauga galėtų prieiti prie tikrųjų dokumentų ir juos įvertinti“.
Kitaip negu į šį skandalą įsitraukusios žiniasklaidos organizacijos „aš ... būčiau linkęs bendradarbiauti su teisėsauga man prieinamu mastu“, pridūrė šaltinis.
„Kita vertus, mačiau, kaip skambintojų pavojaus varpais ir aktyvistų Jungtinėse Valstijose bei Europoje gyvenimai buvo sugriauti aplinkybių, kuriose jie atsidūrė, nušvietę akivaizdų netinkamą elgesį“, – pažymėjo jis.
„John Doe“ priminė, koks likimas ištiko E.Snowdeną, nutekinusį informaciją apie JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) vykdomą didžiulio masto elektroninį šnipinėjimą ir galiausiai priverstą pabėgti į Rusiją.
Pasak šaltinio, „už savo paviešinimus apie NSA jis nusipelnė būti sveikinamas kaip didvyris ir svarios premijos, o ne tremties“.
„Teisėti viešintojai, kurie atskleidžia neginčijamai netinkamą veiklą – ar jie būtų priklausantys organizacijai, ar pašaliečiai – nusipelno būtų apsaugoti nuo vyriausybės atpildo, taškas“, – rašo „Joe Doe“.
„Kol vyriausybės nepriims viešintojų teisinės apsaugos įstatymų, teisėsaugos agentūros tiesiog turės kliautis savais ištekliais arba žiniasklaidos tebevykdomu dokumentų nušvietimu“, – konstatavo jis.
