Amerikoje vis aktyviau aptarinėjama Irano puolimo galimybė, tvirtina Vokietijos dienraštis „Sueddeutsche Zeitung“ (http://www.sueddeutsche.de). Pasak jo, Vašingtone plika akimi pastebimas informacijos „nutekėjimas“. Tai vienur, tai kitur vyriausybės aparate prasiveria plyšiai. Iš žurnalistų žargonu vadinamų „leaks“ – griežtai konfidencialios informacijos prasiskverbimų į viešumą – formuojamas aiškus signalas: senas Amerikos priešas Iranas aktyviai kursto žiaurų irakiečių sukilėlių karą su JAV kariuomene. Dar daugiau: Teheranas, iš visko sprendžiant, vadovauja šiam karui.
Prezidentas Bushas jau davė svarbiausią įsakymą – „gaudyti ir likviduoti“ Teherano agentus Bagdade ir visoje šalyje.
Tuo pačiu Bushas nuramino visuomenę, pridūręs, kad neketina įvedinėti kariuomenės į Iraną, pastebi „Sueddeutsche Zeitung“. Tačiau déjà vu jausmas kyla ne tik linkusiems išsigąsti: nejaugi Baltieji rūmai vėl, kaip 2003-aisiais, ruošiasi naujam karui?
Remiantis sveiku protu, savaime prašosi atsakymas – kategoriškas “ne”. Tačiau tokiu blaivumu Vašingtono politika nepasižymi, teigia dienraštis. Žinoma, ir George’as Bushas supranta, kad padėtis Irake tiesiog katastrofiška – negalima atmesti galimybės, kad pilietinis karas religiniu pagrindu tarp sunitų ir šiitų suliepsnos visame regione.
Kraštutiniu atveju jis puikiai supranta, kad pats įdavė Teherano muloms į rankas jėgą, kurios baiminasi visi arabų kaimynai regione. Sunaikinusios Saddamą Husseiną, JAV likvidavo buvusį Irano karinį priešininką, Islamo respublikos priešai buvo ir iš Afganistano išvyti talibai. Šiandien Iranas elgiasi kaip niekuomet pasitikinčiai, nes Amerika ir jos sąjungininkai negali pasigirti tvirtomis pozicijomis Artimuosiuose ir Viduriniuosiuose Rytuose, teigia dienraštis.
Tačiau tai neturi tapti palikimu, kurį Bushas paliks tautai beveik po dviejų metų pasitraukęs iš prezidento posto, todėl Baltųjų rūmų optiniame taikiklyje kartu su teroristiniu “Al Qaeda” tinklu atsidūrė ir Iranas.
Mažų mažiausiai siekiama įbauginti Teheraną. Eiliniu gąsdinimo gestu taps antrasis lėktuvnešis, kurį Pentagonas pasiuntė į Persijos įlanką, teigia dienraštis. Tai tikrai nepranašauja būsimo puolimo, greičiau tai kruopščiai apskaičiuotas perspėjimo signalas. Nuo šios plaukiojančios platformos gali kilti naikintuvai su ypatingo tikslumo bombomis, kurie pasuktų link Irano požeminių branduolinio ginklo komponentų slėptuvių.
Diskomfortą Irano sostinėje turi sukelti ir kita neslepiama JAV ginklavimosi proceso detalė. Vašingtonas gabena į Bagdadą priešraketinius kompleksus “Patriot”, apsaugančius nuo “Scud” raketų. Irako teroristai tokių raketų neturi, jos yra tik Irano ir Sirijos arsenaluose. JAV Kongrese jau ruošiamos rezoliucijos, kurios turėtų uždrausti Bushui smogti prevencinį smūgį Iranui. Tačiau kad prezidentas žengtų tokį žingsnį, vis dar mažai tikėtina, teigia „Sueddeutsche Zeitung“.
Tokios avantiūros kaina – islamo ekstremistų kerštas, sugadinti santykiai su sąjungininkais Europoje ir masiniai protestai pačioje Amerikoje – būtų per didelė. Labiau tikėtinas pavojus, kad prievarta Irake ir toliau stiprės. Karo tarp Vašingtono ir Teherano lauku grasina tapti Bagdadas, Basra ir Kirkukas. Amerikiečių kariai kausis ir antrame, o po to ir trečiame fronte: prieš sunitų sukilėlius, religinio pilietinio karo ugnies linijoje, ir prieš numanomus Irano mulų budelius Irake.
Suprantama, niekas neginčija Amerikos teisės ginti savo kareivius Irake. Tuo atveju, jeigu bus įrodyta, kad Irano vyriausybė tiekia į kaimyninę šalį technologiškai pažangias bombas ir raketų paleidimo įrenginius, JAV kariuomenė turi visišką teisę padaryti galą užkulisiniams kasdienio teroro kurstytojams. Tačiau sunku pavadinti tai strategija: aiškių pasipriešinimo naujajai Irano valdžiai požymių kol kas nematyti, apibendrina „Sueddeutsche Zeitung“.
