Ne, iki šiol viskas ėjosi gerai. Tačiau diena dar tik prasideda.
Parašėte knygą apie Merfio dėsnius dėl to, kad pats esate nelaimėlis?
Bėdos mane ištinka ne dažniau nei kitus. Bet atsargiai: reikia matyti skirtumus tarp nesėkmių ir nemalonių atsitiktinumų. Pastarieji ateina iš išorinio pasaulio. Tarkim, žmogus sumano pasivaikščioti, bet vos jam išėjus į lauką pradeda lyti. Jis vėl grįžta namo, pasiima skėtį, bet vos išėjus į lauką lietus liaujasi. Jis suskleidžia skėtį, ir štai - netikėtai jį apdergia praskrendantis paukštis. Šiam atvejui taikytinas ne Merfio dėsnis, bet taisyklė „Shit Happens“ („nesiseka, ir tiek“).
Apie ką tuomet kalba Merfis? Ir kas iš tiesų buvo tas žmogus?
Edvardas A. Merfis dirbo inžinieriumi amerikiečių karinių oro pajėgų bazėje. Jis vykdė įvairius bandymus. Vienas iš technikų nuolat darydavo klaidas. Merfis jį taip apibūdino: „Jei yra galimybė kažką padaryti blogai, jis būtinai ją suras“. Šią frazę konferencijos spaudos referentas užrašė šiek teik pakeitęs: „Jei gali nutikti kažkas blogo, tai būtinai nutiks“.
Kodėl mus ištinka nesėkmės?
Egzistuoja tam tikros taisyklės. Pirmoji: mes turime kūną. Dėl to užkliūname, paslystame ar netyčiom būdami viešumoje pagadiname orą. Mūsų kūnas tiesiog kartais „elgiasi“ kitaip, nei mes norėtume. Atroji taisyklė: mes nesame vieni, ir žmogus šalia mūsų netikėtai gali sukelti problemų. Aplinkinių veiksmai mums turi įtakos. Ir dar viena problema: du kūnai tuo pačiu metu toje pačioje vietoje negali išsitekti. Vienas iš jų turi pasitraukti. Pavyzdys galėtų būti avarija kelyje.
Ką galime padaryti, kad mūsų gyvenime nesėkmės nesikartotų?
Teoriškai turėtume apskritai vengti panašių situacijų. Tačiau tokiu būdu mes kai ką prarastume, o ir gyvenimas taptų nuobodesnis. Todėl tiesiog turime išmokti tinkamai reaguoti į nedideles nesėkmes.
Kaip tai padaryti?
Viskas paprasta: tinkamai reaguojant nedidelė nesėkmė gali pakelti nuotaiką. Juk iš savo ar draugo nesėkmės galima tiesiog skaniai pasijuokti. Tačiau tai turi būti ne piktdžiugiškas, o draugiškas juokas. Tiesiog tokios nesėkmės parodo, kad kitas taip pat yra tik paprastas žmogus, kuriam visko gali nutikti. Pavyzdys galėtų būti, kai JAV prezidentas Barackas Obama lipdamas į sraigtasparnį per mažai pasilenkė ir dėl to susitrenkė pakaušį į durų rėmo viršų.
Scanpix nuotr.
Vis dėlto Merfio dėsniai suteiki galimybę ir pasimokyti iš savo klaidų.
Savo leidinį pavadinote „Pirmoji išgyvenimo pagalbos knyga“. Kuo ji skiriasi nuo kitų patarimų knygų?
Daugybėje tokių knygų viskas vaizduojama rožine spalva. Aš viską piešiu juodai - noriu parodyti realybę tokią, kokia ji yra, atskleisti visas blogybes, kurios gali nutikti. Tačiau nesėkmė gali sąlygoti ir laimingus atvejus - pavyzdys galėtų būti Rentgeno spinduliai. Šis atradimas buvo nesėkmingo bandymo rezultatas.
Ar Jums pavyksta į asmenines nesėkmes reaguoti linksmai?
Ne visuomet - galiu iš tiesų susinervinti, kai vėl ima veikti Merfio dėsniai.
Kokia buvo kvailiausia jus ištikusi nesėkmė?
Kalbos kursų baigimo proga buvau įpareigotas pasirūpinti vyno buteliu mokytojams. Pakeliui į kabinetą maišelis su buteliu išslydo man iš rankų, butelis sudužo. Tuomet prisiminiau, kad ant automobilio galinės sėdynės palikau dar vieną butelį, kurį buvau nusipirkęs sau. Tačiau vos man atidarius dureles, butelis nuslydo nuo sėdynės ant žemės ir taip pat sudužo. Tuo metu labai susinervinau. Tačiau šiandien iš šio įvykio būčiau tiesiog pasijuokęs - ir turėčiau gerą istoriją, kurią galėčiau papasakoti kitiems.
Vis dėlto kaip ten yra su tuo sumuštiniu - ar jis iš tiesų visuomet krenta sviestu žemyn?
Tam išsiaiškinti buvo atlikta nemažai bandymų. Buvo spėjama, kad sviestas įtakoja duonos apsisukimą, reikšmės taip pat turi ir aukštis, iš kurio krenta sumuštinis. Tačiau mane labiausiai domina, kodėl tie sumuštiniai apskritai krenta mums iš rankų. Nesėkmės yra be galo žmogiškas, ir vis dar - paslaptingas fenomenas.
